Paskutiniame kadencijos biudžete keliams skiriamą panašią lėšų sumą kaip kadencijos pradžioje liberalai supranta tarsi abejingumo prastėjančiai kelių būklei ženklą, todėl Seime svarstant biudžeto įstatymą siūlys šią eilutę didinti.
Ketvirtadienį Vyriausybė pateikė valstybės biudžeto variantą, kuriame Kelių priežiūros ir plėtros programos apimtis sudaro 563 mln. – tai yra lieka iš esmės tokio pat dydžio, koks buvo per visus praėjusius 4 metus.
„Įvertinus infliacijos šuolius, išaugusias išteklių kainas ir žymiai padidėjusius atlyginimus, tokia pati keliams išlaikoma dalis yra nebepateisinama. Vyriausybė, taupydama keliams, kaštus perkelia į ateitį, nes dėvintis asfaltui vėliau pinigų reikės dar daugiau“, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Lėšos mažėja
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet keliams bendrai skirta 936 mln. eurų. Kitais metais biudžeto projektu numatomas bendras finansavimas keliams sumažės iki 784 mln. eurų.
Iš šios sumos Kelių priežiūros ir plėtros programos dydis sudaro 563 mln. eurų. 2024 m. jis siekė 583 mln. eurų, 2023 m. – 543 mln. eurų, 2022 m. – 543 mln. eurų, 2021 m. – 532 mln. eurų.
Liberalai primena, kad 40 proc. valstybinės reikšmės kelių tinklo neatitinka nustatytų reikalavimų, dar 30 proc. būklė yra ribinė. Todėl liberalai ragina, kad keliams skiriama akcizo už kurą dalis artėtų prie 80 proc. – tai leistų Kelių programą išauginti iki daugmaž 1 mlrd. eurų per metus.
Kitos sritys
Biudžeto projektą įvertinusio Seimo Ekonomikos komiteto nario liberalo Andriaus Bagdono žodžiais, labiausiai džiugina biudžetu toliau programuojamas pajamų augimas: minimali alga didėja nuo 607 eurų 2020 m. iki 1038 eurų 2025 m. „Vis dėlto per 4 metus nuo 350 eurų iki 747 eurų išaugęs neapmokestinamas pajamų dydis kitais metais sustoja. Vadinasi, kitų metų biudžetu didinant minimalią mėnesinę algą, tačiau nė centu nepadidinant neapmokestinamojo pajamų dydžio, visus kaštus sugerti turės tik verslas“, – pastebi jis.
Kartu liberalams kliūva pučiamos socialinės išmokos vietoje gyventojų skatinimo ir įgalinimo. „Kasmet keliais šimtai milijonų didinamos socialinės išmokos pradeda kelti nerimą, nes tokia politika neskatina žmonių aktyviai įsitraukti ar sugrįžti į darbo rinką. Taip pat pasigendame skatinamųjų priemonių į biudžetą surinkti daugiau pajamų“, – sako Seimo Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas.
