Įkyrokas skausmas smelkia Europos socialdemokratus, kai jie, kupini apgailestavimo ir kaltinimų, žvelgia į buvusias šlovės dienas, tuo pačiu su nerimu žvelgdami į ateitį. Tačiau jų niūrią padėtį šiek tiek praskaidrina keletas šviesių akimirkų.
Olandijos centro kairės partija D66, vadovaujama Robo jeteno (Rob Jetten), nugalėjo kraštutinę dešinę, atstovaujamą Gerto Vilderso (Geert Wilders). Nepaisant ilgo koalicijos kūrimo proceso, Nyderlanduose laimėta demokratinė kova su fašistinėmis ksenofobinėmis partijomis, keliančiomis grėsmę žemynui.
Iš pirmo žvilgsnio, progresyvių jėgų reikalai nėra tokie blogi, kaip dažnai jaučia paniurę socialdemokratai. Jų partijos vadovauja vyriausybėms arba pirmauja rinkimų apklausose Ispanijoje, Portugalijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje.
Vokietijoje centro dešinieji atrėmė kraštutinius dešiniuosius. Jungtinėje Karalystėje leiboristai praėjusiais metais pasiekė triuškinančią pergalę – tai retas atvejis partijai, kuri daugiau nei du trečdalius pokario metų buvo ne valdžioje.
Tačiau socialdemokratai susiduria su karčia realybe, kad laikai, kai jie reguliariai surinkdavo daugiau nei 40 proc. balsų, pradingo išsiskaidžiusioje politinėje aplinkoje.
Mano geriausias prisiminimas apie šlovingąsias dienas yra susijęs su 1999 m. lapkričio mėn. Florencijoje, nuostabiame Vekjo rūmuose (ital. Palazzo Vecchio) rūmuose, vykusia pažangių lyderių konferencija, kurioje jie šventė savo bendrą aukščiausią pasiekimą. Billas Klintonas (Bill Clinton), Tonis Bleiras (Tony Blair), Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schröder), Lionelis Žospinas (Lionel Jospin), Massimo D’Alema, Fernandas Enrike Kardoso ir Romano Prodis susirinko, kad pasauliui pristatytų pažangaus optimizmo ateitį – nugalėtojišką viziją naujam amžiui.
Toje šaltoje, bet nuostabiai gražioje salėje apie penki šimtai dalyvių žvelgė į Džordžo Vazario paveikslus, kaip visada pakilios nuotaikos dėl Bilo Klintono didingos, įkvepiančios kalbos.
Keista, bet ta jo kalba buvo labiausiai kairioji, kaip prisimena Jungtinės Karalystės Europos reikalų ministras Denis MakŠanas (Denis MacShane) savo dienoraščiuose: „Yra žmonių ir vietų, kurie Jungtinėse Valstijose yra visiškai pamiršti“, – sakė Bilas Klintonas, kalbėdamas apie skurdo problemą savo šalyje ir teisingumo užtikrinimą besivystančiame pasaulyje, panaikinant jų skolas – puiki socialdemokratinė vizija.
Tačiau tai buvo nuėjimo nuo pjedestalo mintis, atėjusi per vėlai, likus tik metams iki kadencijos pabaigos, kai valdžią jis perdavė ne kitam progresyvistui, o dešiniajam Džordžui V. Bušui (George W. Bush). Kaip visada, Bilo Klintono retorika palietė širdį, bet ne jo politikos esmę. Dažnai lyderiai tampa radikalesni, kai viskas jau baigta.
Protingas, progresyvus mąstymas apie svarbiausius mūsų laikų klausimus
Deja, tai nebuvo naujos didžiosios socialdemokratinės eros aušra. Lionelis Žospenas 2002 m. prezidento rinkimuose pralaimėjo ne tik Žakui Širakui (Jacques Chirac), bet ir kraštutinės dešinės atstovui Žanui Mari Le Penui (Jean-Marie Le Pen). Masimo D’Alema kitąmet pasitraukė iš politikos. Šrioderis išsilaikė iki 2005 m., bet perdavė valdžią 16 metų valdžiusiai Angelai Merkel. Leiboristai išsilaikė dar 11 metų, bet perdavė estafetę Brexitą sukėlusiai konservatorių partijai, kuri valdys dar 14 metų.
