Kviečiu visus į šį šeštadienį 11 valandą Širvintose ir vėliau įvairiose rajono vietose vyksiantį istorinės pergalės prie Musninkų, Širvintų ir Giedraičių prieš Želigovskio okupacinę kariuomenę 105 metinių minėjimą. Pradžios vieta – prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę, Vilniaus g. 112, Širvintos.
Norėčiau kviesdamas padaryti nedidelę įžangą. Spalio 27 dieną Seime rengėme konferenciją apie okupuoto Vilniaus krašto lietuvių gyvenimą. Stebinančiai sėkmingas renginys. Konferencijoje taip pat priimta rezoliucija, kuria buvau įpareigotas Švietimo ministerijos paklausti dėl jai tiesiogiai pavaldžių lietuviškų mokyklų steigimo Pietryčių Lietuvos rajonuose, o Teisingumo ministerijos – dėl to, kokiais gi ne okupaciniais dokumento šaltiniais yra remiamasi, kai Lietuvos piliečiams pripažįstamas paso įrašas ne valstybine kalba.
Klausimas nuoširdus, nes man žinomi tik okupaciniai dokumento šaltiniai kitomis kalbomis.
Buvo klausiančių, kam to reikia, ko čia krapštai tas žaizdas? Juk Lenkija mūsų partneriai, nereikia erzinti. Lenkija yra mūsų partneriai ir Lenkija tikrai nesierzina dėl tokių konferencijų. Lenkija supranta, kad kiekviena tauta turi gerbti save ir savo istoriją.
Mes niekada nesutarsime dėl kai kurių istorijos vertinimų, bet tikrai galime sutarti, kad kiekviena tauta turi mokėti savo istoriją taip, kaip ta tauta ją supranta. Lenkai patys elgiasi taip ir tik taip, ir teisingai daro.
Gi Lietuvoje yra niuansų. Kaip konferencijoje ir puikioje mudviejų ir R. Musnicko laidoje Žinių radijuje po to sakė konferencijoje kalbėjęs prof. V. Rakutis, jeigu mes neįtvirtinsime, kad Vilnius buvo okupuotas 1920 metais, tai Lenkija mums tikrai pasakys, jog tai mes 1939 metais jį okupavome. Teritorija negali teisėtai priklausyti abiems.
Visai tuo pačiu laiku, spalio pradžioje, Lietuvoje lenkų kalba leidžiamas „Tygodnik Wilenszczny“ savo priede „Rota“ (Nr. 1381), kalendoriaus skiltyje paskelbė (cituoju): „1920 m. spalio 9 d. Vilnius generolo Lucjano Želigovskio vadovaujamo dalinio buvo išvaduotas iš lietuvių rankų.“ Tai yra labai probleminė atmintis, kai ją skleidžia Lietuvoje leidžiamas ir valstybės remiamas leidinys.
Mat „Tygodnik Wilenszczny“ ne vienerius metus finansuojamas Vilniaus rajono savivaldybės lėšomis. Pavyzdžiui, 2015 m. laikraščiui skirti 72 tūkstančiai, 2023 metais – 45 tūkstančiai eurų.
Paties leidinio teigimu, jį taip pat remia Lenkijos užsienio reikalų ministerija ir Lenkijos ministro pirmininko kanceliarija.
Tokia atmintis Lietuvoje neturėtų būti skleidžiama, juo labiau remiama. Gal naujasis Vilniaus rajono meras to ir nebeleidžia – šių metų duomenų netikrinau.
Prieštaravimas tokiai atminčiai jokiu būdu nėra neigimas teisės būti lenkais.
Bet Lietuvos lenkai – darau prielaidą – myli Lietuvą ir puoselėja jos, o ne svetimos valstybės atmintį. Savo brangių bendrapiliečių lenkų mėgstu klausti šio vienintelio klausimo, atskleidžiančio jų politinę (ne tautinę!) tapatybę ir santykį su mūsų bendra valstybe. Želigovskis išvadavo ar okupavo?
Jeigu išvadavo, tai žiūros taškas yra iš Lenkijos, ne iš Lietuvos. Jeigu okupavo, tai iš Lietuvos. Tada ir žmogus politiškai Lietuvos lenkas.
Nepriklausomai, ar jis ten nori lenkiškų mokyklų, lentelių, raidelių ar dar ko (neprivalome sutarti), bet jis tada Lietuvos lenkas. Link tokios Lietuvos lenkų tapatybės reikia judėti ir dirbti Lietuvai. Tokie Lietuvos lenkai stos prieš naujus galimus išvaduotojus.
Lietuva, kaip žinia, labai kuklinasi minėti pergalę prieš Želigovskio kariuomenę. 1920 metais, lapkričio 17-21 dienomis, Lietuvos savanoriai prie Musninkų, Širvintų ir Giedraičių sustabdė Lenkijos kariuomenę. Vilniaus kraštas liko okupuotas, tačiau Lietuvos valstybė liko laisva.
Prieš penketą metų Lietuvos valstybė faktiškai niekaip neišdrįso paminėti šios datos, nebuvo ji minima ir „įvykio vietoje“. Dabar, minėdami 105-ąsias metines, galime šią klaidą atitaisyti.
Todėl visus kviečiu į Širvintose rengiamą minėjimą. Kviečiu visus, neabejingus mūsų istorijai ir laisvės kovų aukoms. Visų labiausiai kviečiu Lietuvos lenkus, kurie būdami lenkais, supranta, kad jų tėvynė Lietuva ir kuriems brangi Lietuvos laisvė.
Kiekvienas jūsų esate didžiulis Lietuvos turtas. 1920 metais Lietuvos savanoriai apgynė visų tautybių Lietuvos piliečių laisvę.
Autorius yra Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
Viskas teisinga.
Ačiū Vytautai, dirbk ir toliau lietuvybės kryptimi. Gintautas Š.
Klastingasis Vytautas Sinica niekuom nesiskiria nuo Tautą žudančių bei Lietuvą naikinančių partijų seimagyvių, dirbančių svetimšalių naudai, kai:
– ignoruoja konstitucijos 47 straipsnio (žemės tema) klastotę užsieniečių naudai;
– ignoruoja tai, kad jau 9 paskutinieji seimai yra antikonstituciniai (n_e_l_e_g_i_t_i_m_ū_s neteisėti), kai seimo rinkimų įstatymas nedera su konstitucijos 55 straipsniu, kai sąrašinių negali būti seime.
Sinicos politinis veikimo būdas panašus į labai klastingo Lietuvos priešo Vytauto Landsbergio: pataikauja Lietuvos gynėjams ir nieko nedaro, kad sustabdyti užsienio subjektų ir sukčių vykdomą Lietuvos žemių pasisavinimą užgrobimą.
_______________________
Dėmesio
* Mirtinas pavojus Tautai bei Lietuvai *
Citata
„Bemaž trečdalį Lietuvos žemių yra supirkę užsienio fondai. Aš pats nuomojuosi dalį žemės ūkininkavimui iš vokiškų fondų.“ (Lietuvos ūkininkas – milijonierius)
Kitų šaltinių teigimu, daug daugiau Lietuvos žemės yra pasisavinę užsienio subjektai.
Tikrovėje nežinia ir todėl reikia skelbti registrų centro skaičius.
1996 birželio 20 bei 2003 sausio 23, buvo suklastotas konstitucijos 47 straipsnis (žemės tema) užsienio subjektų naudai, pažeidžiant konstitucijos 153 straipsnio (bei kitų) nuostatą.
2003 sausio 23, seime s_u_k_l_a_s_t_o_j_u_s 47 straipsnį, naujo pavyzdžio konstitucijos knygelėje nebėra konstitucinės nuostatos buvusio tokio sakinio – “Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.”
