2021-ųjų gale personalo valdymo pasaulyje didžiojo persikvalifikavimo tendenciją pakeitė didžiojo atsistatydinimo bumas.
Įvairių tyrimų duomenimis, vis daugiau (kartais net iki 60 proc.) šiandien dirbančių žmonių 2022-aisiais keis darbovietę, o neretai – ir veiklos sritį. Kaip atskleidžia žinovai, tam reiks ne tik drąsos, bet ir naujų įgūdžių.
Kasdienybei ir toliau sparčiai skaitmenizuojantis, darbdaviai vis dažniau pabrėžia technologinius įgūdžius ir jų poreikį.
Nepaisant to, „Society of Human Resources Management“ tyrimo duomenimis, net 91% darbuotojų mano, kad būtent minkštieji įgūdžiai, o ne specifinės techninės žinios, yra svarbesni ir lemia jų karjeros sėkmę.
Būtent minkštųjų gebėjimų labiausiai nori išmokti darbuotojai – personalo valdymo gigantės „Isolved“ tyrimo duomenimis, TOP3 darbuotojų trokštami įgyti įgūdžiai 2022 m. bus lyderystė, komandinis darbas ir komunikacija.
Kaip atskleidžia „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas Mindaugas Šestilo, darbdavių požiūris į minkštąsias savybes sutampa, o įgūdžių pasirinkimui įtaką daro organizacijose akceleruoti pokyčiai.
3 įgūdžių sritys pagal VUCA
„Jei dar nesivadovavote tuo pernai, šiemet būtinai pasidomėkite VUCA (angl. Volatility, Uncertainty, Complexity, Ambiguity) – tai angliškas akronimas, kuris įprasmina turbūt kiekvieno iš mūsų pastaruosius metus pandemijos kontekste ir vis dažniau yra kasdienybės organizacijoje standartas.
Čia nepastovumas, neapibrėžtumas, kompleksiškumas ir dviprasmiškumas lydi mus kiekviename žingsnyje, o pokyčiai staigūs ir dažni, todėl būtent minkštieji įgūdžiai įgauna didžiausią svarbą“, – teigia M. Šestilo.
Pokyčių valdymas
Jei dirbate tarptautinėje organizacijoje, galbūt pokyčiai jau yra kasdienybės dalis, tačiau net ir šios įmonės pandemijos akivaizdoje pradėjo veikti dar labiau agile – nebijoti išbandyti naujus dalykus ir viską keisti kur kas dažniau.
„Veiksmingi ir greiti pokyčiai yra šiuolaikinės organizacijos pamatas, todėl labai svarbu, kad darbuotojai suprastų, kaip valdyti pokytį – pradedant savo savijauta, baigiant bendradarbiavimu su kolegomis – ir išnaudoti tai savo naudai, karjeros ar augimo prasme“, – pasakoja Mindaugas Šestilo.
„Tai prasideda pokyčių DNR suvokimu – pokyčių metu kiekvienas turime įveikti tam tikras stadijas (šokas, neigimas, vėliau išaugantys į susitaikymą ir galiausiai įsitraukimą) bei suvokti, kaip visa tai paversti galimybėmis.“
Komunikacija ir bendradarbiavimas
Komunikacija COVID-19 sukelto hibridinio ir nuotolinio darbo kontekste įgavo naują prasmę. Dabar tai – tiltas sujungti, dažnu atveju, dvi organizacijas vienoje įmonėje – dirbančią biure ir dirbančią nuotoliniu būdu.
Nors, žinovo teigimu, ši užduotis sunkiausia komandų vadovams, ne mažesni iššūkiai kyla ir žinovams.
Nesusitikdami gyvai, ne visuomet matome visą paveikslą – nuotaiką, išraišką, nutylėtą mintį tarp eilučių, todėl ryšiai slopsta, atsiranda netikėtumų, nesusikalbėjimų.
„Galima drąsiai teigti, kad virtualaus bendravimo įgūdžiai skiriasi nuo gyvo bendravimo, todėl privalu juos atnaujinti ir išmokti naudoti VUCA sąlygomis“, – sako M. Šestilo.
Kultūrinė integracija/įtrauktis
Keičiant darbus įvyksta net keli pokyčiai – nuo sistemų ir darbo įrankių, iki kitos socialinės aplinkos, taisyklių, vertybių ir kultūros.
Čia įsijungia jau kiti įgūdžiai – gebėjimas išmokti naujų dalykų, keisti savo pažiūras, priimti skirtingus mąstymo ir vadovavimo stilius.
Tai dar labiau galioja tarptautinėse organizacijose, kur skirtingų šalių darbuotojai į komandą atsineša skirtingą suvokimą apie sprendimų priėmimą, pasitikėjimą, vadovavimą ar darbo-poilsio balansą.
„Iš JAV organizacijos atėjęs darbuotojas gali sunkiai suvokti, kad švedui skambinti po darbo nedera. Dėl to kiekvienas mūsų naujokas dalyvauja integracijos kursuose, kuriuose siekiame praplėsti žinias ir suteikti naujų įgūdžių“, – pasakoja „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas.
Su mokymais svarbu nepavėluoti
Žinovo teigimu, jau šiandien organizacijos turi rasti būdų bendrauti ir sužinoti darbuotojų poreikius ne tik iš kasmetinių apklausų, bet ir kitomis priemonėmis.
„Nors mūsų kultūra labai atvira, savo organizacijoje turime begalę papildomų priemonių sužinoti, su kokiais iššūkiais susiduria organizacija – dialogo sesijos su vadovais, greitosios apklausos „Heartbeat“ ir t.t.
Dėl to dar praėjusiais metais darbuotojams pristatėme programą „Integration into Global Organization“, kur pabrėžiame būtent šias temas, pradedant komunikacija ir bendradarbiavimu, baigiant pokyčiais bei jų svarba“, – pasakoja Mindaugas Šestilo.
Personalo vadovo teigimu, šiandien – geriausias metas bandyti ir taip suteikti savo darbuotojams kuo daugiau būdų pasiruošti naujiems iššūkiams naujaisiais darbo metais.
