Lietuvos nacionalinis muziejus dalyvaus visoje šalyje vyksiančioje kultūros bendruomenės inicijuotoje protesto akcijoje. Muziejaus padaliniuose tuo pačiu metu 14 val. skambės M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“. Po muzikinės akcijos lankytojai kviečiami dalyvauti specialiai šiai progai skirtuose renginiuose tema „Kaip lietuviai priešinosi?“.
Šios nemokamos ekskursijos ir susitikimai muziejaus padaliniuose primins istorinius ir šiuolaikinius pilietinio pasipriešinimo pavyzdžius. Vakare LNM prisijungs prie pastatų apšvietimo užtemdymo akcijos „Be kultūros – tamsa“. Tuo metu bus išjungtas apšvietimas visuose muziejaus padaliniuose. Tamsoje skendės ir vienas ryškiausių valstybingumo simbolių – Gedimino pilies bokštas.
Lemiamas metas kultūros ateičiai
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė pabrėžia, kad ši diena ir artimiausios savaitės bus lemiamos vakarietiškų vertybių išsaugojimui Lietuvoje. Pasak jos, tik vieninga, pilietiška ir solidari visuomenė gali užkirsti kelią grėsmėms, kurios jau pasiekė šalies kultūros lauką. „Trojos arklys jau įkėlė koją – kėsinamasi į mūsų pamatines vertybes. Kviečiu visus aiškiai ir aktyviai išreikšti savo pilietinę poziciją: ateiti į artimiausią kultūros įstaigą, esančią šalia jūsų namų, ir dalyvauti protesto akcijoje. Skambant M. K. Čiurlionio kūriniui „Jūra“, kartu galime išreikšti nepritarimą „Nemuno aušrai“ – reiškiniui, kuris kelia pavojų laisvei, nepriklausomam kūrybiniam mąstymui ir kultūros institucijų savarankiškumui“, – teigia R. Kačkutė.
Ji primena, kad panašūs procesai jau vyksta kai kuriose Vidurio Europos šalyse – Vengrijoje ir Slovakijoje, kur kultūros institucijos sistemingai silpninamos, o kūrėjai verčiami prisitaikyti prie valdžios naratyvo arba tylėti. „Nedarykime tų pačių klaidų. Neleiskime normalizuoti veiksmų, nukreiptų prieš demokratinius valstybės pamatus. Lietuva dar turi galimybę atsilaikyti ir pasirinkti vakarietiškos kultūros kelią. Atsitraukti nebėra kur – tai gali būti paskutinis kartas“, – sako LNM vadovė.
Gedimino pilies bokšto simbolinė reikšmė
Spalio 5 d. Lietuvos nacionalinis muziejus vakare protesto dieną pratęs prisijungęs prie akcijos „Be kultūros – tamsa”, kurios metu bus išjungtas apšvietimas visuose muziejaus padaliniuose. Šia šviesų užtemdymo akcija primenama, kad be kultūros – tamsa ne tik pastatuose, bet ir visuomenėje.
Ypatingo dėmesio centre – LNM Gedimino pilies bokštas, vienas svarbiausių valstybingumo simbolių. Būtent čia 1989 m. prasidėjo Baltijos kelias. Bokšto apžvalgos aikštelėje prieš akis lyg ant delno atsiveria Vilniaus panorama, o čia pat plazdanti Lietuvos vėliava primena, kad Gedimino bokštas – tai Vilniaus, o kartu ir visos Lietuvos simbolis.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimą
