Per pirmąjį š. m. pusmetį Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šalies miškuose surinko rekordinį išmestų padangų skaičių – 173 tonas. Jis viršija ir per visus 2019 metus (157 tonos), ir per 2018-uosius (99,7 t) surinktą šių atliekų „derlių“.
Daugiausia padangų surinkta VMU Šalčininkų regioniniame padalinyje – beveik 42 tonos. Dubravos regioninis padalinys, bendradarbiaudamas su Jonavos rajono savivaldybe, vien šį mėnesį Šveicarijos seniūnijoje surinko ir išvežė utilizuoti apie tūkstantį padangų, t. y. 10 tonų. Čia miškininkai įrengė nuotolinę mobilią aplinkos stebėjimo sistemą, kuri padės užkirsti kelią šiukšlinimui ir išaiškinti pažeidėjus.
Kituose VMU regioniniuose padaliniuose surinktų padangų skaičiai taip pat įspūdingi: Nemenčinės padalinyje – 20 tonų, Kretingos ir Kazlų Rūdos padaliniuose – po 16 tonų.
Miškuose padangų daugiausia randama jų keitimo sezonu – pavasarį ir rudenį. Čia paliktos padangos dūla ir išskiria žmogaus sveikatai pavojingas medžiagas, sunkiuosius metalus. Karštymečiu kyla ir nemažas gaisro pavojus, o degant gumai susidaro itin toksiškų dūmų. Tokius gaisrus sunku užgesinti, tai gali užsitęsti net kelias savaites. Padangos gamtoje yra apie 120 metų.
Aplinkosaugininkai primena, kad paprasčiausias būdas atsikratyti senų padangų – atiduoti jas padangų pardavėjams. Jeigu padangų atiduodama tiek pat, kiek perkama, ir jos skirtos to paties tipo transporto priemonei, visi pardavėjai privalo nemokamai priimti senas padangas. Tai galima padaryti ir automobilių remonto įmonėse – keičiant ten padangas, senosios turi būti priimamos nemokamai. Senas padangas, iki penkių vienetų, taip pat galima nugabenti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
Susiję straipsniai:
- Miškininkams vėl tenka vaduoti gamtą nuo senų padangų
- Miškininkams nerimą kelia panaudotų padangų kapinynai
- Aplinkosaugininkai ir miškininkai ragina Seimą atmesti Prezidento veto
- Miškų savininkai atsodins 1000 hektarų miško
- Kitą savaitę prasidės tradicinis eglių šakų dalijimas
- Trakų miškininkai sučiupo itin įžūlius šiukšlintojus UAB „Rapas“
- Aplinkos ministerija imasi valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos
- Kylant įtampai, K. Navickas kreipėsi į miškininkus
- KT nagrinės bylą dėl miškų reformos teisėtumo (tiesioginė transliacija)
- Urėdijų reforma: valstybiniai miškai pavojuje
- Neršiančias lydekas aplinkosaugininkai saugojo beveik tris mėnesius
- Naujas filmas – žinia ateinančioms kartoms apie mūsų miškus (video)
- Naujas sumanymas! Kiekvienas iš gamtos – po šiukšlę
- Ieškoma būdų, kaip gelbėti Punios šilą
- Į šventę – iš rudenėjančių miškų
- Aplinkos ministerija siūlo stiprinti saugotinų miško buveinių apsaugą
- 800 tūkst. sodinukų laukia šiltos dirvos
- Pernykštės žolės deginimas – nusikaltimas gamtai
- Žolės gaisrai – pavasarinis šalies skaudulys
- Lietuvos ir Baltarusijos aplinkosaugininkų susitikime – siekiai išsaugoti pelkes ir nykstančias rūšis
- Stovyklaujam taip, kad reiktų sunerimti
- Vienas svarbiausių miškininkų rūpesčių – eglynų sveikata
- Ūkininkui darbuotis lauke „sutrukdė“ šimtametis ąžuolas
- R. Ereminas. Viešas pasiūlymas Aplinkos ministerijai – atsisakykime kirtimų Ąžuolynuose
- Džiūvantys pušynai verčia laiku imtis sanitarinių kirtimų
- O. Strikulienė. Miškai kertami, urėdija džiaugiasi pelnu
- J. Pocius. Kodėl buvo geras aklas inspektorius? (Kam trukdė neetatiniai gamtos apsaugos inspektoriai?)
- Uraganinis vėjas nuniokojo miškus
- Žmonės kviečiami saugoti ne tik save, bet ir gamtą
Nesuprantu ko čia karščiuotis ? įveskite užstato mokesti na kad ir 5 eurai tiek ir problemų . Valstybė galėtu sutaupyti miškininkams laiko ir lėšų surenkant tas iš mestas padangas. Kaip žinia vargingiausiai gyvenantis rajonai Lietuvos ypatingai rizikingi .. o ir Lietuvos statistiniam BVP-ė ..akį mirkt .:)