Trečiojo kelio tuščias pažadas
Žvelgiant atgal, tas šventinis tūkstantmečio sandūros įvykis iš tiesų buvo socialinės demokratijos žymė, bet ne ta gera prasme, kaip manė jos arogantiški lyderiai. Jis žymėjo posūkį į dešinę, kuris skelbė Trečiojo kelio idėją — nei dešinė, nei kairė, bet kažkur kitur (kompaso niekas nepateikė).
Tais metais Bleiras ir Šrioderis išleido knygą „Europa: Trečiasis kelias/Naujasis centras“, kurią pardavinėjo kitiems progresyvistams kaip laiptus į valdžią, atsikratydami senų profsąjungų įvaizdžio, skatindami socialinės gerovės išlaidų mažinimą ir verslui palankią globalizaciją, užsakomąsias paslaugas ir privatizavimą.
„Žiūrėkite, tai veikia“, – galėjo pasigirti Bleiras, laimėjęs net tris rinkimus iš eilės, nepaisant Irako karo, derindamas socialinį teisingumą su su laisvosios rinkos politika.
Tačiau progresyvizmo ilgalaikei ateičiai tai buvo mirtinas bučinys, kurio pasekmes jaučiame iki šiol. Žodžiai „Trečiasis kelias“ išsiurbė gyvybę ir drąsą iš centro kairės: centrizmas tapo mirusiu dalyku.
Kažkas pajuokavo, kad Savonarola buvo pasmerktas ten pat, toje salėje, o vėliau „išvestas, pakartas ir sudegintas“ – tuo norėta pasakyti, kad ši Trečiojo kelio kongregacija panašiai veja ekstremizmą. Ne visi su tuo sutiko, ypač socialistas Lionelis Žospenas. Pati ES dvasia buvo palaipsniui užgniaužta Trečiojo kelio fantazijos stokojančiu atsargumu, lėtu ir konservatyviu, nesugebančiu ar nenorinčiu sužadinti naujų vilčių.
Dėl to Bepe Grilo (Beppe Grillo) beprasmis „Penkių žvaigždučių judėjimas“, anti-Briuselio „Syriza“ ir Žanas-Liukas Melanšonas (Jean-Luc Mélenchon ) pavadino „trečiakelininkus“ verslininkų klubu. Vienintelis „Brexit“ privalumas buvo tas, kad jis sukrėtė ES priešininkus ir privertė juos pasitraukti, nes dėl to nuskurdusi Jungtinė Karalystė kasmet praranda 80 milijardų svarų sterlingų.
Pokyčių troškimas, politiniai spektakliai, prasmės ir tapatybės paieškos verčia rinkėjus bėgti į kairę ir į dešinę, o centras sunkiai išlaiko savo pozicijas. Leiboristų partija yra priblokšta tiek, kad per metus jos įspūdinga pergalė sumažėjo iki vos 18 proc. rinkėjų palaikymo.
Žalieji, atsinaujinę po dinamiško naujo lyderio atėjimo, vejasi savo ankstesnių pasiekimų pėdsakus, o liberalai demokratai kasdien pelno taškus, gindami principus, kurių leiboristų partija vengia.
Vos tik Donaldas Trampas (Donald Trump) pagrasino BBC šokiruojančiu 1 milijardo svarų ieškiniu, liberalai demokratai puolė ginti nacionalinį transliuotoją. Leiboristų partija nutilo dėl vyriausybės atsakomybės, bijodama to, ką gali padaryti Trampas, grasindamas 100 proc. muito tarifais.
Valdžios paralyžius
Paralyžius yra didžiausias pavojus valdžioje esantiems socialdemokratams, kurie atrodo bailūs ir, esant ribotiems finansams, negailestingi buvusiai savo pačių socialinio teisingumo politikai.
Naidželo Faradžo (Nigel Farago) partija „Reform UK“ sparčiai kyla į priekį ir surenka 31 proc. balsų. Kaip ir kitur Europoje, kraštutinė dešinė vilioja leiboristų rinkėjus, visų pirma toksinės imigracijos klausimu. Tačiau apklausos rodo, kad leiboristai praranda daug daugiau rinkėjų kairėje.
Visur vyrauja antivyriausybinės nuotaikos, nesvarbu, kas yra valdžioje.
