Vis daugiau ženklų rodo, kad 2026-ieji taps metais, kai darbo rinka įžengs į naują laiką: darbo jau netrukus žmonės ieškos nebe per skelbimus, o su dirbtinio proto (DI) pagalba.
Iki šiol kandidatai pildydavo savo CV, atnaujindavo „LinkedIn“ profilį, atsirinkdavo tinkamus skelbimus, siųsdavo kruopščiai parengtus motyvacinius laiškus.
Tačiau jau ateinančiais metais beveik visus šiuos procesus bus galima automatizuoti. Žinovai sako, kad keisis ir tai, kaip žmonės kandidatuos, ir tai, kaip darbdaviai atrinks talentus.
Apie tokius artėjančius pokyčius signalizuoja didžiųjų darbo paieškos platformų kryptis: „LinkedIn“, „OpenAI“ ir kitos technologijų bendrovės sparčiai diegia sprendimus, kurie keičia tiek kandidatavimo, tiek atrankų logiką.
DI tendencijų analitikai teigia, kad netrukus kandidatams nebereikės siuntinėti dešimčių CV – darbo paieška prasidės nuo pokalbio. Užuot naršę skelbimus, žmonės tiesiog pasakys, kokio darbo ieško, kokių sąlygų tikisi, o DI pats pasiūlys galimas tolesnes karjeros kryptis ir labiausiai tinkančias darbo vietų galimybes. Darbo paieška taps ne paieška, o dialogu.
„Remiantis prognozėmis, DI artimiausiu metu bus nebe tik patarėjas, o aktyvus veikėjas kandidatų darbo paieškoje“, – sako Daiva Kasperavičienė, „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovė.
Pasak jos, iki šiol ieškantys darbo turėjo atlikti į daugybę atskirų veiksmų: skelbimų paiešką, CV atnaujinimą, tinkamumo vertinimą ir pasiruošimą pokalbiams. „Tai reikalavo daug laiko ir energijos, ypač tiems, kurie neturi patirties darbo rinkoje ar dažnai joje nedalyvauja“, – sako ji.

Nuo šeštadieninio laikraščio iki asmeninio DI asistento
Anot D. Kasperavičienės, sunku nesišypsoti prisiminus, kad dar prieš dvidešimt metų darbo paieškos prasidėdavo nuo šeštadieninio laikraščio, išskleidžiamo ant virtuvinio stalo, su pažymėtais skelbimais ir pieštuku šalia, kad būtų galima greitai pasižymėti „skambinti pirmadienį“.
Neretai darbo paieška priminė detektyvą, kuriame kiekvienas naujas skelbimas reiškė naują galimybę.
Artimiausiu metu darbo paieškos procesą keis DI sprendimai, kuriuos jau dabar pristato didžiosios platformos. D. Kasperavičienės teigimu, tai reikš, kad visa darbo paieška bus sujungta į vieną nuoseklų procesą. Sistema pati surinks darbo pasiūlymus, palygins juos su kandidato įgūdžiais, automatiškai pritaikys CV ir aiškiai parodys, kuriose pozicijose žmogus turi didžiausias galimybes.
Pavyzdžiui, kandidatas galės pasakyti, kad ieško darbo rinkodaros srityje, pageidauja nuotolinio darbo ir keturių dienų savaitės, o sistema per kelias sekundes surinks tinkamiausius pasiūlymus iš skirtingų platformų.
DI pritaikys CV kiekvienam skelbimui, perspės apie konkurencijos lygį ar pasiūlys, kokių įgūdžių verta įgyti, kad galimybės padidėtų. „Tai leis žmonėms jaustis užtikrinčiau ir drąsiau priimti karjeros sprendimus“, – pabrėžia ji.
Dar visai neseniai ir kandidato prisistatymas darbdaviui atrodė visiškai kitaip. CV dažnai būdavo rašomas pagal standartinį šabloną, o kai kuriose įmonėse jį reikėdavo net išsiųsti faksu.
