Rugsėjo 16–25 d., Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namai Vilniaus miesto istorijos mylėtojus kviečia į renginių ciklą, skirtą filantropo, rėmėjo Juozapo Montvilos (1850–1911) 175-osioms gimimo metinėms paminėti.
Renginių ciklo „Mūsų Juozapas: J. Montvilai – 175“ programoje – konferencija, ekskursijos Senamiestyje bei paroda, parengta renginio partnerio – Lietuvos valstybės istorijos archyvo.
„Mūsų ponas Juozapas“
Įvairialypė Juozapo Montvilos veikla paliko daugybę pėdsakų Vilniaus miesto istorijoje. Jis sumanė išskirtinės architektūros gyvenamųjų namų kompleksų, vadinamų kolonijomis, ir pirmosios miesto elektrinės statybą.
J. Montvila rėmė menininkus, rūpinosi jų išsilavinimu. Taip pat skatino amatų vystymą, rengė parodas, dalyvavo Vilniaus mokslo bičiulių draugijos veikloje. Jis steigė ir finansavo daugiau nei 20 įvairių labdaros organizacijų bei 16 metų dirbo tuometinėje Vilniaus miesto taryboje.
Dėl itin plačios ir aktyvios visuomeninės veiklos, kuri įvairiais būdais prisidėjo prie tūkstančių vilniečių gyvenimo gerinimo, miestiečiai J. Montvilą pagarbiai vadindavo „mūsų ponu Juozapu“. Tačiau XXI amžiaus Vilniuje šios asmenybės indėlis yra kiek primirštas.
Anot renginių ciklo koordinatorės, LNM Signatarų namų muziejininkės Mildos Kruopienės, trumpai apibūdinti J. Montvilos veiklą yra neįmanoma: „Ši veikla – itin įvairi ir apimanti labai skirtingas sferas.
Tačiau kiek J. Montvilos palikimo ženklų galima pamatyti šios dienos Vilniuje? Kiek turime architektūrinio, urbanistinio palikimo, o kas visgi išliko tik senųjų dokumentų puslapiuose?
Ir ar šiandien galime drąsiai sakyti, kad J. Montvila yra „mūsų Juozapas“? Tokius klausimus norime kelti renginių ciklo metu“, – pasakoja M. Kruopienė.
Apie išskirtinę J. Montvilos asmenybę, pasak dailėtyrininkės dr. Laimos Laučkaitės, vis dar žinoma nepakankamai: „Pastarųjų dviejų dešimtmečių dailės istorijos tyrimai atskleidžia J. Montvilos indėlį, tačiau žinios apie šią išskirtinę asmenybę vis dar apsiriboja siauresniu žinovų ratu,“ – sako mokslininkė.
Konferencija „Juozapui Montvilai – 175“
Anot dr. Laimos Laučkaitės, XX a. pradžioje Vilniuje buvo ir daugiau rėmėjų bei filantropų, tačiau tokio masto ir veiklos apimties asmenybės, kaip Juozapas Montvila, – ne.
„Kaip taikliai pastebėjo meno istorikė Nijolė Lukšionytė, sustabarėjusiame Vilniaus visuomeniniame gyvenime J. Montvila per beveik tris dešimtmečius parodė iki tol neįsivaizduotų teigiamo veikimo galimybių.
Nors šiandien jo socialiniai sprendimai nebėra svarbūs, visuomenės gerovei skirtas rūpestis nesensta“, – pabrėžia dr. L. Laučkaitė. Jos pranešimą apie J. Montvilos rėmimo veiklą bus galima išgirsti rugsėjo 20 d. 12 val. Signatarų namų renginių salėje, konferencijoje „Juozapui Montvilai – 175“.
Konferencijos metu Neringa Češkevičiūtė ir dr. Violeta Pansevič (Lietuvos valstybės istorijos archyvas) skaitys pranešimą apie Juozapo Montvilos šeimos ištakas, bajorišką kilmę ir išsilavinimą.
Milda Kruopienė savo pranešime pristatys socialinę J. Montvilos misiją ir kaip jis padėjo žmonėms. Dr. Aelita Ambrulevičiūtė pristatys J. Montvilą ir Vilniaus kolonijų fenomeną. Konferencija atvira visiems, dalyvavimas – nemokamas.
Ekskursijos parodoje ir senamiestyje
Renginių ciklo partneris Lietuvos valstybės istorijos archyvas rugsėjo 16, 18, 23 ir 25 d. miestiečius kviečia į nemokamas ekskursijas po dokumentų ir fotografijų parodą „Didysis labdarys Juozapas Montvila“, kurioje yra rodoma išsamiausia kada nors surinkta dokumentų ir fotografijų kolekcija, pasakojanti apie bajorų Montvilų šeimą, J. Montvilos gyvenimą ir veiklą.
Parodos kuratorės Neringa Češkevičiūtė ir dr. Violeta Pansevič teigia, kad nors J. Montvila ranka rašytų prašymų, laiškų išliko nedaug, tačiau pažinti filantropo ir rėmėjo asmenybę galima iš kitų detalių: „Labiausiai nustebino jo minimalistinės vizitinės kortelės, kuriose smulkiu šriftu užrašytas tik vardas ir pavardė, be jokių pareigų ir vardų.
Išlikę archyviniai dokumentai atspindi šios išskirtinės asmenybės įvairiapusiškumą, jo nuopelnus statybų, mokslo, meno ir ypač labdarybės srityse. J. Montvilos asmenyje susijungė LDK bajorų kultūrinio ir vertybinio auklėjimo, papročių gerbėjo bei puoselėtojo ir naujojo išsimokslinusio, klestinčio verslininko, naujovių nešėjo ir įgyvendintojo savybės.
Tai, kad jo laidotuvėse dalyvavo kolegos, draugai, kaimynai, pažįstami ir globotiniai – beveik visas Vilnius, – liudija, jog J. Montvilos sumanymai buvo ne tik suprastos, bet ir plačiai priimtos visuomenėje“, – apie J. Montvilą kalbėjo parodos kuratorės, kurios ir ves nemokamas ekskursijas po Lietuvos valstybės istorijos archyvo parodą. Būtina išankstinė registracija.
Renginių ciklo programą užbaigs rugsėjo 20 ir 21 d. Signatarų namų rengiamos ekskursijos po Senamiestį „Juozapas Montvila ir Vilnius“, kurių metu bus aplankoma ir pati pirmoji, J. Montvilos inicijuota gyvenamųjų namų kolonija, vadinama Aguonų kolonija.
„Montvilos kolonijos nebuvo išskirtinės europietiškų miestų plėtros kontekste, bet Vilniui tai buvo nauja, naujoviška modernaus būsto įrengimo patirtis.
Kolonijos statytos teritorijose pagal iš anksto numatytą planą ir parengtus namų projektus, kitaip sakant, jos davė pradžią vientisam rajonų teritoriniam planavimui. Sykiu tai ir miestų plėtra į priemiestines, mažiau užterštas vietas, paskatinusi ir viešojo transporto vystymąsi,“ – apie Montvilos kolonijų išskirtinumą pasakoja dr. Aelita Ambrulevičiūtė.
