Prieš pat socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumo posėdį rugpjūčio 28 d., kuriame turėjo būti tvirtinamos partijos teikiamos kandidatūros į ministrų postus, Kultūros ministerija paknopstom suorganizavo papeikimą Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkui Audriui Valotkai.
Kam to reikėjo likus kelioms valandoms iki posėdžio, kuriame be kitų kandidatūrų turėjo būti sprendžiamas ir dabartinio kultūros ministro Šarūno Biručio, kurį buvo delegavusi LSDP, likimas? Tuo labiau, kad Kultūros ministerijos specialiąją komisiją sudarė ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir karjeros valstybės tarnautojai, jai pirmininkavo Kultūros ministerijos kanclerė Regina Jaskelevičienė.
Tiesiog reikėjo gelbėti savo ministrą, nes paaiškėjo, kad būtent šis klausimas jam galėjo būti lemtingas. Taip ir buvo, bet šaukštai jau popiet: Lenkijos ambasada per prezidentūrą jau buvo pareikalavusi šio ministro galvos – už tai, kad toleruoja siūlymą Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, pereiti prie ugdymo valstybine kalba valstybinėse ir savivaldybių mokyklose (ne privačiose).
Toleruoja, o ne siekia įgyvendinti. Mat VKI viršininkas Audrius Valotka ragino atsisakyti ugdymo lenkų kalba mokyklose, todėl paskirtoji komisija surašė štai tokį verdiktą:
„Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir jos rūšies parinkimo, buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklai ir etikai keliamus reikalavimus bei visuomenėje kilusią neigiamą reakciją dėl A. Valotkos išsakytų teiginių. Komisijos vertinimu, tokiais veiksmais buvo sumenkinta Valstybinės kalbos inspekcijos, kaip valstybinės įstaigos, reputacija, pakirstas pasitikėjimas šia įstaiga“.
Taip tiesiai šviesiai ir pasakyta: „dėl A. Valotkos išsakytų teiginių“, o pati komisija liepos 25 d. buvo sudaryta „atsižvelgiant į Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus miesto skyriaus prašymą įvertinti A. Valotkos pasisakymus liepos 11 d. transliuotoje „Alfa TV“ laidoje.
Šiuo klausimu atviru laišku taip pat „kreipėsi Lenkijos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Grzegorz Poznański“. Beje, komisija buvo įpareigota pateikti atsakymą iki rugpjūčio 25 d.: tai arba ji nepateikė atsakymo laiku, arba jis buvo marinuojamas dėl svarbesnių įvykių.
Įdomu, kad nepalyginamai prastesnių rezultatų pasiekusi skandalingai dirbusi LSDP deleguota švietimo ir sporto ministrė Raminta Popovienė rugpjūčio 29 d. jau gavo tvirtą prezidento palaiminimą dirbti toliau. Turbūt iš jos reikėjo mokytis Šarūnui Biručiui, ką daryti gavus Lenkijos veikėjų skundų – nedelsiant sudaryti komisiją ir tenkinti tuos skundus.
Kaip negalima minėti Dievo vardo be reikalo, taip, pasirodo, negalima minėti ir lenkiškų mokyklų Lietuvoje jokiame kontekste – tai patvirtina ir toks faktas, kad balandžio pradžioje konservatoriai Seime įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatė plėsti lietuvių kalbos vartojimą tik mokyklose rusų ugdomąja kalba.
Tik rusiškose mokyklose, o lenkiškose – šiukštu!
Visa šita prezidentūros laiminama lenkiškų mokyklų fantasmagorija vyksta dabar, kai net Latvija ir Estija, kuriose gyvena nemenka dalis rusų, jau yra įstatymiškai ir faktiškai perėjusios prie baigiamosios ugdymo valstybine kalba švietimo įstaigose įstatyminio įdiegimo stadijos.
O pas mus už tokios idėjos garsų išsakymą – valstybinė nuobauda, prezidento nemalonė. Kuo skiriasi rusų ar lenkų kalba vykdomas ugdymas švietimo įstaigose vietoj ugdymo valstybine kalba?!
Neabejoju, kad iškreiptas dabartinių valstybinių Lietuvos institucijų pataikavimas prolenkiškumui bus pateikiamas kaip vadovėlinis pavyzdys ateities kalbų politikos studijose ir vadovėliuose: rusų kalbos siūloma atsisakyti, o dėl lenkų esą negalima net prasižioti, nes jeigu kas lepteli ką – papeikimas ir lauk iš darbo!