Kandidatai atsargiai rinkdavosi nuotrauką, neretai fotografuotą studijoje specialiai „darbui“: su švarku, rimta veido išraiška, šiek tiek nenatūraliu fonu.
Šiandien padėtis apsivertė – pakanka telefonu nufotografuoto asmenukės kadro, kurį dirbtinis protasas per kelias minutes gali paversti profesionalia profilio nuotrauka: „aprengti“ švarku, parinkti neutralų foną ir išlaikyti natūralią veido išraišką.
„Paradoksalu, bet technologijų pagalba sukurtas vaizdas dažnai atrodo autentiškesnis nei kadaise kruopščiai surežisuotos fotosesijos“, – sako D. Kasperavičienė.
Nauji padėjėjai 2026-aisiais: „LinkedIn“ ir „OpenAI“ lenktynės
Pasak „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovės, vienu iš labiausiai aptariamų ateinančių metų darbo paieškos sprendimų laikoma „OpenAI“ vystoma darbo ir įgūdžių suderinimo platforma „Jobs Platform“. „Pirmoji jos versija turėtų pasirodyti 2026 m. viduryje, todėl tikėtina, kad kitų metų antroje pusėje ji bus pasiekiama ir Lietuvos kandidatams“, – sako ji.
Tačiau pirmosiomis funkcijomis galima pasinaudoti jau dabar – šį mėnesį „OpenAI“ oficialiai pristatė „OpenAI Academy“ mokymosi platformą, kuri ruošiama ne tik kaip teorinių kursų biblioteka, bet ir kaip praktinių gebėjimų auginimo erdvė. Joje mokymasis tiesiogiai siejamas su tikromis darbo užduotimis.
Darbo ieškantys žmonės jau dabar čia gali rasti nemokamas paskaitas tiek apie DI pagrindus, tiek apie pažangią užklausų inžineriją, bei laikyti egzaminus pirmiesiems sertifikatams gauti.
Ši ekosistema, DI tyrėjų teigimu, taps „OpenAI Jobs Platform“ pagrindu: gauti sertifikatai bus tiesiogiai įtraukti į įdarbinimo platformą, leidžiant DI algoritmams tiksliai sujungti kandidatus su darbdaviais.
Kitąmet tobulės ir Lietuvoje jau įsitvirtinę kanalai
„LinkedIn“, kuriam didžiausią konkurenciją ir sudarys „OpenAI Jobs Platform“, jau pradėjo diegti natūralia kalba paremtas paieškas. Todėl vietoje raktinių žodžių kandidatai galės rašyti sakiniais, pavyzdžiui, „Parodyk man IT projektų vadovų pozicijas su nuotoline galimybe“.
„LinkedIn“ taip pat žada išplėsti DI patarimus, kurie ne tik siūlys darbus, bet ir analizuos, kiek procentų kandidato įgūdžių sutampa su pozicijos reikalavimais.
Kandidatai galės naudotis ir specialiais „konsultantais“ – įrankiais, kurie padės ruoštis pokalbiams, pasiūlys, ko trūksta iki atitikimo skelbime nurodytiems reikalavimams ar paaiškins darbdavių lūkesčius paprasta kalba.
Atrankų pagrindas – įgūdžiai, o ne raktažodžiai
Kitąmet laukiami pokyčiai paveiks ir darbdavius. Pasak D. Kasperavičienės, DI keis ne tiek pirminį CV filtravimą, kuris jau ir šiandien yra automatizuojamas daugelyje organizacijų, o patį atrankos logikos pagrindą.
„Organizacijoms DI padės gerokai tiksliau suprasti, ką kandidatas iš tikrųjų moka, ir sulyginti tai su tuo, ko reikia konkrečiam darbui. Sistema nebevertins vien tik gyvenimo aprašyme esančių pareigybių pavadinimų ar raktažodžių.
Ji analizuos tikrus įgūdžius, atliktus projektus, užduočių sudėtingumą, mokymosi pažangą ir net veiklos rezultatus, jei kandidatas juos yra pateikęs. Kitaip tariant, ji matys žmogaus gebėjimus kur kas giliau nei tradiciniai atrankos filtrai“, – aiškina ji.
