Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Automobilių priešai – akmenys, vėjai ir vagys

2023-01-22 17:00:01
0
Audra, automobilis | pixabay.com,

Audra, automobilis | pixabay.com, Guanther nuotr.

Nors gyvename tokioje klimato juostoje, kurioje sutikti stichijas nėra dažnas reiškinys, tačiau stiprus vėjas, temperatūrų svyravimai bei mišrūs krituliai tampa kasdienybe. Apledėję keliai tampa čiuožyklomis, o vėjų išversti medžiai ir nulaužtos šakos krinta ne tik ant gatvių, bet ir automobilių. Draudikai skaičiuoja, kad gamtos padaroma žala automobilių savininkams didėja. Auga ir KASKO draudimo išmokos.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, praėjusiais metais fiksuota apie 18 tūkst. KASKO žalų, o dažniausi šių žalų sukėlėjai – ratų pakelti akmenukai, gamtos reiškiniai ir ilgapirščiai.

Andrius Gasparavičius, BTA draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas sako, kad jau ne pirmus metus viena dažniausiai fiksuojamų žalų – stiklų įdaužos.

„Praėjusiais metais fiksavome beveik 3 500 tokių atvejų. Tačiau priekyje važiuojančių automobilių ratų pakelti akmenys žalos gali pridaryti ne tik stiklams, bet ir kėbului – kapotui, durims, sparnams. Atsiradus tokiems kėbulo pažeidimams, kintanti temperatūra gali paskatinti koroziją. Tuo metu akmenims įskėlus stiklą, įdauža gali plisti ir ilgainiui transporto priemonę eksploatuoti gali tapti nesaugu“, – sako A. Gasparavičius.

Ekspertas pažymi, kad kėbulą ir stiklus pažeisti gali ne tik akmenys, bet ir gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, kruša. Draudimo bendrovė praėjusiais metais fiksavo apie pusšimtį atvejų, kai krintantys ledokšniai sulankstė kėbulo dalis, įskėlė stiklus. Nors dažniausiai tokio tipo žala praėjusiais metais siekia apie tūkstantį eurų, tačiau vienam automobiliui gamtos jėgos pridarė beveik 7 tūkstančius eurų siekiančią žalą.

Audrų padariniai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusiais metais ugniagesiai gelbėtojai 3 008 kartus vyko suteikti techninės pagalbos gyventojams. Ugniagesiams gelbėtojams teko tvarkyti nuo sniego ar vėjo nugriuvusius medžius, šalinti nukritusias šakas, ištraukti užklimpusius automobilius. Vien dėl nuvirtusių medžių ar lūžusių šakų pareigūnams teko vykti 2 667 kartus.

Praėjusiais metais įvyko ir tragiškas įvykis, kai medis nuvirto ant važiuojančio automobilio. Vasario mėnesį, kelyje Vilkaviškis-Marijampolė, vėtros nulaužtas medis užvirto ant automobilio, kuriuo važiavo trys žmonės. Nelaimės metu du žmonės žuvo. Skaudžios nelaimės primena, kad pučiantis stiprus vėjas gali būti pavojingas ne tik miškingose vietovėse.

„Smarkus vėjas ne tik varto medžius ir laužo jų šakas. Audrų metu vėjas plėšia namų stogus, varto statybinius stelažus, kelio ženklus, gali pakelti smulkesnius nepritvirtintus daiktus ir juos sviesti ne tik į automobilį, bet ir žmogų. Todėl esant stipriam vėjui svarbu ne tik pritvirtinti nestabilius daiktus bei konstrukcijas, bet ir elgtis itin atsakingai bei apdairiai. Šėlstant stipriai audrai nederėtų palikti automobilių po senais medžiais, o pamačius pasvirusį ar lūžusį medį, apie tai nedelsiant pranešti tarnyboms“, – pataria draudimo ekspertas.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, vėjo nupūsti daiktai, nuversti medžiai ir nulaužtos šakos pridarė nuostolių maždaug 100-ui klientų. Keli automobilių savininkai patyrė nuostolių, kuriuos įvertino 10 tūkst. eurų.

Vagis domina ne tik detalės, bet ir degalai

Nors metai tik prasidėjo, tačiau ilgapirščiai jau spėjo priminti apie save. Vien Vilniuje apvogti automobiliai „Porsche“ ir „Lexus“. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, iš „Porsche“ automobilio ilgapirščiai išplėšė žibintą, o nuostolis vertinamas apie 10 tūkst. Eur. Tuo metu „Lexus“ savininkas pasigedo katalizatoriaus. Tai tik dalis pranešimų apie vagystes iš automobilių. Praėjusiais metais, BTA duomenimis, ilgapirščius domino ne tik vertingos dalys, bet ir valstybiniai numeriai bei degalai.

„Vagis domina ne tik tai, kas lengvai prieinama, bet ir yra vertinga. Buvo etapas, kai vagys taikėsi į saugos oro pagalves, pastaruoju metu itin dažnai išlupami veidrodžių stiklai, vagiami ratai. Kartais vagys per daug nesivargina ir išdaužę langą švarina iš salono viską, kas papuola – multimedijos sistemą, salone paliktus asmeninius daiktus. Ilgapirščiai taip pat braunasi ne tik į transporto priemonių salonus, bet ir į degalų bakus iš kurių išsiurbia turinį ir palieka tuščius“, – sako A. Gasparavičius.