„Išmeskite šunsnukius“ galbūt šiuo metu yra didžiausias judėjimas Europoje. Opozicijos sukilėliams politika yra sėkmingesnė, o leiboristų partijai valdžia visai nepritinka. Sunkios aplinkybės iš jų išmušė gyvybės kibirkštį.
Žvelgdama į praeitį, sakyčiau, kad centras ir kairė pradėjo prarasti savo gyvybingumą ir aiškų misijos pojūtį nuo tada, kai pasuko klaidingu Trečiojo kelio keliu, kuris niekur neveda.
Autorė yra laikraščio „The Guardian“ komentatorė. Naujausios jos knygos yra memuarai „Neramus palikimas: mano šeima ir kiti radikalai ir „Vienintelis kelias yra aukštyn: kaip išvesti Britaniją iš griežto taupymo į klestėjimą “
Gerai ir tiesiai pasakyta mano išversto iš THE GUARDIAN publikuoto teksto P. Toinbi. Prarasta socialdemokratijos kibirkštis – Alkas.lt pabaigoje:
“…Visur vyrauja antivyriausybinės nuotaikos, nesvarbu, kas yra valdžioje.
„Išmeskite šunsnukius“ galbūt šiuo metu yra didžiausias judėjimas Europoje.”
O kas atsitiko su Lietuvos socdemais ir jų oportunizmu – atskira kalba
Buvo klaida sudaryti tokią pirmą koaliciją,- dabar to pasekmes. Nors reitingai geri.
Kad dauguma iš straipsnyje išvardintų politikų atstovauja ne nuosaikią dešinę, centrą ar nuosaikią kairę… Kraštutinė kairė arba dar pora sieksnių kairiau, geriausiu atveju 😀
Truputį keista Alke matyti šį straipsnį.
keistas tačko komentaras… dešinei – kairei identifikuoti rekomenduoju tarpukaryje naudotą sistemą “šienas – šiaudai’.
“Olandijos centro kairės partija D66, vadovaujama Robo jeteno (Rob Jetten), nugalėjo kraštutinę dešinę, atstovaujamą Gerto Vilderso (Geert Wilders). Nepaisant ilgo koalicijos kūrimo proceso, Nyderlanduose laimėta demokratinė kova su fašistinėmis ksenofobinėmis partijomis, keliančiomis grėsmę žemynui. ” Manau, labai kairuoliškas požiūris, be reikalo svaidomasi nepagrįstais epitetais. Jei neklystu, Vilderso partija kovoja už olandų kultūrines vertybes ir olandų kalbą, prieš nekontroliuojamą imigraciją į Olandiją. Ar tame kas nors blogo?
facebook.com/Netanyahu/videos/thank-you-geert-wildersyou-are-a-true-friend-of-israel/1102959798387354/
Komunistai visus savo priešininkus vadina kraštutiniais dešiniaisiais, ar tiesiog fašistais. Lygiai, kaip mūsų sukilėlius ir partizanus. Kraštutinė dešinė išvertus į žmonių kalbą reiškia ,, žmonės, nesutinkantys vykdyti bolševikinę revoliuciją (Didžiojo Perkrovimo)”.
O prie ko čia komunistai?
Taip, anot klasikės, jie visada ,,ne pričiom”. Žmonės, net vedami į kartuves, turbūt užduos tą patį klausimą. Taip, prie ko čia komunistai, Sorosas, Frankfurto mokykla, Marksas ? Prie ko čia satanistai, metų metais finansavę šituos skerdikus ? Juk jums pasakyta, kad tai liberalai, demokratai, konservatoriai, patriotai, vakarietiškų vertybių ir visų įmanomų teisių gynėjai, tai kokie dar komunistai ? Jums pats velnias pasivadins šventuoju, tai krisit ant kelių ir melsitės.
Pasimokyk komunistų ir socialdemokratų atsiradimo istorijas.
hmmm…tas tai tikrai taip, bet kaip vertinti Trampo paskelbimą Nicolás Maduro teroristu ? Ir pastangas ginklu atimti iš Venesuelos naftą ?
Geerto Wilderso vadovaujama „Laisvės partija“ (PVV) laikoma dešiniąja, nes jos politika grindžiama *griežtu antiimigraciniu požiūriu, euroskepticizmu ir konservatyviomis vertybėmis*, o tai tradiciškai siejama su dešiniąja ar kraštutine dešiniąja politine kryptimi.