Tai leis darbdaviams pastebėti žmones, kurie įprastai liktų nuošalyje. Šiandien CV filtruojančios sistemos kandidatus gali „atmesti“ dėl nepakankamai tiksliai suformuluoto pareigų aprašymo ar netipinės kalbos, bet DI gebės suprasti, kad žmogus turi reikiamų gebėjimų, net jeigu jos įrašytos kitais žodžiais ar įgytos kitokiu keliu.
Vis dėlto, D. Kasperavičienės teigimu, technologinė pažanga nereiškia, kad atrankos taps visiškai automatizuotos. Priešingai – kartu išaugs atsakomybė skaidriai aiškinti, kada pirminę analizę atliko DI, o kada sprendimą priėmė žmogus. „Galutinis pasirinkimas vis tiek priklausys nuo žmogiško kontakto, pokalbio, vertybių atitikimo.
Technologijos padės greičiau rasti tinkamus kandidatus ir sumažins šališkumo pavojų, tačiau jos nepakeis gyvo dialogo, kuris lemia, ar kandidatas ir organizacija iš tikrųjų tinka vienas kitam. Tikras pokalbis ir žmogiškas ryšys turi išlikti esmine atrankos dalimi“, – pabrėžia Kasperavičienė.
Nostalgija kvepianti kava „darbo biržos“ konsultate
Būtent žmogiškas ryšys ilgą laiką buvo svarbiausia darbo paieškos dalis, ypač regionuose. Seniūnijų ar miestelių skelbimų lentos, lentynėlės su lapeliais bibliotekos koridoriuje, pažįstamų patarimai, užrašai ant parduotuvės durų – visa tai kūrė lėtą, šiltą, asmenišką darbo paieškos patirtį.
Buvo įprasta nueiti iki „darbo biržos“, pasikalbėti su konsultante, išgerti kavos ir aptarti, kokios galimybės atsirado šią savaitę. Kai kuriuose sektoriuose darbo paieškos būdavo dar paprastesnės. Žmogus tiesiog vaikščiodavo po miestą su spausdintu CV rankoje ir užsukdavo į vietas, kuriuose norėtų dirbti. Vėliau į kasdienybę įsiveržė darbo paieškos portalai. Jie pakeitė ne tik žinių mastą, bet ir tempą.
D. Kasperavičienės teigimu, šiandien Lietuvos darbo paieška yra tikras dviejų pasaulių susidūrimas. „Miestuose ir jaunesnėse kartose vyrauja skaitmeniniai kanalai – CV portalai, „LinkedIn“, kiti socialiniai tinklai, Užimtumo tarnybos paslaugos. Čia darbo paieška greita ir labai konkurencinga.
O vyresni darbuotojai ir regionų gyventojai neretai iki šiol remiasi tradiciniais būdais. Tai laikraščiais, skelbimų lentomis, tiesioginiais pokalbiais ir patarimais iš pažįstamų. Šie būdai atrodo senoviški, bet jie tebėra veiksmingi ten, kur rinka mažesnė“, – teigia ji.
Apibendrindama D. Kasperavičienė sako, kad 2026-aisiais darbo paieškos pokytis bus ne tik technologinis. Tai bus ir kultūrinė, ir kartų transformacija.
„Nors DI padės kandidatams greičiau atrasti galimybes, o atrankas padarys tikslesnes, svarbiausia bus ne tai, kokias sistemas naudojame, o kaip jose atsiskleidžiame kaip žmonės.
Todėl įžengdami į naujus metus atsinešame ir tai, kas nesikeičia. Tai smalsumą, norą būti pastebėtiems, gebėjimą užmegzti ryšį ir drąsą keisti kryptį. Technologijos atrakins duris, bet žengti pro jas turėsime patys“, – užbaigia ji.




















