Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus finansų vertinimo grupė atliko išsamų savivaldybių rodiklių analizės ir palyginimo tyrimą. Jo rezultatai leidžia įvertinti savivaldybių pajamų, išlaidų bei gyvenimo kokybės rodiklių pokyčius ir teikti siūlymus, kurie padėtų mažinti fiskalinį atotrūkį tarp savivaldybių, tikslingiau naudoti lėšas, gerinant gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, Jonavos raj. ir Klaipėdos raj. savivaldybės, palyginusios savarankiškų pajamų tyrimo duomenis su kitomis savivaldybėmis, padidino turto mokesčio tarifus.
Š. m. liepos ir rugpjūčio mėn. viešųjų finansų vertinimo grupės ekspertai susitiko su įvairių klasterių savivaldybėmis – Zarasų raj., Ignalinos raj., Jonavos raj., Tauragės raj., Jurbarko raj., Šilalės raj. ir Pagėgių, Klaipėdos m., Klaipėdos raj. ir Palangos. Jų atstovams pristatė parengtus tyrimo rezultatus ir aptarė savivaldybių vadovų bei specialistų išsakytus vertinimus, pastabas bei pasiūlymus.
„Apibendrinant susitikimų rezultatus galima pasakyti, kad atlikto tyrimo rezultatai sudomino savivaldybes, jos teigiamai vertina atliktos analizės rezultatus. Jų atstovai kaip didelę naudą įvardija tai, kad vienoje vietoje esančius skirtingų savivaldybių duomenis galima palyginti tarpusavyje, vertinti atskirų rodiklių pokyčio tendencijas ir tuo remiantis giliau išanalizuoti priežastis konkrečioje savivaldybėje“, – pažymėjo projekto vadovas, CPVA ekspertas Viktoras Sirvydis.
Jo teigimu, susitikimų metu kai kurių savivaldybių atstovai sakė žinantys ir naudojantys tyrimo metu atliktos analizės rezultatus, pavyzdžiui, rengiant savivaldybių strateginius planus, .Jonavos raj. ir Klaipėdos raj. savivaldybės susitikimuose minėjo, jog palyginusios savarankiškų pajamų tyrimo duomenis su kitomis analogiškomis klasterio savivaldybėmis, padidino turto mokesčio tarifus, taip siekdamos priartėti prie jų savivaldybių klasterio vidurkio.
Vertinamoms savivaldybių funkcijoms buvo sudaryti ekonometriniai modeliai, pagal kuriuos buvo nustatyti modeliuojamų išlaidų atotrūkiai. Apskaičiuoti atotrūkiai tarp savivaldybių modeliuojamų ir faktinių išlaidų sudaro galimybes siekti efektyvesnio finansinių išteklių panaudojimo.
Pasak V. Sirvydžio, susitikimų metu savivaldybės buvo supažindintos su išlaidų atotrūkiais pagal atskiras funkcijas taikant ekonometrinius modelius, tačiau jos nurodė, kad kai kuriose srityse, pavyzdžiui, vertinant išlaidas švietimui, modeliuojamų išlaidų perviršis galimai susidaro dėl priežasčių, kurių ekonometrinis modelis negalėjo įvertinti.
„Kaip argumentą Klaipėdos raj. savivaldybė pateikė, kad dėl gyventojų skaičiaus augimo rajone trūksta vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, šią problemą savivaldybė sprendžia pirkdama paslaugas iš privačių ikimokyklinių įstaigų paslaugų teikėjų. Tačiau kai kurios privačios ikimokyklinių paslaugų teikimo įstaigos yra registruotos kituose miestuose ir jas lankantys vaikai į statistines ataskaitas yra įtraukiami kaip kitų miestų mokiniai, nors už suteiktas ugdymo paslaugas išlaidas patiria savivaldybė, kurioje registruotas vaikas“, – sakė V. Sirvydis.
Jis taip pat pažymėjo, kad savivaldybėse skirtingai organizuojamas neformalusis ugdymas: kai kur jis visiškai finansuojamas savivaldybės lėšomis. Pavyzdžiui, Klaipėdos m. savivaldybė turi įdiegusi sporto krepšelį, o Zarasų ir Ignalinos savivaldybės pabrėžė, kad mažėjant gyventojų skaičiui ženkliai mažėja mokyklinio amžiaus vaikų, tačiau švietimui skirtos infrastruktūros išlaikymui tenka gana daug išlaidų, nors kai kurios kaimo vietovių mokyklos yra beveik nenaudojamos. Analizės metu nustatyti švietimo išlaidų perviršiai suteikia galimybes savivaldybėms detaliau įvertinti švietimui naudojamą infrastruktūrą ir priimti duomenimis grįstus sprendimus.
„Susitikimų metu savivaldybės išsakė pageidavimą, kad savivaldybių rodiklių analizės duomenys turėtų būti atnaujinami greičiau, nes šiuo metu duomenys pateikti už 2015 – 2021 metus. Taip pat vertinant savarankiškų pajamų ir išlaidų atotrūkius būtų tikslinga sukurti papildomą analitinę priemonę, kuri suteiktų galimybes savivaldybei pačiai įvedus planuojamus pokyčių duomenis sumodeliuoti galimas gauti papildomas pajamas ar dėl atsiradusių pokyčių viešųjų paslaugų teikimo sektoriuje preliminariai prognozuoti modeliuojamas išlaidas. Tikėtina, kad tokias papildomas priemones viešųjų finansų vertinimo grupė galės parengti dar šio projekto įgyvendinimo metu“, – pabrėžė V. Sirvydis.