– **Antiimigracinė politika**
Wilderso partija garsėja itin griežta pozicija prieš imigraciją. Jis siekia *radikaliai sumažinti migrantų skaičių*, net siūlydamas KARIUOMENĖS panaudojimą sienų apsaugai. Tokia politika yra būdinga dešiniosioms jėgoms, kurios akcentuoja nacionalinį saugumą ir kultūrinį identitetą.
– **Euroskepticizmas**
PVV pasisako už Nyderlandų nepriklausomybę nuo Europos Sąjungos, kritikuoja ES integraciją ir biurokratiją. Euroskepticizmas dažnai siejamas su dešiniosiomis populistinėmis partijomis.
– **Islamo kritika**
Wildersas yra žinomas dėl savo *griežtos kritikos islamui*, net siūlęs uždrausti Koraną ar riboti mečečių statybą. Tokia retorika priskiriama kraštutinei dešinei, nes ji remiasi kultūrinės homogeniškumo idėja.
– **Konservatyvios vertybės**
Partija pabrėžia tradicines olandų vertybes, nacionalinį identitetą ir saugumą. Tai siejama su dešiniąja ideologija, kuri dažnai akcentuoja tradicijų išsaugojimą.
– **Populizmas ir „paprastų žmonių“ gynimas**
PVV save pristato kaip partiją, ginančią „eilinius piliečius“ nuo „elito“ ir „globalistų“. Populizmas dažnai jungiasi su dešiniosiomis politinėmis kryptimis, ypač kai kalbama apie migraciją ir nacionalinį suverenitetą.
### 📊 Ideologinė etiketė
– **Dešinė** – dėl konservatyvios ekonominės ir socialinės politikos.
– **Kraštutinė dešinė** – dėl radikalių antiimigracinių ir antiislamiškų pasiūlymų.
– **Populistinė** – dėl retorikos, nukreiptos prieš politinį elitą ir tarptautines institucijas.
—
**Apibendrinant:** Geerto Wilderso partija laikoma dešiniąja, nes ji jungia *nacionalizmą, konservatyvumą, euroskepticizmą ir griežtą antiimigracinę politiką*. Tai yra pagrindiniai bruožai, kurie politologų akimis ją priskiria dešinei ar net kraštutinei dešinei.
Wilderso PVV lygiojasi su kitomis Europos dešiniosiomis populistinėmis partijomis, pavyzdžiui, „AfD“ Vokietijoje ar „Lega“ Italijoje
Taip apibendrino DIRBTINIS INTELEKTAS…
Kaip manai, tas sąvokas dirbtinis protas pats sugalvojo ?
Didžiausia bėda vakaruose yra tokios, kaip šiame straipsnyje, absrakčios lozunginės kalbos, be giluminių priežasčių analizės. Ir tas etikečių kabinimas – “progresyvios” (kas nusprendė, kad progresyvios ir kodėl – patys?), “fašistuojančios”, “ekstremistinės” ir pan.
NAIVIAM MAKSVOS RADIJUI. Iš tiesų: RAŠISTUOJANTI NAŠISTŲ PARTIJA yra geras atskaitos taškas, kuris rodo, kad europinėms dešinėms dar toli iki kremlinų
ale kaip pasiutęs šuo…
Tik teisingas
pasiutęs nebūna nei teisingas, nei protingas
dižuruojantis NAIVUS MAKSVOS RADIJAS veikia kaip pasiutęs trolių fabriko cerberis
tv3.lt/naujiena/uzsienis/trumpas-uzdege-zalia-sviesa-kongresas-imasi-nauju-sankciju-rusijai-n1470479?priority=12
hmmm…palapala, o kokios partijos suvažiavimai vyko Briuselyje ir Londone, kuri suskilo į bolševikus ir menševikus ( bolše-menše) ?
Palikime tuos laikus, kai laukinio kapitalizmo sąlygomis gimė idėjos apie teisingesnį pasaulį ir socialistinės, komunistinės idėjos buvo laikomos pažangiomis.
Socialdemokratija buvo pakilime dviejų ideologinių, ekonominių sistemų priešpriešos ir konkurencijos sąlygomis. Kiekviena sistema siekė įrodyti, kad ji gali užtikrinti geresnį gyvenimą. Vakarų verslo ir politinis elitas buvo gyvybiškai suintetesuotas, kad statistinis, visų pirma vakarų europietis, gyventų geriau ir jam nekiltų minčių apie socialistinę revoliuciją. Taigi, perskirstoma buvo nemažai pajamų, užtikrinamos socialinės reikmės, medicina, švietimas. O tai ir yra socialdemokratija.
Privačia nuosavybe ir iniciatyva, stipria socialine apsauga ir reikiamu ekonomikos valstybiniu reguliavimu paremta vakarų sistema neišvengiamai buvo pranašesnė už totalią valstybės ekonominę ir socialinę kontrolę. Griuvus / sugriovus sovietinę sistemą, nebeliko konkurento ir paskatų tokiam pajamų perskirstymui. Suveikė ir euforija, kad, atseit rinka viską sprendžia puikiai. Socialdemokratinės idėjos, jau nekalbant apie komunistines, bendruomeniškumas, solidarumas sutapatintos su nesėkme, atsilikimu, sustabarėjimu, nepelnytai išaukštinant rinkos, konkurencinius santykius, individualizmą tai sutapatinant su pažanga, sėkme, galimybėmis. Visuomenėje visada veikia švytuoklės dėsnis, kai nukrypstama į kraštutinumus.
Na ir kapitalas, nebematydamas poreikio socialdemokratijai, to nebepalaikė ir nebefinansavo. Priešingai – globalus kapitalas, visų pirma finansinis, sparčiai ėmė valdžią į savo rankas ir išvalstybinimo, ištautinimo, išžmoginimo politika tapo jų įrankiu siekti tos pasaulinės valdžios.
Štai kodėl socialdemokratija patyrė ir patiria didžiulį nuosmūkį. Bet, stiprėjant valstybinėms, tautinėms, humanistinėms jėgoms, ji, tikra socialdemokratija, turėtų sustiprėti. Nes stipri tik solidari, socialinį teisingumą užtikrinanti visuomenė – valstybė ir tauta.
Štai kaip rinko mokesčius iš ūkininkų du Lietuvos okupantai:
– (socialistai) bolševikai atvažiaviuodavo ir pasiimdavo maisto tiek kiek jiems reikia ir išvažiuodavo palikę ūkininkų šeimą pusbadžiu iki kito derliaus (tai yra elgėsi taip, kaip elgiasi neišjungtieji bolševikai dabartinėjė respublikoje- 2 arba dar žiauriau golodomoro atveju Ukrainoje);
– (fašistai) kapitalistai atvažiaviuodavo ir jei derliaus užtekdavo tik ūkininko šeimai iki kito derliaus, išvažiuodavo n_i_e_k_o nepasiėmę (tai yra elgėsi taip, kaip elgiasi karališkosios Anglijos kapitalistai dabar).
(su pataisymu)
Štai kaip rinko mokesčius iš ūkininkų du Lietuvos okupantai:
– (socialistai) bolševikai atvažiuodavo ir pasiimdavo maisto tiek kiek jiems reikia ir išvažiuodavo palikę ūkininkų šeimą pusbadžiu iki kito derliaus (tai yra elgėsi taip, kaip elgiasi neišjungtieji bolševikai dabartinėjė respublikoje-2 arba dar žiauriau golodomoro atveju Ukrainoje);
– (fašistai) kapitalistai atvažiuodavo ir jei derliaus užtekdavo tik ūkininko šeimai iki kito derliaus, išvažiuodavo n_i_e_k_o nepasiėmę (tai yra elgėsi taip, kaip elgiasi karališkosios Anglijos kapitalistai dabar).
