Nors politikoje melagingi kaltinimai įprasta, prieš pat šventas Kalėdas buvo paskleistas gana įmantrus ir galėjęs ką nors įtikinti kaltinimas, jog balsuodamas išdaviau valstybinę kalbą.
Ne vienas žmogus jau rašė man klausdamas, ar tai tiesa. Ir tikrai marginaliuose kanaluose, o ir laiškais skleidžiamas tekstas, kuriame žadama pateikti „konkretų ir ypač akivaizdų [mano] idėjinės išdavystės pavyzdį“.
Tas kalbos išdavystės pavyzdys esąs (cituoju) „NS atstovo 2025 m. rugsėjo 25 d. balsavimas Seime dėl Viešojo administravimo įstatymo Nr. XV-441 pataisų, kuriomis buvo panaikintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir įtvirtinta valstybės prievolė viešai teikiamas paslaugas skelbti ne tik lietuvių kalba, bet ir papildomai anglų bei kita Europos Sąjungos valstybės narės kalba (pvz., lenkų)“.
Jei taip būtų, skubėčiau atsiprašyti. Tačiau jokio balsavimo dėl valstybinės kalbos statuso panaikinimo – nesvarbu oficialaus ar faktinio – niekada nebuvo. Tegul tai bus pavyzdys, kaip subtiliai yra konstruojami ir skleidžiami melai politikoje.
Kas iš tiesų įvyko? Rugsėjo 25 dieną buvo priimtas trijų įstatymų paketas, kuriuo keičiamos kai kurios Viešojo administravimo įstatymo, Paslaugų įstatymo bei Civilinio kodekso nuostatos. Seimas beveik vieningai palaikė pataisas, palaikiau jas ir aš, visa tai tiesa.
Pokyčiai buvo dėl su kalba nesusijusių biurokratinių priežasčių. Ir nors pataisos nebuvo apie kalbą, kelios formuluotės pakeistos ir tose vietose, kur reguliuojamas kalbos vartojimas. Pakeistos formuluotės, bet ne plačiau įteisintas kitų kalbų vartojimas. Čia ir atsirado vietos fantazijai.
Paskaitę aptariamą Paslaugų įstatymo tekstą, matytume, kad jame ir iki tol buvo numatyta, kad „Kontaktinis centras ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją teikia žodžiu, raštu, elektroninėmis priemonėmis ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, esant galimybei, – ne tik valstybine, bet ir kitos valstybės narės kalba. Teikiama informacija turi būti aktuali.“
Rugsėjo 25 d. pareiga teikti informaciją kita nei valstybine kalba kaip tik buvo SUSIAURINTA. Naujoji įstatymo redakcija numato, kad informacija anglų – ar kita teikėjo ar gavėjo įsisteigimo valstybės narės kalba – bus teikiama tik minimo kontaktinio centro interneto svetainėje.
Ši jau ir iki šiol galiojusi nuostata dėl informacijos teikimo kitomis ES kalbomis, derinant įstatymų nuostatas, įtraukta ir į skleidžiant melagingus kaltinimus įvardytą Viešojo administravimo įstatymą. Nepatikrinę kartu keičiamo įstatymo, kuriame jau seniai galiojo toks ir net platesnis reguliavimas, tariami demaskuotojai pasijuto atradę dvikalbystės įteisinimą ir kalbos išdavystę.
Bet naujos formuluotės niekaip nepablogina ligšiolinio lietuvių kalbos statuso ir teisių, nes niekaip neišplečia kitų kalbų vartojimo srities.
Šis reglamentavimas remiasi 2018 metais priimtu ES reglamentu dėl „bendrųjų skaitmeninių vartų“, jau seniai įgyvendintu tiek teisiškai, tiek praktiškai. Pagal jį, minėtasis „kontaktinis centras“ privalo skelbti pagrindinę informaciją „užsienio kalba, kurią Sąjungoje plačiausiai mokosi naudotojai“.
Tikrieji Viešojo administravimo įstatymo pokyčiai, priimti rugsėjo 25 d., buvo susiję su visai kitomis sritimis – licencijavimo klausimais ir verslo priežiūra. Su kalba susijusi nuostata buvo įtraukta formaliai ir, kadangi jau anksčiau buvo nustatyta kitame teisės akte, galiojo jau ir iki tol. Kaip matėme, kartu priimtame įstatyme užsienio kalbų vartojimo sritis rugsėjo 25 d. kaip tik buvo kiek susiaurinta.
Šiuo ES reglamentu siekta sukurti centralizuotas interneto svetaines, kurios leistų ES valstybių piliečiams ir įmonėms prieiti prie informacijos, administracinių procedūrų bei pagalbos paslaugų visoje ES. Nors 2018 m. priimant šį reglamentą kilo įvairių politinių ginčų, tačiau būtent kalbinis aspektas nesukėlė kontroversijų nė vienoje ES valstybėje, įskaitant Lenkiją ar Vengriją, kurios abi tuo metu buvo valdomos nacionalistinių jėgų, ar Prancūziją, tradiciškai labai jautrią ir principingą ginant savo kalbos teises.
Visais atvejais diskusijos dėl kalbos jo rėmuose turėjo vykti 2017-2018 metais. Nevyko, įteisinta ir seniai galioja, o jūs (kaip beje ir aš) iki šiol nieko apie tai nežinojote.
Tačiau rugsėjo 25 dieną balsavome ne dėl kalbos statuso pokyčių, kurie neįvyko (ar, visai tiksliai, įvyko minimalūs ir kaip tik nevalstybinės kalbos vartojimo siaurinimo linkme), o dėl licencijavimo tvarkos ir verslo priežiūros pokyčių. Bandymas įrodinėti kitaip yra paprasčiausia netiesa.
Esu tikras, kad šis kaltinimas sukurtas ir paleistas į pasaulį kaip sąmoninga demagogija, bet toliau sklinda jau tik dėl nuoširdaus žmonių nežinojimo apie čia aptartą reguliavimą ir nuoširdaus rūpesčio valstybine kalba.
Jei pamatysite kur sklindant šiuos kaltinimus, nepasididžiuokite parodyti šį paaiškinimą. Ir lai bus Dievas gailestingas šio išpuolio autoriams.
Autorius yra Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
Kas iš to? Tai nieko neguodžia, jeigu kai kurie lenkų tautybės asmenys įgavo teisę savo vardą ir pavardę Lietuvoje skelbti lenkiškomis raidėmis. Tai žeidžia mano kaip lietuvio jausmus
Manau, Seimo narys Vytautas Sinica ryžtingai gina valstybinės lietuvių kalbos statusą ir kovoja prieš jo siaurinimą. Keista, kai Valstiečių žaliujų sąjungos ( pirmininkas A.Veryga) atstovai kartu su I.Vėgėle ir R.Jankūnu susijungė su Tomaševskio partijos atstovais į vieną Seimo frakciją.