Teisingumo ministerija įregistravo Nacionalinio susivienijimo vadovybės pasikeitimą – partijai vadovaus Vytautas Sinica

Spalio 27 d. Teisingumo ministerija  pranešė, kad įvertino ir patvirtino Nacionalinio susivienijimo (NS) rugsėjo pradžioje vykusio neeilinio suvažiavimo rezultatus. Tai reiškia, jog nuo šiol šiai partijai oficialiai vadovaus Seimo narys Vytautas Sinica, kurį delegatai išrinko partijos pirmininku.

Ministerijos sprendimu patvirtinta ir naujos NS vadovybės sudėtis – pirmininko pavaduotojai, atsakingasis sekretorius, valdyba, taryba ir Etikos komisija. Šiuo aktu formaliai baigiamas beveik metus trukęs partijos vidaus konfliktas dėl teisėto vadovavimo, kuris kilo tarp Vytauto Sinicos ir ankstesnio pirmininko, profesoriaus Vytauto Radžvilo šalininkų.

Nuo Sąjūdžio dvasios iki partinės krizės

Nacionalinis susivienijimas buvo kuriamas kaip tautinės, konservatyvios minties partija, tęsianti Sąjūdžio vertybines šaknis. Jos steigėjai – prof. Vytautas Radžvilas, Vytautas Sinica ir jų bendražygiai – iškėlė tikslą atgaivinti viešojo gyvenimo dorinį pamatą ir priešintis Lietuvos tapatybės nykimui globalios politikos sūkuryje.

Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, Sąjūdžio idealų pernešimas į partinę formą pasirodė itin sudėtingas. V .Radžvilo aplinka laikėsi nuostatos, kad tikroji tautinė politika turi būti grindžiama moraliniu autoritetu, o ne partijų konkurencija. V. Sinicos karta – jaunesni politologai, aktyvūs viešosios erdvės dalyviai – siekė, kad judėjimas taptų veiksnia politine jėga, turinčia svorį Seime.

Ši įtampa ilgainiui virto nesutarimų priežastimi tarp „profesoriaus autoriteto“ ir „mokinių savarankiškumo“ – tarp idėjinės vienovės ir praktinės politikos.

Krizės gilėjimas: išstūmimai, pašalinimai, kaltinimai

2024–2025 m. pradžioje situacija paaštrėjo. V. Radžvilo vadovybė pašalino iš partijos V. Sinicą ir dalį jo šalininkų, kaltindama „šiurkščiais įstatų ir etikos pažeidimais“. Tačiau šie sprendimai buvo plačiai ginčijami kaip neteisėti ir autoritariniai.

Kaip rašė Alkas.lt redaktorius Jonas Vaiškūnas savo publikacijoje „Ar neeilinis NS suvažiavimas sustabdys autofagiją?“, partijos krizė kilo ne vien dėl asmeninių ambicijų, o dėl gilesnių prieštarų pačioje Radžvilo doktrinoje:

„Šitos partinės savinaikos priežastis daug gilesnė. V. Radžvilas niekada nenorėjo kurti partinės struktūros. Priverstas ją sukurti, gudravo, esą Nacionalinis susivienijimas – tai net ne partija… na gerai, jei jau partija, tai – ‘Sąjūdinio tipo partija’.“

Būtent šis požiūris, pasak autoriaus, nulėmė, kad partijoje nebuvo realios demokratinės kultūros, o bandymai ją atgaivinti susidurdavo su uždaros vadovybės pasipriešinimu.

Rugsėjo 6-osios suvažiavimas: bandymas atkurti teisėtumą

Vilniaus mokytojų namuose vykusiame neeiliniame NS suvažiavime dalyvavo 320 iš 583 delegatų. Jie išrinko naują vadovybę, patvirtino Etikos komisiją, valdybą ir tarybą bei atšaukė ankstesnį sprendimą šalinti V. Sinicą iš partijos.

Tąkart prof. Vytautas Radžvilas šį suvažiavimą pavadino „reiderišku užgrobimu“, tvirtindamas, kad renginys buvęs neteisėtas, o jo tikslas – „uždengti finansinius pažeidimus ir sustabdyti auditą“.

Savo ruožtu V. Sinica teigė, kad tai buvo vienintelis būdas išgelbėti partiją nuo žlugimo:

„Mes susirinkome išgelbėti partijos,“ – sakė jis. – „Be naujos vadovybės NS rizikavo būti panaikinta Teisingumo ministerijos sprendimu.“

Ministerijos sprendimas – lūžio taškas

Teisingumo ministerijos spalio 27 d. sprendimas užbaigė formalų ginčo etapą – nuo šiol teisiškai pripažįstama V. Sinicos vadovaujama partijos vadovybė.

Socialiniame tinkle „Facebook“ V. Sinica šį įvykį pavadino „partijos išsilaisvinimu iš krizės“:

„Baigėsi ar bent turi progą baigtis kone visus šiuos metus Nacionalinį susivienijimą kamavusi ir daug gėdos padariusi krizė. Nuo šiol oficialiai esu Nacionalinio susivienijimo pirmininkas,“ – rašė jis.

Sinica pabrėžė, kad dabar partija pagaliau turi galimybę „kurti kažką prasmingo“, o jos misija – atkurti tautinį suverenumą ir politinę valią, kurios šiandien trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visai Europai.

Ar laukia teismai?

Nepaisant ministerijos sprendimo, V. Radžvilo šalininkai jau pranešė ketinantys skųsti jį teismui. Teisinės procedūros gali tęstis mėnesius, o gal ir ilgiau, nes abi pusės skirtingai aiškina partijos įstatus ir kiekviena iš jų savo atstovaujamą partijos valdybą laiko teisėta.

Teisininkų teigimu, jeigu byla pasieks teismą, šis turės nustatyti ne tik formalią balsų teisėtumo tvarką, bet ir partijos narių atstovavimo klausimą, o tai dažnai tampa keblu, kai partijose susikuria dvi de facto struktūros.

Tad Nacionalinis susivienijimas dar gali kurį laiką veikti tarsi dviem „aukštais“ – teisiškai pripažinta V. Sinicos vadovybė ir viešumoje aktyvi, tačiau neteisėta V. Radžvilo grupė.

Kas laukia Nacionalinio susivienijimo?

Teisingumo ministerijos sprendimas suteikė galimybę stabilizuoti partijos veiklą ir ruoštis artėjantiems 2028 m. Seimo rinkimams. V. Sinicos vadovybė planuoja telkti naujus narius ir atkurti NS struktūras regionuose.

Tačiau tikrasis išbandymas laukia dar ateityje: ar pavyks išsaugoti dorovinį branduolį ir kartu išvengti asmeninių nuoskaudų politikos, kuri iki šiol stabdė partijos augimą?

Šiandien dar svarbiau nei rugsėjo pradžioje skamba J. Vaiškūno straipsnyje „Ar neeilinis NS suvažiavimas sustabdys autofagiją?“ išsakytas raginimas ne keršyti, o susitaikyti: „Gerbiamas profesoriau Vytautai, Sąjūdžio bendražygi, seniai godota, Tavo neįkainojamomis pastangomis išugdyta jaunoji karta ateina tęsti mūsų puoselėto Lietuvos kelio. Atpažink juos, palaimink, palydėk – tik taip prie Lietuvos politinio vairo gali sugrįžti Ozolas, Marcinkevičius ir Patackas.“