dar vienas NAIVAUS MAKSVOS RADIJO propagandistinis paistalas, kuris rodo totalų esminių procesų nesuvokimą. Socialdemokratijai apie 2000-uosius daug kur laimėjus rinkimus partiniai funkcionieriai ėmėsi didesnio lėšų perskirstymo – užkėlė mokesčius, neįvertinę globalizacijos bangos: su interneto įsigalėjimu kilusio kapitalo tekamumo ir verslo judumo. Šis momentaliai išdulkėjo į “trečią pasaulį”, kur pigesnė darbo jėga ir palankesni mokesčiai. Socialdemokratinėje Europoje kilo bedarbystės banga, už kurią rinkėjai nedovanoja iki šiol. Kažko jau ir švytuoklė daugumoje ES valstybių sustingo dviem dešimtmečiams – Europarlamentų sudėtis tai rodo. Reikalas gi tame, kad aukštos bendros gerovės valstybė tėra įmanoma tik globaliu mastu, t.y. esant globaliems progresiniams tarifams, tačiau “vertybininkai” socdemai, pezantys apie solidarumą ir internacionalumą, tesugeba prieš rinkimus paflirtuoti su profsąjungomis ir yra išvirtę – išsigimę į tipiškus social – liberastus. Tai ypač ryšku Lietuvoje: užsienio tyrėjai juokiasi, kad Lietuvoje visos partijos savo”ikanomine” politika yra dešiniosios, t.y. tarnauja stambiam kapitalui, pvz. plėšikaujantiems kainų šėliojimu penkiems didiesiems prekybos maistu tinklams, kurie neturi konkurencijos. Gi globalūs progresiniai mokestiniai tarifai pasak “Le Monde” yra didžiausių pasaulio turčių grupuotės ir G20 darbotvarkėse. iš tiesų, Rusiškas stambus putinoidiškas militarizuotas kapitalas, suėmęs valdžią į savo rankas Rosijoje, ėmėsi agresyvios išvalstybinimo, ištautinimo, išžmoginimo savo aplinkos politikos ir vien savo kareivų milijoną pavertė kaliekomis ar pražudė.
Yra toks liaudies posakis…kiek ant šūdo aguonų nebarstysi, šimtalapis nepasidarys, tą patį galima pasakyti ir apie “socialdemokratus”, jie paprasčiausiai persidažę komunistai….Sakalas pardavė partiją AMB, kuris suprato, kad nepkeitus iškabos nieko gero nebus…
Chamiškų posakių geriau nerašinėti.
Ir ne apie pardavimus esmė. O apie partijų vertybes ir jas įgyvendinančias programas.
Beje, pasidomėkit Lietuvos socialdemokratų partijos, seniausios Lietuvoje ir gausiausios, atsiradimo istorija. Ji buvo atkurta.
Socialdemokratijos nuopolio priežasčių daug, vienos jų konceptualios (jas pabandžiau pateikti), kitos labiau konjunktūrinės. Visų komentare neišvardinsi, čia straipsnio reikia.
Bet būtent šiame straipsnyje ir nėra atskleista priežasčių, nei konceptualių, nei kitų.
Man regis, kad politikoje vardijamas rinkėjų bėgimas tai į “kairę”, tai į “dešinę” yra pasenęs gyvenimo supratimas. Žmonija jau yra praėjusi tą savo gyvavimo ekonominį etapą. Verslų, veiklų rinkos konkurencija yra pasiekusi tokį intensyvumą, tokias specializacijų kvalifikacijas, kad darbo rinkos kvalifikuotumas yra svarus verslo, veiklos konkurencingumo veiksnys. Taigi išsilaikymą rinkoje lemia gebėjimai, tarp jų ir gebėjimas sukčiauti, kurio užkardymas yra pagrindinė dabarties rinkiško gyvenimo problema. Taigi ir partijoms būti vienoms “kairėms”, kitoms “dešinėms” yra atgyvenęs. Lietuvoje jų susiformavusių nebuvo dėl istorinių priežasčių, o dabar jau joms atsirasti nėra ekonomino, socialinio gyvavimo sąlygų, todėl jos Lietuvoje ir nesiformuoja.
Partijos ideologiškai skiriasi į kairę ar dešinę pagal vertybes, o ne pagal turimų pinigų kiekį.
Ideologija – skirta žmogaus gyvenimui vykti, o žmogus yra ištisas, tai ir vertybė tegali būti ištisa, negalinti būti nei į kairę, nei į dešinę. Dalinimas vertybių į kaires, ar į dešines yra užsiėmimas partine spekuliacija – demagogija.
Šiuo metu egzistuojančios pasaulinės praktikpo, nesant geresnės, kol kas niekas nesugeba pakeisti.
O gal – Lietuva imtųsi ir gebėtų pakeisti tą praktiką palaipsniui. Pvz. Lietuvos partijos maldamosios “kairė – dešinė” ir gaudamos milijonines valstybės paramas nesugeba per 30 metų išugdyti politikų, tai gal jų nefinansuotume, o tas lėšas skirtume atitinkamai organizuotam ne partinių asmenų į renkamą valdžią rengimui. Tos partijos kiek jos išgalės tegul sau veikia, bet be valstybės paramos.
Kažinui. Ne be reikalo skiriami pinigai partijoms,- dėl to, kad jos nebūtų priklausomos nuo galimų rėmėjų.
Ne šita didžiausia problema, o ta, kad Lietuvoje yra per daug partijų.
,, Ne be reikalo skiriami pinigai partijoms,- dėl to, kad jos nebūtų priklausomos nuo galimų rėmėjų.”
– Tai panašu į reketą. Vilniaus brigada imdavo pinigus už tai, kad verslininkai nebūtų apiplėšti.
Viskas sutvarkoma atitinkamais įstatymais ir jų pažeidimų užkardymo teisėsaugos sistema.
Vienu žodžiu, Cento kairė geriau už dešiniuosius visokius liberalus – Lietuvoje!
Šiaip jau klasikine prasme liuberalai yra kairieji.
Klasikine prasme, liberalai yra už Laisvę. Kaip ir kairieji. O faktiškai, abu už diktatūrą. Komunistinę ar komunosatanistinę.
Kryželiuose nėra jokios logikos: laisvė yra visiška priešingybė diktatūrai.
Logika čia tokia, kad komunosatanistai negali pasakyti , kad jie atėjo žmonių suvaryti į konclagerį, todėl pasivagia tinkamą politinę tapatybę ir naudoja ją kaip priedangą. ,,Kalbam viena, turim omeny antra, o darom trečia”.
Deja, Lietuvoje nėra kairės ekonominės politikos partijų: visos tarnauja stambiam kapitalui. Pradedant socdemais, baigiant konservatoriais ir liberalais
Kažkodėl man susidarė įsitikinimas, jog LTSR komunistai persirengė į socdemus , o KGB’istai į konservus ir sutarė vis pasikeisdami ir toliau valdyti Lietuvą – ar labai klaidingas įsitikinimas ?
Didele dalimi taip. Nors tarp konservų irgi yra komunistų, tik jie buvo toks antrasis ešelonas. Dėl to labai pagiežingi ir pikti. Beje, iš čia konservų kgbistų ryšiai su MI6. Ir būtent jie pardavė valstybės interesus už paramą ir stogą. Komunistai, tapę lddpistais, vėliau socdemais, pradžioje vis tik buvo valstybinkai.
Bet ta karta jau nuėję ar nueinantys. O jaunesni tai visi liberastai.
ši informacija kainuoja brangiau
Nagi, aš prie pinigo, sakykit kainą . Beje, ta Ruginienė, viename pasisakyme prieš vykstant pas šalom Zelenckj, sakė: Na, pagaliau aš galėsiu išsišnekėti savo gimtają kalba . Kokia ta jos gimtoji kalba ? Hebraijų ? Ir kodėl vis ir vis Lietuvą valdo nuslėptos tautybės asmenys ?
Už visų partijų, kurios turi įtakos politiniame gyvenime, stovi stambus kapitalas. Partijos, už kurių stambaus kapitalo nėra, į parlamentus nepakliūna.
Šiuolaikinė demokratija – tai pinigų diktatūra.
Tik kapitalo stambumas palyginamoji sąvoka. Stambus Lietuvos mastu tai smulkmė pasauliniu. Tad į mūsų seimą pakliūna tos partijos, kurios pirmiausia dirba globalaus kapitalo interesams, kas reiškia, kad esminiais klausimais jos vienodos. Nors geriausiai globalistams dirba liberalkonservai. O vietinio lovio lygmenyje turime jau “demokratiją” – čia jau pjaunasi vietinės grupuotės.
Už daugelio partijų, ir ne tik Lietuvoje, slypi Rusijos slaptų tarnybų “ausys”. Politikierių tikslas yra sukauptą politinį kapitalą versti finansiniu, ir atvirkščiai
,, Už visų partijų, kurios turi įtakos politiniame gyvenime, stovi stambus kapitalas.” Bet tam, kad taptum tokio kapitalo savininku, turi tarnauti komunosatanistiniam pogrindžiui.