Ne tik Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas, bet ir kultūros ministras – kaip jie drįsta nestoti mūru už lenkų kalbos privilegijas švietime!?
Net ir konservatorių siūlomas lietuvių kalbos mokymo stiprinimas rusiškose mokyklose yra žalingas ne tik dėl to, kad jis netaikomas lenkiškoms mokykloms. Toks siūlymas, net jei ir būtų taikomas visoms kitataučių mokykloms, būtų žalingas, nes tik imituoja rūpestį problema, bet nesprendžia jos iš tikrųjų. Normalus sprendimas yra žinomas, nereikia čia nieko išradinėti, reikia padaryti taip kaip yra Europos šalyse, taip kaip ir Latvija, ir Estija jau sprendžia klausimą.
Panašu, kad nuobauda skirta, norint išlikti suwataikaujant?
Supataikaujant
Kalbos inspektoriui dėl jo žodžių apie lenkiškas mokyklas skirtas papeikimas
− 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kalbos-inspektoriui-del-jo-zodziu-apie-lenkiskas-mokyklas-skirtas-papeikimas-56-2513944?utm_medium=copied
(Už pasisakymą, jog visas švietimas Lietuvoje turi vykti valstybine kalba!!!)
Manau, užtat ir gerai , kad Birutį pakeitė.
Audrius Valotka yra teisus – pagarba Jam. Lietuvos valstybei didžiulis rūpestis dėl J.E.Prezidento G.Nausėdos ypatingo prolenkiškumo apraiškų.Deja.Kodėl nūdienos Lietuvos Prezidentas pertekliniai rūpinasi viskuo kas lenkiška – kas galėtų paaiškinti ?
Imitacinė kolaborantų valdžia, paskirta nematomų viršininkų.
Prezidentas tiesiog vykdo nurodymus. Ne Lietuvos administratoriams spręsti rimtus klausimus. Kas bebūtų tame poste, visais esminiais klausimais elgtųsi taip pat. O itin talentingi, kurie sugebėtų, kad ir pamažu, traikti šalį iš duobės, tiesiog neprileidžiami.
>Rimvydas
Tie jaunesni, kurie sugebėtų traukti šalį iš duobės, manau, nėra toli.
Sugebėjimas paimti valdžią yra to traukimo iš duobės dalis. Jei nesugeba, reiškia nėra pakankamai tam darbui talentingas.
mintys iš čia:
Mokytojo knyga
– youtube.com/playlist?list=PL1fcjWlEJegnPA4A34-tfjyilriXBtWas
Biblijos slėpiniai
( apologetika.lt )
Vienas iš jų, regis, galetų būti Užsienio ministras Budrys.
Manau, kad iš tikrųjų Lietuva lyginant su kitomis šalimis nėra kokioje nors duobėje, išskyrius Lenkijos “duobę”, kurioje yra pagal 1994 m. valstybinio bendrumo su ja sutartį. Jeigu nebūtų ta sutartis vis tęsiama, tai, kaip sako, Lietuvoje gyvenk ir žvenk. Dabar gyvenam su pažeistu Lietuvos suverenitetu, Konstitucija – to pažeidimo išraustoje “duobėje”. Ir tai vyksta vien todėl, kad Lietuvos valdžia laisva valia vis pratęsia tos išskirtinio (rzeczpospolitinio) valstybinio bendrumo su Lenkija sutarties besibaigiantį terminą dar 5-iems metams. Va, Valotka, nekreipdamas dėmesio į santykių su Lenkija išskirtinumą pagal tą sutartį, ėmė ir “įkrito” į tą lenkizmo išraustą “duobę”. Tačiau blogiausia, kad autorė nepastebi čia esančios esmės, t.y. kad koją Valotkai pakišo būtent ta sutartis su Lenkija, kurios terminas baigėsi dar 2009 metais, tačiau Prezidentas ir Seimas vis tyliai nuo visuomenės ją pratęsia. Beje, šitai nepastebi – tylomis praleidžia ir visuomenę informuoti privalanti LRT. Taigi gal “nurodymus” tyleti dėl tos sutarties pratęsinėjimo yra gavusi ir “nepriklausoma” LRT. Beigi yra keista, kad ir rašinio autorei tai neužkliuvo… Ar ne kažkokio plataus naudos intereso čia esama? Gal STT tie požymiai parūpti galėtų.