Ekspertas pataria, pamačius įsilaužimo pėdsakus, nedelsiant kreiptis į policiją. Pareigūnams derėtų pranešti ir pamačius įtartinus, aplink automobilius šmirinėjančius, asmenis.

Slidžių ir duobėtų kelių pavojai

Žalos transporto priemonėms gali pridaryti ne tik išoriniai veiksniai. Patys vairuotojai neretai pervertina savo gebėjimus ir esant sudėtingoms eismo sąlygoms pritrūksta koncentracijos. Praėjusiais metais į draudimo bendrovę kreipėsi daugiau nei 300 asmenų, automobiliu taranavusių stulpus ar bortelius.

„Civilinės atsakomybės draudimas dengia tik nukentėjusiajam padarytą žalą. Jei tai stulpas ar atitvaras – žala dengiama šio įrenginio savininkui, dažnai tai būna savivaldybės administracijos ar prekybos centrų valdytojai. Tačiau registravome bent pusę tūkstančio žalų, kurias vairuotojai patyrė neapgadindami svetimo turto. Dažniausiai tai – sprogusios padangos ir lūžę ratlankiai. Žiemos ir ankstyvojo pavasario laikotarpiu tokių žalų daugėja dėl kintančios temperatūros ir kritulių poveikio kelio dangai“, – sako A. Gasparavičius.

Jo teigimu, šiuo metu vairuotojams reikia būti itin dėmesingiems. Pavojų kelia ne tik naujai susiformavusios duobės, bet ir dažnai kintanti temperatūra bei mišrūs krituliai. Taip pat nederėtų pamiršti ir laukinių gyvūnų, kurie, nors ir ne migracijos sezonas, neretai kerta važiuojamąją kelio dalį jiems patrauklioje vietoje. Tokių susidūrimų pareigūnai per savaitę skaičiuoja dešimtimis, o į draudimo bendrovę BTA praėjusiais metais kreipėsi apie 250 su gyvūnais susidūrusių automobilių vairuotojai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Automobilių vagys žiemos miegui nesiruošia – žvilgsniai nukrypo į salono vidų
  2. Vagys nusitaikė į automobilių detales
  3. Kokių ir kiek automobilių turime?
  4. Automobilių dalių vagims karantinas – „pats darbymetis“, įspėja draudikai
  5. Laisvėjant karantinui būtina pasirūpinti ir automobiliu
  6. Automobilių oro gaivikliai gali pridaryti žalos
  7. Ko reiktų nepamiršti automobilių savininkams ruošiantis šiltajam laikotarpiui?
  8. Automobilių elektronikos gedimai kelyje – vis dažnesnis iššūkis vairuotojams
  9. Iš pažiūros nekaltas automobilių pardavėjų poelgis gali atsisukti baudomis
  10. Tamsiuoju metų laiku – ypatingas dėmesys automobilių stiklų švarai
  11. Kelionė nuomotu automobiliu: ką žinoti?
  12. Daugėja automobilių dalių vagysčių
  13. Kaip žiemą tinkamai pasirūpinti automobiliu?
  14. Automobilių kainos toliau kopia į viršį
  15. Dėl karantino keičiasi automobilių techninės apžiūros tvarka
  16. Už automobilių stovėjimą Trakuose galima atsiskaityti ir telefonu
  17. „Litexpo“ – didžiausias automobilių kultūros renginys (nuotraukos)
  18. Aplinkosaugininkai visoje Lietuvoje tikrins automobilių išmetamąsias dujas
  19. Nors vagysčių iš automobilių mažėja, budrumo prarasti nereikėtų
  20. Šalta žiema išryškino ir vairuotojų ir automobilių silpnąsias vietas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prekių pristatymas | pixabay.com, ha11ok nuotr.

Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.

Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Zakdrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • betflix apie J. Vaiškūnas. Perkūno diena – vartai į vasarą
  • Teddrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Zakdrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?
  • Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • 2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius
  • Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?

by Ditė Česėkaitė
2023 02 05
0
Prekių pristatymas | pixabay.com, ha11ok nuotr.

Pandemijos paskatinti pirkėjai ir toliau vis dažniau perka internetu bei renkasi bekontaktį pristatymo būdą ar kurjerių tarnybų paslaugas. Tačiau Valstybinės...

Skaityti toliau

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

by Kristina Aleknaitė
2023 02 05
0
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.

Pakuočių atliekų konteineryjedūrę netinkami daiktai kartu su išrūšiuotomis atliekomis patenka į rūšiavimo centrą. Kaip tolimesnis rūšiavimo procesas, kas nutinka su...

Skaityti toliau

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

by Kristina Aleknaitė
2023 02 05
0
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.

Vasario 24 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks renginys „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“. Ką veikia žaidimų kūrėjai?...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Zakdrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • betflix apie J. Vaiškūnas. Perkūno diena – vartai į vasarą
  • Teddrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Zakdrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Lisadrymn apie Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus
Kitas straipsnis
Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams

Mokslininkai stebi ruoniukų keliones

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai