Spalio 19 dieną Suvalkuose įvyko ypatingas, netgi istorinis įvykis – susirinkę lietuviai nusprendė žengti svarbų žingsnį ir įkurti Suvalkų lietuvių bendruomenę. Tai gražus liudijimas, kad meilė savo kalbai, kultūrai ir šaknims šiame krašte tebėra gyva ir stipri.
Susitikimas vyko jaukioje, šviesioje atmosferoje. Buvo daug pokalbių, prisiminimų, sumanymų, o svarbiausia – bendras troškimas veikti kartu dėl mūsų visų.
Kalbėta apie tai, kaip svarbu išsaugoti lietuviškumą, rūpintis švietimu, kultūra, menine veikla, suburti visus, kam brangi Lietuva širdyje – net jei gyvename už kelių dešimčių kilometrų nuo jos sienos.
Posėdžiui pirmininkavo Petras Maksimavičius, o protokolavo Irena Kovalevska (Kowalewska).
Po diskusijų ir pasiūlymų buvo išrinkta Suvalkų lietuvių bendruomenės valdyba, kuri ėmėsi pirmųjų organizacinių žingsnių:
Pirmininkė – Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė
Vicepirmininkas – Arnoldas Vaznelis
Sekretorė – Irena Kowalewska
Iždininkė – Jolanta Szczecina
Nariai – Alicija Kraužlytė ir Daiva Krakauskaitė
Taip pat išrinkta Revizijos komisija, kuriai priklauso: Birutė Gudaitienė, Deivydas Senda ir Aidis Staskevičius.
Šios bendruomenės įkūrimas – ne tik naujas organizacinis žingsnis, bet ir svarbus istorinis įvykis. Tai pirmoji formali lietuvių organizacija Suvalkuose po to, kai XX a. pradžioje nustojo veikti Suvalkų lietuvių „Vienybės“ draugija.
Per pastaruosius dešimtmečius lietuvybės šviesą šiame krašte nuosekliai nešė Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyrius ir „Vienybės“ klubo dalyviai. Būtent jų pastangos, darbas ir dvasia tapo tvirtu pagrindu šiai naujai bendruomenei atsirasti.
Bendruomenės kūrėjai tiki, kad ši organizacija taps vieta, kur lietuviai Suvalkuose galės jaustis kaip namuose – kalbėti gimtąja kalba, švęsti kartu, puoselėti papročius, o svarbiausia – būti bendrystėje.
Šis spalio sekmadienis įeis į Suvalkų lietuvių istoriją kaip diena, kai gimė nauja viltis – stiprinti ir skleisti lietuvišką dvasią šiame gražiame pasienio krašte.
Negi gimė? Betgi ji buvo jau daug dešimtmečių!
O Baltarusijoje visos lietuviškos bendruomenės uždarytos, kaip ir visos lietuviškos mokyklos.
Argi bulbašijoje draudžiama baltams bendrauti?
alkas.lt/2022/09/08/baltarusijos-lietuviai-liko-be-lietuvisku-mokyklu/
delfi.lt/news/daily/lithuania/baltarusija-emesi-grieztu-priemoniu-pries-lietuviskuma-ka-daryti-kol-kas-neaisku-90070281
Lietuvių Prūsų kultūrinė bendrija (Pirmininkas Klakys – P. Lukošiavičius) yra jau anksčiau įkurta. Liciejų savo išlaikomą turi. Tai, gal ir kultūrinius renginius bendrus daryti galės su suvalkiečiais, nes Lietuvos Respublikos Seimas, juk, pripažino seno tikėjimo baltų religinę bendriją Romuva, kuri yra adekvati lietuviškiems prūsams, teisėta organizacija. Taip pat ir knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) 80 p. nuotrauka su P. Lukošiavičiumi prie degančio aukuro gražiai bestovinčio gamtoj puiki įdėta.
Bendruomenės įstatuose derėtų įtvirtinti, kad Suvalkų lietuvių bendruomenė yra tautinės mažumos tarptautinės teisės statuso subjektas Lenkijos valstybėje. Žodžiu, tai reikštų, kad lietuvybė Suvalkų žemei yra prigimtinė.
> P. Skutas
Tą patį gali daryti ir lietuviška Prūsų kultūrinė bendrija Lenkijoje. Prosit!
Bendrija ir bendruomenė yra teisiškai skirtingi dalykai, Bendrija yra tik organizacija – asociacija su teritorinio darinio prigimtine teise nieko bendro neturintis subjektas.