Seimas nusprendė pradėti nutarimo, kuriuo siūloma Valstybės kontrolei iki 2026 m. birželio 16 d. atlikti 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti valstybinį auditą, svarstymą.
Projekte pažymima, kad valstybės biudžeto lėšų panaudojimui šioje srityje būdinga skuba, dalis prekių, paslaugų ir darbų įsigyjama taikant teisinio reguliavimo išimtis, supaprastintas procedūras, pasitelkiant tarpininkus, taip galimai padidinant įsigyjamų prekių, paslaugų ir darbų kainas.
Teisės akte siūloma įrašyti, kad vienas iš esminių instrumentų, siekiant didinti viešųjų pirkimų efektyvumą yra viešųjų pirkimų centralizavimas, tačiau krašto apsaugos sistemoje pažanga šioje srityje vyksta per lėtai, nes šiuo metu vis dar veikia daugiau kaip 70 perkančiųjų organizacijų, kurioms pastaraisiais metais Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybės kontrolė teikė reikšmingų pastabų dėl viešųjų pirkimų valdysenos ir pirkimų procesų trūkumų, kompetencijų stokos bei nepakankamų veiksmų šioms kompetencijoms didinti; akcentuojama, kad nepaisant poreikio krašto apsaugos įsigijimus vykdyti operatyviai, valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingai, efektyviai ir rezultatyviai, kartu užkertant kelią korupcijos rizikoms,
„Pagrindinis pažeidimas, mano ir viso Audito komiteto, galiu drąsiai pasakyti, nuomone, yra neefektyviai panaudotas euras gynybai arba prarastas euras gynybai, tai yra gynybos silpninimas“, – pristatydamas projektą sakė Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.
Audito metu prašoma atsakyti, ar:
1) krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos, tarp jų Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos ir Infrastruktūros valdymo agentūra, lėšas prekių, paslaugų ir darbų įsigijimams 2021–2025 m. panaudojo teisėtai, efektyviai ir rezultatyviai;
2) teisiniu reguliavimu nustatytos išimtys prekių, paslaugų ir darbų įsigijimams (neskelbiamos derybos, supaprastintos pirkimų procedūros ir kt.), decentralizuotai organizuotas pirkimų vykdymas, šiam procesui skirti žmogiškieji ištekliai, jų kompetencijos ir kitos susijusios aplinkybės užtikrino siekį lėšas panaudoti racionaliai, efektyviai ir rezultatyviai, bei išvengti tarpininkavimo taip galimai padidinant įsigijimų kainas;
3) prekių, paslaugų ir darbų įsigijimus prižiūrinčių ir kontroliuojančių institucijų funkcijos ir atsakomybės nustatytos tinkamai ir sudarė sąlygas šioms institucijoms vykdyti savalaikę šių įsigijimų kontrolę ir priežiūrą.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