Aš jau porą kartų išsakiau savo nuomonę šiuo klausimų, daugiau nesikartosiu. Mano manymu, jūs painiojate priežastį su pasekme. Komuno yra pasekmė, įrankis, o priežastis, užsakovas – stambusis kapitalas. Bet tikrai ne atvirkščiai.
Negi tikrai manai, kad globalaus kapitalo citadelės – Federalinės rezervų sistemos, globalios dolerinės finansų sistemos įkūrėjai ir savininkai yra komunos ar gavę jų palaiminimą? Baik juokus.
Jei iš anksto viską žinai geriau, kam dar kalbiesi ?
Galimai toks jo darbas.
Tiesiog nematau argumentų, kurie patvirtintų paties teiginius dėl komuno.
” turi tarnauti komunosatanistiniam pogrindžiui. ” Pogrindžiui ? Jie vis dar pogrindyje ? Kas neleidžia išlysti ?
Taip patogiau. Mafija taip pat veikia pogrindyje. Nors visi juos mato. Tik mato kaip verslininkus, labdarius, kolekcionierius, kartais – dainininkus.
Man regis, Gintautas Paluckas nebuvo tikrasis socialdemokratas, sprendžiant pagal jo didelį turtingumą i
Mano nuomone, tikrų socialdemokratinių pažiūrų yra Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, siekianti, kad sveikatos apsauga ir gydymas būtų prieinami visiems Lietuvos piliečiams, o ne tik turtingiesiems, gal todėl ji susiduria su liberalų pasipriešinimu?
Lygiava neugdo konkurencijos ir tobulėjimo. Privačios, medicinos klinikos susiperka geriausią šiuolaikinę medicininę aparatūrą, todėl visai natūralu, kad ir paslaugos bus brangesnės pacientams
Labai klysti. Pati geriausia įranga yra didelėse valstybinėse ligoninėse. Privačios jos neįperka. Kai reikia, nuomojasi operacines valstybinėse.
Sveikatos apsauga kaip ir švietimas nėra tos sritys, kur galioja tie patys dėsniai, kaip ir ūkinėje veikloje. Privačios iniciatyvos kažkiek reikia, bet labiau reikia apgalvotos valstybinės politikos. Ne pelnas čia rodiklis. Dabar betvarkė, visiškai prarasta pusiausvyra.
NERAŠINĖK NESĄMONIŲ
1 MIN AGO: Starmer STUNNED as Police Push Back — Britain ERUPTS Overnight!
PRIEŠ 1 MIN.: Starmeris STEBĖJO, kai policija puola – Britanija PER NAKTĮ IŠSIVERŽĖ! 🚨 Šokiruojančiame nakties įvykyje JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris buvo visiškai STEBĖJO, kai policijos pajėgos puolė puolė staigaus neramumų protrūkio metu visoje šalyje. Šis naujienų atnaujinimas apima visus dramatiškų scenų, vykstančių visoje Britanijoje – nuo Londono iki Mančesterio, aspektus, kai įtampa auga ir piliečiai reikalauja skubių atsakymų. Šiame vaizdo įraše analizuojame, kodėl policija puolė, kas sukėlė šią netikėtą eskalaciją ir kaip Starmerio vyriausybė reaguoja už uždarų durų. Padėtis šalyje yra įsitempusi, politinis spaudimas didėja, o visuomenės nepasitenkinimas pasiekia naujas aukštumas, todėl ši akimirka gali žymėti lūžio tašką JK politiniame kraštovaizdyje. Žiūrovai gaus realaus laiko reakcijas, ekspertų įžvalgas ir išsamią informaciją apie protestus, saugumo atsaką ir politinę audrą aplink Starmerį. Ar tai didesnės krizės pradžia? Ką tai reiškia Didžiosios Britanijos stabilumui ir lyderystei ateityje? Stebėkite iki galo, kad sužinotumėte visą vaizdą. Sekite nuolatinius atnaujinimus, kai situacija keičiasi. Nepamirškite paspausti „Patinka“, pakomentuoti ir užsiprenumeruoti, kad gautumėte greičiausiai skelbiamas naujienas tiesiai jums.
youtube.com/watch?v=VTnmb0oKjko