Kas šešerius metus Europos Komisijai yra teikiama ataskaita apie Buveinių direktyvos įgyvendinimą. Šią ataskaitą rengė žinovai, mokslininkai ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos žinovai.
Naujausios ataskaitos (už 2019-2024 metų laikotarpį) rezultatai (žr. Buveinių vertinimo apibendrinimas) rodo gerokai pablogėjusią natūralių buveinių apsaugos būklę mūsų krašte. Palankioje būklėje iš anksčiau buvusių 12 buveinių rūšių liko tik 4, o blogoje būklėje esančių padaugėjo nuo 21 iki 32.
Buveinės apsaugos būklė nustatoma pagal metodiką
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal metodiką yra analizuojamos buveinės ne tik saugomose teritorijose, bet visoje šalyje.
Bendra buveinės rūšies apsaugos būklė yra apskaičiuojama pagal nustatytą schemą, kurioje atskirai įvertinama pagal keturis pagrindinius bruožus – arealą, buveinių užimamą plotą, buveinių kokybę (t.y., struktūros ir funkcijų bei tipinių rūšių būklę) ir ateities galimybes.
Jeigu bent pagal vieną bruožų būklė įvertinama kaip nepalanki ar bloga, bendras įvertinimas taip pat yra nepalankus arba blogas. Nežinoma apsaugos būklė nustatoma, jeigu bent pagal du kriterijus būklė yra nežinoma, o pagal kitus – palanki.
Pajūrio vandenų buveinės
Pajūrio vandenų buveiniųgrupėje (1130 Upių žiotys, 1150 Lagūnos, 1170 Rifai) į akis krenta visų buveinių staigus pablogėjimas. Realiai pablogėjimo neįvyko, tik ankstesnėje ataskaitoje buveinių kokybė buvo vertinama kaip nežinoma, o pagal kitus kriterijus įvertinta palankiai, todėl bendras įvertis pagal schemą gavosi palankus.
Naujausioje ataskaitoje buveinių kokybė įvertinta kaip bloga arba nepalanki dėl blogos ir vidutinės vandens kokybės (Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis). Rifams neigiamos įtakos dar turi invazinis juodažiotis grundalas, kuris išėda svarbiausią rūšį – midijas.
Ankstesnis trijų buveinių tipų pajūrio kopose palankus įvertinimas irgi yra tik sąlyginis, nes gautas dėl nežinomos buveinių kokybės būklės. Kopų buveinėse neigiamą įtaką daro keletas veiksnių – menka smėlio pernaša nuo paplūdimio, invazinių rūšių plitimas bei nebevykstantis ganymas, dėl kurio atviri plotai apauga mišku, degraduoja buvusios tyrulinės ganyklos.
2110 Užuomazginėms kopoms auganti grėsmė yra dėl kylančio jūros lygio ir dažnėjančių audrų, kurių metu buveinės turi atsikūrinėti iš naujo. Yra daug duomenų trūkumo apie mažais ploteliais išsibarsčiusias buveines – 2140 Kopų varnauogynus, 2170 Kopų gluosnynus, 2190 Drėgnas tarpkopes.
Vandens telkinių buveinės
Vandens telkinių buveinių būklė prastėja dėl eutrofizacijos, kurią sukelia išsklaidyta tarša, ypač pastebima 3260 Upių sraunumų buveinėse. 3160 Distrofinių ežerų būklė blogėja dėl sausrų ir sausinimo sistemų, nes džiūstant aukštapelkėms, nyksta arba degraduoja ir jose esantys ežerėliai.
Vandenų buveinių apsaugos būklės įvertinimas remiasi dar nepakankamais duomenimis. Buveinių stebėsena problemiška dėl sudėtingesnių būdų ir trūkstamų pajėgumų. Surinkus daugiau žinių, apsaugos būklės įvertinimai gali pasikeisti.
Pievos ir joms artimos buveinės
Bendras pievų ir joms artimų buveinių apsaugos būklių vaizdas per šešerius metus nepasikeitė – iš 12 buveinių rūšių 3 turi nepalankų, o 9 blogą įvertinimą.
