Lapkričio 13-ąją Kauno Dariaus ir Girėno stadione numatytos kontrolinės futbolo rungtynės tarp Lietuvos ir Izraelio rinktinių vyks be žiūrovų. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos futbolo federacija (LFF), pasitarusi su policija ir viešojo saugumo tarnybomis.
LFF prezidentas Edgaras Stankevičius portalui Delfi.lt paaiškino, kad sprendimas buvo „labai sunkus“, bet buvo priimtas esą dėl numatytų protestų ir siekio „išvengti jų persikėlimo į futbolo aikštę“. Pasak LFF, toks žingsnis padarytas po ilgų diskusijų su teisėsaugos institucijomis, įvertinus galimas provokacijas.
Kaip skelbia LRT.lt, policija buvo gavusi informaciją, jog rungtynių dieną Kaune numatyti keli nedideli protestai – maždaug 50 asmenų grupės, tarp kurių galėjo būti ir asmenų, „linkusių į provokuojančius veiksmus“.
Pareigūnų teigimu, buvo kalbama net apie galimus bandymus deginti Izraelio vėliavą. LFF nurodė, kad sprendimą priėmė siekdama išvengti incidentų ir neigiamo tarptautinio atgarsio.
Tačiau šis sprendimas susilaukė nevienareikšmiško vertinimo. Valdančiosios koalicijos narys Remigijus Žemaitaitis savo Facebook puslapyje pasidalijo aštriu vertinimu:
„Degradacija visiška dvare! Kas užsakė šitą isteriją? Jokių incidentų Lietuvoje nebuvo – iš niekur kuriamas antisemitizmo įspūdis. (…) Pagal tokį precedentą reikėtų atsisakyti visų tarptautinių renginių, kuriuose dalyvautų Izraelis. Virš idiotizmo čia! Kai pridurkas su savo apdovanotais mulkiais naudoja valstybę sumaiščiai kelti – nenuostabu, kad tampame pridurkų šalimi!..“
Šie žodžiai atspindi dalies visuomenės nepasitenkinimą – esą Lietuvoje be pagrindo pasiduodama išorinėms politinėms įtakoms, o sprendimai grindžiami ne tikromis grėsmėmis, bet „įvaizdžio“ politika.
Tarptautinis kontekstas
Panašūs atvejai per pastaruosius metus buvo ir kitose Europos šalyse.
Didžiojoje Britanijoje policija šį rudenį uždraudė Izraelio klubo „Maccabi Tel Aviv“ sirgaliams atvykti į rungtynes su „Aston Villa“, remdamasi žiniomis apie galimus ekstremistinių grupuočių išpuolius. Tuomet šis sprendimas buvo plačiai kritikuotas kaip perdėtas.
Nyderlanduose ir Prancūzijoje po kelių incidentų su Izraelio klubais dalis rungtynių vyko be žiūrovų arba su ribotu jų skaičiumi.
Amsterdame pernai Izraelio sirgaliai buvo užpulti po rungtynių, todėl miestui teko kelioms dienoms uždrausti protestus.
Šiose šalyse saugumo institucijos dažniausiai renkasi prevenciją – geriau neleisti publikai susirinkti, nei rizikuoti masiniais susidūrimais.
Tačiau kartu vis dažniau keliami klausimai: ar tokie sprendimai iš tiesų užtikrina saugumą, ar tik kuria saugumo iliuziją, kai norima tik parodyti, kad valstybė reaguoja „teisingai“?
Lietuvos atvejis: atsargumas ar pataikavimas?
Kol kas LFF ir policija nepateikė išsamios informacijos apie tai, kokių konkrečių protestų buvo tikimasi ir kokio lygio grėsmės įvertintos Toks sprendimų slaptumas palieka vietos abejonėms: ar tikrai žiūrovų neįsileidimas buvo vienintelis būdas užtikrinti tvarką?
Saugumo argumentas, be abejo, svarus. Tačiau visuomenei teisėtai kyla klausimas – ar Lietuva neseka „įvaizdžio politikos“ keliu, kai baimė būti apkaltintiems antisemitizmu verčia elgtis pernelyg atsargiai ir riboti savo piliečių teises?
Tai ne tik ir ne tirk sporto srities klausimas, bet pačios valstybės orumo – kiek mūsų valstybėss institucijos geba savarankiškai priimti sprendimus, o kiek prisitaiko prie „teisingų reakcijų“ modelio.
Užsienio atvejai rodo, kad sprendimai dėl Izraelio komandų rungtynių visada tampa politizuoti – kuria įtampą tarp saugumo ir žodžio laisvės, tarp baimės ir atsakomybės.
Lietuvos sprendimas rengti rungtynes be žiūrovų ne tik patenka į šį įtampos lauką bet ir atskleidžia mūsų visuomenės nepasitikėjimą tokiu sprendimu dėl to, kad trūksta viešumo, aiškumo ir dialogo – apie tai, kaip suderinti saugumą su laisve, atsakomybę su savarankiškumu.
Parengta pagal Delfi.lt, Lrt.lt, The Guardian, Le Monde, Al Jazeera ir AP šaltinius.
NEW! LEAKED Epstein Documents:
youtube.com/watch?v=6B3fKlEija8