Korupcijos skandalas Zelenskio aplinkoje: ar karas pateisina dvejopus standartus?

Ukrainos visuomenę ir Vakarų sostines sudrebino naujas didelio masto korupcijos skandalas, kuriame atsidūrė artimas prezidento Volodymyro Zelenskio bičiulis ir verslo partneris Timūras Mindičius (Timur Mindich). BBC, „Reuters“ ir „The Kyiv Independent“ paskelbė, kad šis verslininkas, dar vadinamas „Karlu Karlsonu“, įtariamas vadovavęs organizuotai korupcinei grupei, iš „Energoatomo“ — valstybinės Ukrainos atominės energetikos bendrovės – išviliojusiai dešimtis milijonų dolerių.

„Aukso šlagbaumo“ schema

Ukrainos Nacionalinis antikorupcinis biuras (НАБУ) atskleidė, kad „Energoatomo“ viešieji pirkimai, vykdyti karo metu, buvo paversti vadinamąja „Šlagbaumo“ (liet. „Užtvaro“) sistema.

Tiekėjai gaudavo apmokėjimą tik tuomet, jei atiduodavo 10–15 procentų „atkato“ tarpininkams, siejamiems su T. Mindičiaus ir jo partnerio Aleksandro Cukermano įmone.

Per „pinigų skalbyklą“, veikusią Kijeve, galėjo būti pervesta daugiau kaip 100 milijonų dolerių.

BBC cituoja Ukrainos prokurorus, kurie teigia, jog T. Mindičius pasinaudojo savo artimais ryšiais su prezidentu Zelenskiu, kad darytų įtaką aukštiems pareigūnams energetikos ir net gynybos sektoriuose.

Antikorupcinių pareigūnų teigimu, jis turėjo neoficialių ryšių net su buvusiu gynybos ministru, dabartiniu Nacionalinio saugumo tarybos sekretoriumi Rustemu Umerovu.

Draugystė, virtusi šešėliu

T. Mindičius nėra atsitiktinis žmogus prezidento aplinkoje. Jis – buvęs „Kvartal 95“ studijos, kurioje gimė V. Zelenskio kūrybinė karjera, bendrasavininkas. Žiniasklaida primena, kad būtent į T. Mindičiaus butą V. Zelenskis 2021 metais pakvietė draugus švęsti gimtadienio. Jų bičiulystė tęsiasi dar nuo laikų, kai abu gyveno ir dirbo Dnepro mieste

Toks artimumas dabar kelia klausimų: ar prezidentas galėjo nežinoti apie bičiulio šešėlines veiklas? Kol kas V. Zelenskis savo vakariniuose kreipimuose apsiribojo bendra fraze apie „būtinybę užtikrinti skaidrumą energetikos sektoriuje“, tačiau pavardžių neminėjo.

Tuo metu visuomenės spaudimas auga. Ministro Hermano Halušenkos atstatydinimas jau įvyko, o Vyriausybė paskelbė audituosianti visą „Energoatomo“ veiklą. Vis dėlto ukrainiečių apžvalgininkai pabrėžia: tai tik pradžia, nes šio skandalo gijos siekia ne vieną ministeriją ir gali paliesti patį prezidento biurą.

Moralinis išbandymas karo fone

Karo sąlygomis korupcijos atvejai įgyja ypatingą moralinį svorį. Kai šalis kovoja už išlikimą, kiekvienas pasisavintas doleris tampa prarasta ginkluotės, elektros ar humanitarinės pagalbos galimybe. Tokie skandalai žeidžia ne tik kovojančios valstybės reputaciją, bet ir moralinį visuomenės stuburą.

V. Zelenskio valdžia ilgą laiką rėmėsi šūkiu apie naują, skaidrią Ukrainą. Tačiau realybė rodo, kad oligarchinių ryšių tinklas išliko giliai įsišaknijęs. Kol vieni ukrainiečiai aukoja gyvybes fronte, kiti, turintys prieigą prie valdžios, vis dar mato valstybę kaip pasipelnymo šaltinį.

Vakarų paramos dilema

Korupcijos tema ne mažiau svarbi ir Vakarams. Ukraina šiandien išgyvena iš ES ir JAV paramos – tiek karinės, tiek piniginės. Dėl to Vakaruose vis garsiau skamba balsai, reikalaujantys aiškių įrodymų, kad pagalba nepaverčiama privačiu pelnu.

„Kyiv Independent“ analitikai įspėja: jei tyrimas parodys, kad korupcinė schema veikė su prezidento aplinkos žinia, tai gali sukelti ne tik vidaus politinę krizę, bet ir sugriauti tarptautinį pasitikėjimą V. Zelenskio komanda. Tokiu atveju Ukraina gali netekti dalies paramos, kuri šiandien jai yra gyvybiškai svarbi.

Ar karas pateisina dvejopus standartus?

Karo meto psichologija dažnai leidžia valdžiai imtis autoritarinių priemonių ir dorovinių išlygų. Tačiau šis skandalas parodo, jog dorovinis nuosmukis neatsiejamas nuo politinės erozijos. Valstybė, praradusi sąžiningumo principus, praranda ir dvasinį pagrindą, kuriuo grindžiamas pasipriešinimas.

Ar kova už laisvę gali būti laimėta, jei jos vardu dangstoma korupcija?

Parengta Pagal BBC, Reuters ir „The Kyiv Independent“ medžiagą