Tačiau blogos būklės buveinės dar labiau blogėja, o jų atkūrimo galimybės sunkėja. Iš 2010–2014 m. nacionalinės inventorizacijos metu kartografuoto 77,2 tūkstančių hektarų pievų buveinių ploto iki 2024 metų liko tik 59,9 tūkstančių hektarų, t.y. sumažėjo 23 procentais.
Beveik perpus mažiau liko 6210 Stepinių pievų ir 6270 Rūšių turtingų smilgynų, trečdaliu sumažėjo 6410 Melvenynų ir 6120 Karbonatinių smėlynų pievų.
Stabilesnį plotą išlaiko tik 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, kurie atsparesni apleidimui ar net okupuoja apleistas pievas, bei 4030 Viržynai, kuriuos palankiai veikia gamtotvarkos priemonės bei karinių poligonų plėtra. Tačiau nepakankama šių buveinių kokybė neleidžia gauti palankios būklės įvertinimo.
Pievų blogėjimo priežastys tos pačios kaip ir anksčiau – buveinių apleidimas nustojus ganyti ir šienauti bei nemažos dalies pievų suarimas, sukultūrinimas. Daug buveinių prarasta ir dėl netinkamo šienavimo, kai paliekama nupjauta žolė ir per keletą metų pieva degraduoja dėl eutrofizacijos.
Specifinė, su klimato kaita susijusi blogėjimo priežastis stebima 6450 Aliuvinėse pievose, nes jos didele dalimi priklausomos nuo retenybe tampančių pavasarinių potvynių.
Blogiausia padėtis yra su mažus plotus užimančiomis nederlingų tipų buveinėmis – smiltpievėmis (2330, 6120), 6230 Rūšių turtingais briedgaurynais, 6410 Melvenynais, 6530 Miškapievėmis. Išnykus nutolusioms buveinėms, mažėja arealai, dėl izoliacijos nuskursta tipinių rūšių sudėtis.
Pelkinės buveinės
Pelkinių buveinių apsaugos būklės vertinimai taip pat reikšmingai nepasikeitė, tik išryškėjo tolimesnio blogėjimo tendencijos jau ir taip blogos būklės buveinėse.
Bendras jų plotas sumažėjo nuo 27,3 iki 21,3 tūkstančių hektarų. Perpus mažiau liko 7230 Šarmingų žemapelkių, penktadaliu susitraukė 7110 Aktyvios aukštapelkės ir 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai.
Lyginant su ankstesne ataskaita, reikšmingai padidėjo 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių bei 7210 Žemapelkių su šakotaja ratainyte plotai, bet tai atsitiko ne dėl realaus buveinių pagausėjimo, o dėl geresnės inventorizacijos – rengiant saugomų teritorijų apsaugos tikslus.
Dar lieka duomenų spragų su 7150 Plikų durpių saidrynais ir 7220 Šaltinais su besiformuojančiais tufais, nes saidrynai dažniausiai įtraukiami į aukštapelkių buveines, o šaltinių su tufais duomenys nuolat pasipildo kruopščiau ištyrinėjus miškingus šlaitus.
Pagrindinės pelkinių buveinių blogėjimo priežastys – veikiančios sausinimo sistemos ir dėl klimato kaitos dažnėjančios sausros. Nors naujų griovių nebekasama, daugelio jų veikimas turi ilgalaikį ar uždelstą poveikį. Be to, grioviai neretai yra prižiūrimi ir valomi, tai jų veikimas atsinaujina.
Apsausėjusios pelkės paprastai virsta mišku ir buveinės sunyksta. Dalis atvirų pelkinių buveinių nuo seno buvo šienaujamos ar net ganomos (7140, 7230), o nutrūkus šioms veikloms jos degraduoja, apauga nendrynais ar sumedėjusia augalija.
Miškų buveinės
Lyginat su ankstesne ataskaita, miškų buveinių apsaugos būklė yra gerokai pablogėjusi. Iš dalies tai susiję su geresnėmis žiniomis, nes anksčiau trūko žinių apie buveinių kokybę.
Tačiau tendencijos daugumoj neigiamos, nors ir ne tokios blogos, kaip pievų ar pelkių buveinių. Bendras visų rūšių miškų buveinių plotas sumažėjo nuo 266,5 iki 236,3 tūkstančių hektarų, t.y. 11 procentų.