,,iš tikrųjų Lietuva lyginant su kitomis šalimis nėra kokioje nors duobėje” – Su kokiomis kitomis ? Išmirštančiomis ir skubiai islamizuojamomis Europos Socialistinių Respublikų Sąjungos šalimis ?
>Kažin?
Ar matėte tą sutartį? Pagal ją nieko kenkiančio Lietuvai nėra. Tikrai tie, kurie nori pakenkti, aiškina, kad toje sutartyje yra kažkas įpareigojančio Lietuvai. O iš tiesų,- nėra.
Tikrai yra. Tačiau tame tekste tai labai sumaniai pridengė kaimynės nelyginamai didesnė patirtis diplomatijoje, sutarčių sudarymo srityje (ar ir sutarčių-spąstų?). Stipresnei pusei pagelbėjo ir galimybė naudotis mūsų – tuo metu visiškai priklausomų nuo kitų (ne)pagalbos – padėtimi.
Be to, sutarties tekstas – tai viena, o kaip vėliau jis praktiškai aiškinamas ir taikomas, kaip jį aiškina stipresnioji sutarties pusė (ar naudoja šantažą), ir kaip – silpnesnioji – jau visai kas kita.
Sutartyje parašyta, jog pavardės DOKUMENTUOSE bus rašomos pagal originalų skambesį. Taigi, originalus bus SKAMBESYS, o NE RAŠYBA! Tai yra, nebus pridedama lietuviška galūnė prie lenkiškų vyrų bei moterų pavardžių.
O praktiškai kaip tai taikoma? BRUTALIAI prievartaujama atvirkščiai daryti, t.y., rašyti pagal kaimynės kalbos taisykles. Ir ne tik dokumentuose, bet visuose tekstuose. Be to, ir šnekamojoje lietuvių kalboje lenkų pavardės nebelinksniuojamos (nors pati kaimynė, savo kalba kalbėdama, visus svetimvardžius rašo ir taria ne pagal kaimynų, o pagal SAVO kalbos taisykles!!!).
O jei kas pasidomėtų, išaiškėtų, jog mes patys taip po truputį iš savo kalbos atatupsti traukiamės, mes sutartyje tokių reikalavimų nėra! Tai mes savo kalbą išduodame, nes patys išduodame Tarptautinės teisės įstatymus TM bei okupacijos padarinių klausimais!
,,Sutartyje parašyta, jog pavardės DOKUMENTUOSE bus rašomos pagal originalų skambesį.” Tai kad svetimai šaliai mes įsipareigojame savo kalbos ir suverenumo sąskaita, nėra kenkimas ?
Dokumente pavardė rašoma vienaskaitos vardininko linksniu. Pagal tą sutartį vietoj 2jų, labiau informatyvių pavardžių, rodančių ir lytį (Ivaškevičius, Ivaškevičienė), rašant pagal originalų skambesį liko tik viena – Ivaškevič. Ir spėliok, kas čia. Pvz., įv. tarnyboms tai papildomas darbas, jam atlikti gaištamas papildomas laikas ir net galimu skaudūs to padariniai.
Jei pagal tarimą, turėtų būti Ivaškievič. Esmė paprasta – svetimai šaliai mes leidžiam tvarkytis mūsų šalyje. Tuo labiau, kad ji savojoje ne tik kad prisijungus mūsų etnines žemes šeimininkauja pagal savas taisykles. Net lietuviškos gimnazijos mokytojų lietuvių pavardes naudoja sulenkintas.
Būtent. Pasas su originaliu pavardės įrašu galioja savoje parapijoje. Šalies viduje – ne visur. Pvz., banke negalioja… Taigi, turi po 2 pasus, ir po du pavardės variantus…
Išklausykite LRyto TV 24/7 laidą
„Kasčiūnas prieš Sysą: Vyriausybės formavimas – chaotiškas?”
– lietuvosryto.tv/24-7
arba –
– youtube.com/watch?v=uDLda2nd9nI
ir sužinosite – vienas sakinys paaiškins bent man netikėtą ministro netikimo priežastį…