Vadovaujantis naujausio pavyzdžio s_u_k_l_a_s_t_o_t_o_s konstitucijos knygele yra panaikinta žemės priklausomybė valstybei ir piliečiams, leidžiant užsienio subjektams įsigyti (sukčiavimo būdu pasisavinti) Lietuvos žemę.
Katastrofa
Visi seimo nariai ir prezidentai nuo 1996 birželio 20 buvusieji bei iki šiol esantieji (…) yra verti pačios didžiausios bausmės – tremties iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu už tai, kad dirba seime Lietuvos žemgrobių svetimšalių naudai ignoruodami 47 str klastotę.
__________________________
Gerbiant karalių Gediminą, vadovaujantis Vasario 16-tosios signatarų valia, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad priverstinių klajonių iškankinta Tauta atsigautų (sugrįžusi į namus) ir gyvuotų amžinai, kad Lietuva taptų pavyzdingiausia karališkąja valstybe pasaulyje.
Karališkąja? O iš kur paimsim karalių? Argi yra Mindaugo palikuonių?
Kai ateis laikas, pamatysi.
– Kai bolševikai nederamai primetė karališkai LDK Lietuvai respublikos-1 modelį, išprovokavo Pilsudskio rūstybę. Jei nebūtų buvęs primestas bolševikų respublikos modelis LDK Lietuvai, Pilsudskio kareivėlių nebūtų buvę karališkose Lietuvos žemėse ir putleris net nebūtų užpuolęs (LDK) Ukrainos 2014.
– 1918 vasario 16, Lietuvos taryba paskelbė a_t_s_t_a_t_a_n_t_i nepriklausomą Lietuvos valstybę (LDK) ir buvo pradėtas a_t_s_t_a_t_y_m_a_s, kai 1918 liepos 11 Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, bet 1918 lapkričio 2 Lietuvos Valstybės Taryba buvo bolševikų priversta atšaukti (LDK) a_t_s_t_a_t_y_m_ą ir pradėti (niekada istorijoje nebuvusios Lietuvos) bolševikinės respublikos kūrimą.
Posakis ,,Lietuvos lenkas” yra neteisingas. Išties tai , išskyrus retus atvejus,lenkakalbiai lietuviai.Antra,- nūdien pietryčių Lietuvoje veikiančios ,,lenkiškos “mokyklos ruošia piliečius Lietuvai ar Lenkijai?
Galima galvoti, kad jie yra Lietuvos lenkiakalbiai (vadinti lenkais daugumoje sulenkėjusius lietuvius nesiverčia liežuvis). Bet vis tik dauguma jų norėtų, kad čia būtų Lenkija.
Bet patys kalti.
Kaip pastebėjau, Sinicos kalbėjimai lenkiška tema, beje, kaip manyčiau, ir Rakučio, yra persunkti pasakų laputės meilumo “balseliu”… Akivaizdu, kad tuo vedama link lenkiškos lietuvybės (tik Lenkija lietuviui sava – viskas kas vyksta – vyksta tarp savų!…) formavimo, iš tikrųjų tai – ne kas kita, o grįžimas prie buvusio šlėktiško lietuvio sąmonės formavimo. Tą dvasią byloja ir lietuvį šiurpina pats straipsnio pavadinimas, laputiškai apsidraudžiant klausimo forma. Manau, ar ne pats laikas atkreipti į tai lietuvišką dėmesį.
Argi dar jam nors kyla klausimų?
Tai va, – taip propagandoje rašinių pavadinimais su klaustuku keliama žmonėms abejonė tuo, kas jiems, kaip yra iš tikrųjų, buvo žinoma.
Galima sakyti, Lietuva visais laikais turėjo tris tradicinius, istorinius, didžiuosius nacional–imperinius kaimynus okupantus, priešus. . Iš rytų žinoma Rusija, iš pietų–Lenkija, iš vakarų Vokietija Po II pas. karo Vokietija tapo nuo Lietuvos sienų nustumta. Gali kilti klausimas. Ar ilgam? Daug šimtmečių tokioj aplinkoj įvairios Lietuvos valdžios turėjo įvairiais būdais kovoti ir laviruoti, kad išliktų valstybė, kad išliktų laisva, nepriklausoma. Lenkija nebuvo niekuo geresnė okupantė už kitas dvi, tuomet, kai ji buvo okupavusi. Tą pietrytinės Lietuvos dalies, užimtos Lenkijos, galgota puikia žinoma, apie tai daug knygų prirašyta. Todėl buvusių kaimynų okupantų noras susigrąžinti turėtas teritorijas visiškai suprantamas, tai matosi kasdienoje Tačiau jeigu rusiškos įtakos ir siekių veiksmai viešinami, su jais lyg ir kovojama, tai lenkiškai įtakai ir veikimui net sudaromos sąlygos veikti. Valstybė, valstybinės institucijos nuo lenkiško veikimo nesigina, lenkiškumui padeda tarpti. Nesunku tokiems veiksmams pritaikyti pavadinimą. Tai , švelniai pasakius, valstybės griovimas.
Paminėjai tris paukščius plėšrūnus, kurie negali neplėšti:
– išsigimėlį dvigalvį;
– pusgalvį;
– ir durną pabaisą.
Apart tokių, yra ir kitokių plėšrūnų, kurių reikia saugotis.
Čia reikia tik dar pridurti, kad Vasario 16-osios aktu visi turėti istorijoje valstybiniai ryšiai su kitomis tautomis (akivaizdu – Lenkija) yra nutraukti. Tokiu atveju Lietuvos valstybės valdžioms dalijantis Lietuvos valstybiniu valdymu su Lenkija yra veikiama prieš Vasario 16-osios akto nuostatą bei ją patvirtinusią Kovo 11-ąją. Tai laikytina kaip galima korupcija politikoje, tokiu atveju yra pagrindo tuo susidomėti STT institucijai dėl galimos nusikalstamos veikos ištyrimo. Tačiau ji tarsi neveikia…
1918 vasario 16-tosios n_u_t_a_r_i_m_a_s (o ne aktas). Vadovaujantis nutarimu, Lietuvos taryba paskelbė a_t_s_t_a_t_a_n_t_i nepriklausomą Lietuvos valstybę – monarchinę valstybę, kuri iki šiol nėra atstatyta.
O iš kur karalius?
Iš Lietuvos
Netiesa, Vasario 16 -osios aktu nustatyta, kad kokios valdymo formos bus valstybė nustato demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas, o jis 1920 m. paskelbė, kad valstybė bus demokratinė respublika. Tai įtvirtinta buvo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Taigi Lietuvos taryba neturėjo galių nustatyti valstybės valdymo formos ir jos nenustatė.
I. Įžūliai klaidini. 1918 vasario 16-tosios n_u_t_a_r_i_m_a_s (o ne aktas)
II. Nutarime nėra žodžio santvarka ir tuo labiau nėra net užuominos apie santvarkos keitimą atstatant Lietuvos valstybę. Tokio išgalvoto žodžio naudojimas aiškinime yra gudravimas sukčiavimas ir klaidinimas.
III. Lietuvos Taryba paskelbė atstatanti valstybę, o atstatoma yra griežtai tai ir tik tai kas buvo prieš tai – monarchinė valstybė, o ne respublika.
IV. Lietuvos valstybės atstatymo monarchinius pamatus (sienoms) privalėjo galutinai nustatyti seimas.
V. Lietuvos tarybos galia užkoduota žodyje >atstatanti< ir tai – pirmoji nuoroda seimui, kad atstatyti monarchinę valstybę.
VI. Antroji nuoroda seimui: 1918 liepos 11 Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, o poros dienų pakvietė karalių į sostą. Verkių rūmai buvo planuojami panaudoti karaliaus reikmėms. Tai yra, nutarė atstatyti, paskelbė atstatanti ir pradėjo atstatymą (pavyzdžiu). Nuosekliai kryptingai veikė ir dar net prieš Vasario 16-tąją buvo ieškomi kandidatai į karaliaus sostą, o tai jau trečia nuoroda seimui.
VII. Ketvirtoji nuoroda steigiamąjam seimui – 1917 rugsėjo 18–22 tik ir tik lietuvių suvažiavime (be okupantų) buvo naudojamas Vyties ženklas su karūna.
Sakant tik Želigovskis, nepridėjus Lenkijos Želigovskis, yra reiškiama Lenkijos politikos pozicija jo veiksmų atžvilgiu. Taigi, ar Lietuvos pozicijos reiškiamos Sinicos rašinyje?
Gal nebesikabinėk prie Sinicos- tik jo argumentų dėka Seime atmesti Tomaševskio partijos atstovų teikti Tautinių mažumų įstatymo pakeitimo siūlymai , kuriuos priėmus galimai būtų įteisinta faktinė dvikalbystė Lietuvoje , o gal net ir faktinė Pietryčių Lietuvos autonomija.
Čia joks kabinėjimasis, o kalba dėl klausimo iš esmės. Tautinių mažumų įstatymų niekas negalėtų teikti, jeigu negaliotų kas 5-eri metai pratęsiama 1994 m. dvišalė valstybinio bendrumo su Lenkija sutartis. Taigi Sinica, siekiant, kad tautinių mažumų įstatymai negalėtų būti teikiami, privalėjo ir privalo teikti Seimui nutarimą, kuriuo būtų nuspręsta besibaigiančio minėtos sutarties su Lenkija termino nepratęsti. Jis tai nedaro, čia ir išlenda yla iš maišo, matosi kas yra kas.
Ar tik Sinica privalo ? Yra gi Seime ir kiti, mano nuomone, Lietuvos patriotai- Vėgėlė, Jankūnas ir kiti. Bet jų nuomonės šia tema neteko girdėti ar skaityti. Užuot kėlę tamstos minimą klausimą dėl sutarties, jie yra vienoje frakcijoje su Tomaševskio partijos nariais.
Tai kodėl kiti privalo teikti Seimui tą nutarimą, o ne lygiai su kitais ir jis? Be to, kiti ryškiau tautiškai viešai nesireiškia, jokio Vėgėlės ir Jankūno patriotiškumo nepastebėjau, – nesimato, jog jiems lietuvybė kiek labiau rūpėtų. Iš kur tą jų lietuvišką patriotiškumą traukiate… Man regis, kad jie labiau “betaučiai”…
Prieš rinkimus buvo daug vilčių :”I.Vėgėlė “Aš turiu svajonę” 2024-05-13 ….. Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka sakė : „Jei teks jums kada rusų valdžia nusikratyti, turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodųjų nenugalėsite“….. alkas.lt/2024/05/13/i-vegele-as-turiu-svajone/
Vėgėlės korta jau buvo mušta Prezidento rinkimuose. Nėra ką jo rašinius skaityti.
Kur parašyta, kad pratęsiama ta sutartis kas 5 metai? Nurodykite šaltinį.
Tai nurodyta pačioje sutartyje. Joje sutarta, kad Sutartis terminuota, sudaryta 15 -kai metų, tačiau jeigu šalys likus metams iki termino pabaigos kitai nepraneša, kad jos nepratęsia, jos terminas prasitęsia 5-eriems metams.
Gerbiamam, brangiam Vytautui Sinicai noriu pasakyti: esi palaikomas labai daugelio įvairiausių politinių pažiūrų tėvynę branginančių lietuvių! Kartais įvairiuose susibūrimuose pasakau, kad žinau Lietuvoje tik vieną tikrą politiką, vienintelį – Vytautą Sinicą. Ir net nustembu, kad visi man pritaria.