Labai dideli praradimai nustatyti 9080 Pelkėtų lapuočių miškų buveinėse – jos susitraukė daugiau kaip 20 procentų. Pagrindinė priežastis – miškų sausinimo sistemos ir pasikartojančios sausros. Stingant vandens, buveinės eutrofizuojasi, dalinai virsta 91E0 Aliuviniais miškais, kurie irgi ilgainiui degraduoja.
Dėl sausėjimo labai blogėja ir 91D0 Pelkinių miškų buveinių struktūra, tik išlieka gana stabilus jų bendras plotas, nes ši buveinė plečiasi į mišku apaugančias aukštapelkes ir tarpines pelkes.
Dėl klimato kaitos problemiška padėtis yra su 9050 Žolių turtingais eglynais. Bendras jų plotas sumažėjo net trečdaliu, tačiau bent dalis jų gali transformuotis į lapuočių miškų buveines. Čia reikalingi papildomi moksliniai tyrimai tikslu – peržiūrėti ir pagrįsti šios rūšies buveinių išsaugojimo tikslinius plotus.
Gerokai pablogėjusi yra 91T0 Kerpinių pušynų apsaugos būklė. Jų plotas sumažėjo 16,5 procento. Išlieka prasta buveinių struktūra dėl paklotės eutrofizacijos ir kerpių dangos nykimo. Pagrindinės priežastys – žemutinių gaisrų stoka bei plyni kirtimai, po kurių atkuriami miškai yra tankūs, praktiškai be kerpių dangos ir įprastų rūšių.
9010 Vakarų taigos ir 9020 Plačialapių ir mišrių miškų plotai sumažėjo atitinkamai 4,8 ir 8 procentais. Sumažėjimas dėl miškų kirtimų nesaugomuose plotuose yra didesnis, bet jį dalinai kompensavo ploto priaugimas saugomose teritorijose. Išlieka blogas būklės įvertinimas pagal buveinių struktūrą ir funkcijas.
Gerai buveinių kokybei reikia, kad miškas būtų pakankamai senas arba jame būtų senų medžių. Ąžuolynams ir pušynams gamtinė branda yra vėlyvame amžiuje, todėl net saugomose teritorijose dėl buvusio ūkininkavimo – geros būklės dar ilgai reikės laukti.
Negausūs gamtinės brandos medynai neretai būna sunaikinami sanitariniais arba specialiaisiais kirtimais dėl miško selekcinių tikslų. Nemažai plačialapių miškų buvo prarasta ir dėl invazinės uosių džiūtį sukeliančios ligos. Vakarų taigos pušynų būklė yra blogėjanti dėl gaisrų stokos, nes išnyksta daugelis specializuotų rūšių, dėl kurių buveinė turėtų būti saugoma.
Stabilūs ar truputį didėjantys yra 9160 Skroblynų ir 9180 Griovų ir šlaitų miškų plotai. Tačiau skroblynų apsaugos būklė nėra palanki dėl buveinių kokybės, nes juose yra arba neseniai buvo gana intensyviai ūkininkaujama, todėl trūksta senų medžių, stambios negyvos medienos.
Keletas miškų buveinių rūšių (9060, 9070, 9190, 91F0) užima labai mažus plotus ir jų inventorizacija tebėra nepakankamai tiksli, trūksta duomenų apie buveinių kokybę.
Pagrįstai bloga būklė yra 9060 Spygliuočių miškų ant ozų ir 9070 Medžiais apaugusių ganyklų. Šių buveinių dažniausiai yra tik likę nuskurdę fragmentai, nes nebevyksta struktūrą palaikantys procesai – ganymas (9070, 9060) ir paklotės gaisrai (9060).
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro gamtosaugos žinovo Vytauto Uselio, apibendrinant europinės svarbos buveinių būklės blogėjimo priežastis ir tuo pačiu galimo atkūrimo kryptis ryškiai išsiskiria šie pagrindiniai veiksniai – ganymo, tuo pačiu ir šienavimo stoka, hidrologinio režimo pažeidimai, vandens telkinių eutrofizacija dėl taršos, natūralių gaisrų stoka ir intensyvi miškininkystė.
Kai kurioms buveinėms lemiamą įtaką daro sunkiai valdomi ar praktiškai nevaldomi veiksniai – invazinių rūšių įtaka ir klimato kaita.
