A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje

Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje, kai 7 paras be jokių pertraukų nebuvo elektros?

Apie tai mane daug kas klausė šią savaitę, todėl šviesai atsiradus, dabar bandau atsakyti. Nors suprasti tai, matyt, sunku.

Kita vertus, niekas nėra apsaugotas šiuolaikiniame įtemptame pasaulyje nuo tokios perspektyvos, taip pat ir mes, Lietuvoje, todėl gal tai perskaityti bus ir svarbu. Matau, kaip internete plinta įvairių blogerių, ekspertų siūlymai su paskaitomis, kaip išgyventi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, bet nesuprantu, kaip gali apie tai kalbėti tik iš knygų, jei pats nepatyrei.

Labai tikiuosi, kad ši informacija padės dar geriau suprasti ukrainiečius, kurie tokį gyvenimą dabar Ukrainoje neretai ir turi.

Internete pasirodė tikrai apokaliptiškai atrodančios tamsoje skendinčių Ukrainos miestų nuotraukos, bet gyvenimas toliau vyko. Nepaisant Putino ir įvairių kitų Rusijos politikų, ekspertų prognozių, jog sudaužius Ukrainos energetikos infrastruktūrą, visas gyvenimas sustos ir šalyje sukils protesto banga, reikalaujanti nustoti priešintis bei sutikti su Rusijos siūloma kapituliacija.

Neatsitiktinai kai kurie autoriai tą Putino norą sugniuždyti Ukrainą, sudaužant Ukrainos energetikos infrastruktūrą, lygina su Stalino vykdyta Holodomoro politika, kuria irgi norėta sugniuždyti Ukrainą.

Pridurkime dar, kad dingsta ne tik šviesa, kai kur vanduo, internetas. Už lango nuolat girdėjosi oro pavojaus sirenos, mobilaus telefono ekrane vis atsiranda žinios apie rusų dronus, skraidančius šalia, įspėjimai apie gresiančią balistinių raketų ataką, o laikas nuo laiko ir jauti, kaip dreba namo sienos ar langai nuo tų kažkur regione nuaidėjusių balistinių raketų, dronų smūgių.

Visa tai šią, 2025 žiemą, išgyvena šimtai tūkstančių Ukrainos žmonių. Jeigu kas nors prieš 2022 metus man būtų pasakęs, kad gyvenimas toliau tęsiasi ir mieste, kuris nuolat yra daužomas dronų ir raketų, o gyventojai palikti dar ir 7 paras be elektros, matyt, būčiau pasukęs tokiam žmogui ties smilkiniu pirštą. O dabar tai buvo realybė.

Kai po 7 parų elektra atsirado, ką visų pirma, paskelbė suburzgęs tuščias šaldytuvas, atrodė, kad tai vienas maloniausių garsų pasaulyje, o pats elektros atsiradimas toks džiaugsmas, kokio joks žmogus to nepatyręs nesupras.

Tą vakarą, kai elektra atsirado, iš karto įjungiau į tinklą visus energiją kaupiančius prietaisus į tinklą ir išėjau į parduotuvę apsipirkti. Gatvėse, kur jau buvo atsiradę daugiau šviesos, nei anksčiau, buvo labai mažai žmonių. Vos vienetai. Kai miestas buvo tamsus, gatvėse buvo daug žmonių ir tai išduodavo kišeninių žibintuvėlių arba žibintuvėlių mobiliuose telefonuose šviesa.

Šis paradoksas turi labai elementarų paaiškinimą. Kai tavo namuose yra tamsu, maloniau išeiti į tamsų miestą, kuriame vis tiek dar matysi parduotuvių, kavinių ir kitų įstaigų, viliojančių klientus, iliuminaciją.

O namuose tamsu. Be to išėjęs į gatvę, gali užsukti į kavinę, kur bus ir elektra, ir internetas. Gali pasikrauti ten ir telefoną, personalinį kompjuterį.

O namuose viso to nėra, jeigu nebuvo galimybės pasirūpinti visais galimais prietaisais, kurie energiją kaupia. Be to, mieste atidaryta ir daug tų vadinamų nepalaužiamumo punktų, kur irgi gali pasikrauti mobilų telefoną, personalinį kompjuterį, pasižiūrėti internete žinias.

Elektrai atsiradus, žmonėms svarbiausia yra tai, ką gali padaryti namuose, todėl gatvėse jų buvo tokį vakarą labai mažai. Su kuo tik nekalbėjau tomis dienomis visi buvo jau ne kartą pergalvoję visus savo galimus veiksmus, ką reikės ir ką jie norės padaryti, kai tik elektra atsiras.

Įjungti į tinklą visus prietaisus, kurie kaupia energiją, įmesti drabužius į skalbyklę, išsimaudyti po šiltu vandeniu, pažiūrėti televizorių ir panašiai. Po to atsiranda ir noras kažką karšto pasigaminti valgyti namuose, bet dažnai buvo viena kliūtis: šaldytuve tuščia.

Šaldytuve tuščia, nes visi gaminiai, kurie ten buvo laikyti, išskyrus keletą išgelbėtų, sugedo. Bendrai tomis dienomis visame daugiabučiame name ir jo liftuose tvyrojo sugedusio maisto kvapas, o neretai lifte matydavai žmones su maišu rankose, iš kur ir sklido tas kvapas. Konteineriai buvo pilni išmesto, sugedusio maisto. Atsirado kita maisto vartojimo praktika, nes nieko laikyti ir pasigaminti negalėjai.

Galėjai tik užėjęs į parduotuvę nusipirkti arba pusfabrikačių arba kito tokio maisto, kurį turėjai tą pačią dieną suvalgyti. Kitą dieną jis bus sugedęs.

Bet ilgainiui žmonės ėmė prisitaikyti orie visų išbandymų. Balkonuose atsirado improvizuoti šaldytuvai, o kadangi Ukrainoje yra keista architektūrinė praktika naujuose daugiabučiuose, net ir tikrai gana prabangiuose namuose vengti balkonų projektavimo, tai improvizuoti šaldytuvai atsirado išorinėje iš lauko langų pusėje. Nesvarbu tai prabangus namas ar ne, bet niekas nesikuklino įrengti improvizuotus šaldytuvus ant kondicionierių ar tiesiog pakabindami maišelius su minimalia produktų atsarga kitoje langų pusėje.

Jeigu tu nuomoji butą seno tipo name, kur nėra įrengtas holas su budinčiuoju žmogumi, nėra požeminio parkingo, tai esi paliktas vienas su elektros dingimo problema ir vienintelis išsigelbėjimas tai nuėjimas į kavinę ar nepalaužiamumo punktus.

Bet, jeigu tu gyveni naujame gyvenamojo namo komplekse, tai jo pirmame aukšte prie budinčiojo iš karto atsirado improvizuota piramidė elektrą įkraunančių prietaisų, kurie iš karto dingus elektrai, prisipildė mobiliais telefonais, powebank, personaliniais kompjuteriais, elektriniais virduliais ir visais kitais buityje būtinais dalykais.

Mat nauji gyvenamieji kompleksai apsirūpino save, kaip ir parduotuvės, galingais elektros generatoriais. Todėl gali suteikti tokias paslaugas gyventojams, palaikyti liftų darbą daugiabučiuose ir teikti energiją gyvenamojo namo koridoriuose.

Autorius yra Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politologas