P.S. Ta proga prie ar vietoj „lietuvos lenko“ priminčiau primirštą, nutylimą lenkakalbio lietuvio sąvoką, palaikomą, pavyzdžiui, Maceikjaneco ir kitų. Ar nevertėtų ją atgaivinti tiesos ir aiškumo dėlei?
Nori lietuvius palikti be lietuvių kalbos. Tai Lietuvos jau turėta – šlėktos.
Kas nori?
Razauskas, siūlydamas “lenkakalbio lietuvio” pavadinimą…
Greičiau, tai lietuvių kilmės lenkai. Buvę lietuviai.
Be abejonės dėl kilmės yra taip, bet kokios kilmės yra – jų pačių reikalas. Dabar lenkas Lietuvoje pagal Konstituciją yra svetimtautis ir šiam jų pavadinimo vartojimui viešumoje negali būti jokių išimčių – cackių pacackių…, jokių “Poliaki na Litwe” vertimų “Lietuvos lenkai”. Šis vardas duotas Lenkijos pusės dar tuo laiku, kai Lietuva buvo Lenkijos karalystės provincija. Taigi, kaip Vasario 16-osios aktu Lietuvos valstybės nutrauktų valstybinių ryšių su Lenkija palikimas, – pavadinimas “Lietuvos lenkai” viešai naudoti nėra priimtinas, netgi – įžeidžiantis valstybės ir tautos savigarbą. Kur konstitucinio lietuvio toksai dalykų supratimas? Jo nėra iki šiol. Beje, “Lietuvos lenko” pavadinimas kaip istorinis vartojamas viešumoje iš bėdos galėtų likti, bet tokiu atveju jie turi viešai pareikšti, kad “Lietuvos lenkas” nėra “lenkas” iš prigimties ir kad jiems Lenkijos valstybė yra ne prie ko bei kad bent koks jos veiksmas (rūpestis) dėl “Lietuvos lenkų” gyvenimo yra svetimos valstybės kišimasis į kitos valstybės reikalus.
Bet ar klausimas tikrai toks vienareikšmis? Šiandienos lietuviams atrodo vienareikšmškai okupacija. O to meto Vilniaus, visos pietryčių Lietuvos gyventojų ir ypač aktyviosios jos dalies akimis? Šimtmečius bendra valstybė, ta pati elito kalba, kultūra, vertybės ir čia staiga jos dalis nori eiti skyriumi. Tikrai daug kam tai atrodė kaip priešiškų bendrai valstybei jėgų veikimas. Suprasti lietuvių tautos atgimimą ir iš to sekusius siekius sugebėjo suvokti ir ne tik, bet ir įveikti savo nusistovėjusias nuostatas, ne visi.
Paklauskit nutautintų prievarta lietuvių, kurių Vilniaus apskrityje statistikos duomenimis, buvo didžiausias procentas xx a. pabaigoje. Nesutikusių su okupacija ir nužudytų dėl to, kariškių, gynusių pietryčiu Lietuvą, jau nepaklausit. Deja.
Pietryčių
Okupacinė Rusijos caro valdžia ne veltui uždraudė lietuvių kalbą, lietuviškas mokyklas ir spaudą 40 metų, lenkiškų mokyklų neuždraudė.Lietuviams teko leisit savo vaikus į rusiškas ir lenkiškas mokyklas. Skaičiau , kad ypač griežtas Lietuvių kalbos ir mokyklų draudimas buvo Vilniaus gubernijoje.Lietuvių trėmimas į Sibirą ir rytinių Rusijos gubernijų gyventojų atkėlimas į ištremtųjų namus taip pat galimai prisidėjo prie Vilniaus gubernijos, kurios rytinė riba ėjo netoli Minsko , slavėjimo.
Klausimas ar dabar visokie imigrantai čiučmekai svečiuojasi Lietuvoje ar ją išvaduoja?