Beveik 100 km ilgio „Rail Baltica“ ruožą nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno (Jiesios) projektuos Vokietijos „Deutsche Bahn“ įmonių grupės įmonė „Deutsche Bahn Engineering & Consulting“, šiandien pasirašiusi sutartį su bendra trijų Baltijos šalių įmone „RB Rail AS“ ir projektą Lietuvoje įgyvendinančia LTG grupės įmonė „LTG Infra“. Sutarties vertė – 38,3 mln. Eur (be PVM).
„Rail Baltica“ jungtis su Lenkija – tai mūsų langas į Vakarų Europą. Planuojame, kad būtent šiuo maršrutu pajudės pirmieji keleiviniai traukiniai europine vėže. Džiaugiuosi projekto pažanga – jis mus priartina ne tik prie greitesnių ir patogesnių kelionių, bet ir reikšmingai prisideda prie viso regiono saugumo bei augimo“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Eugenijus Sabutis.
LTG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko teigimu, atrinktas projektavimo paslaugų teikėjas – žinoma ir patikima tarptautinė įmonė, dirbanti visame pasaulyje, o tai leidžia tikėtis, kad darbai vyks sklandžiai.
„Ruožas su kaimynine Lenkija mums yra didelis prioritetas, todėl glaudžiai bendradarbiaujame su kaimynų infrastruktūros valdytoju. Šios sutarties apimtyje jau numatyti prioritetiniai ruožai, kurie bus projektuojami pirmiausia. Ateityje planuojame rangos darbų konkursą skelbti iš anksto, taip užsitikrindami reikalingus resursus ir galėdami kuo skubiau pradėti vykdyti parengiamuosius statybų darbus“, – teigia E. Lazauskas.
„Deutsche Bahn Engineering & Consulting“ suprojektuos elektrifikuotą dvikelį geležinkelį nuo pasienio su Lenkija link Marijampolės ir toliau link Kauno (Jiesios). Nauja europinės vėžės linija turės jungčių su esama europine vėže, kuri ir toliau bus naudojama gabenti krovinius ir užtikrinti karinį mobilumą. Be to, joje planuojama įdiegti reikalingas eismo kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemas greitesnėms traukinių operacijoms.
Lenkijos–Kauno jungtis ženkliai pagerins tiek keleivių, tiek krovinių judumą Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridoriuje. Krovinių vežėjams tai suteiks greitesnę ir ekologiškesnę alternatyvą kelių transportui, siekiant Europos Sąjungos tikslų mažinti CO2 išmetimus ir pereiti prie aplinkai draugiškų transporto rūšių.
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos pranešimą
Taigi europinė vėžė nuo Kauno iki Lenkijos sienos ne tik kad suprojektuota, bet jau 2016 m. buvo ir nutiesta, regis, kainavusi arti 400 mln. Tai dabar dar kažkas už ES lėšas vėl “terliūzijama”, dabar nuo Jiesios iki Lenkijos sienos. Nei apie finansinę ar politinę valdžių atsakomybę už tuos neatsakingai kaip ir be naudos “sukištus” 400 mln. kalbų nėra. Tylu, tarsi nepriklausomos žiniasklaidos Lietuvoje nebūtų. Europos prokuratūrai taipogi tai neparūpsta…
Čia reikalas rimtas, nes verkian tmums reikia europinės geležinkelio vėžės su Rail Balltica. Iki Kauno ji (Jiesia), tai, nueis ir beliks ateityj pratraukti ją iki Vilniaus. Nudžiugs, galų gale, ir laisvi ateityj nuo Rusijos baltrusiai (gal dar prie Lukašenkos?) ir galįs savo kalio trąšomis prekiauti aplinkui Baltijos jūrą perVokietiją iki pat Norvegijos iš vienos arba kitos jūros pusės iki pat Norvegijos. Nebus reikalo tada jomis prekiaut tik pro Kaliningrado jūrinį uostą. Prosit!
Išeitų, kad nieko sau Kauno sumanymas randasi galimai blokuoti tranzitiniams kroviniams į Klaipėdos uostą, nukreipiant juos į Gdansko uostą, o vėliau atsiradus eurovėžei į Rygą ar Taliną. Tam jokios eurovėžės į Vilnių tiesti nereikės, nes Palemone tuo tikslu yra pasistatytas intermodalinis terminalas. Taip tranzitiniai kroviniai rusiška vėže iš Vilniaus galės būti nukreipti ne į Klaipėdą, o į Kauną, gi iš šio – į Lenkijos Gdanską, po kelių metų atsiras vėžė iš Kauno ir į Rygą. Tai tokia regis su tomis eurovėžėmis lenkiška geležinkelių strategija Lietuvoje. Tai va toks gali būti tas “rimtas reikalas” su Kauno eurovėžėmis į Lenkiją. Regis, ar ne kyšo tik čia lenkiškai ir “kauniškai” lietuviškas interesas Lietuvoje.
Čia dar pridurtina. Akivaizdu, kad norinčius važiuoti iš Vilniaus į Balstogę ar toliau į Vakarus per Kauną galėsime ant pirštų suskaičiuoti. Taigi, regis, Kauno eurovėžėmis yra ir Vilniaus izoliavimo strategija galės būti tęsiama.
Patikslinu: “Čia reikalas rimtas, nes verkiant mums reikia europinės dvigubo geležinkelio vėžės Rail Balltica. Iki Kauno (Jiesia) ji, tai, nueis ir beliks pratraukti ją iki Vilniaus. Nudžiugs laisvi ateityj nuo Rusijos tada baltrusiai (gal dar prie Lukašenkos?) ir galės savo kalio trąšomis prekiaut per Lenkiją bei Vokietiją iki Danijos arba Norvegijos. O, jeigu Lenkija už tokią paslaugą ims per brangiai, pigesniu keliu galės jie tai daryti pro Lietuvą dešine Bltijos jūros puse. Prosit!
Akivaizdu, kad Lietuvai tiek keleivine, tiek karinio judrumo prasme yra būtina ir naudos duotų tik greitoji 249 km/val eurovėžė Augustavas – Vilnius (pro Druskininkus, Varėną ar pan.) bei į kitą pusę – iš Vilniaus per Šiaulius į Rygą, Taliną, Helsinkį, pasidarant Lietuvai už savo ar privačių investicijų lėšas atšaką iš Šiaulių į Klaipėdą. Bet, kaip matyti iš projektavimo darbų, Lietuvos valdžioms žmonių susisiekimas su pajūriu bei pajamos iš turizmo kaip nerūpėjo, taip ir toliau nerūpi, tarsi svetimieji jose sėdėtų. Lenkija kaip tiesėsi vėžes į Kauną, tarsi savo vaivadiją, taip tą numato vykdyti ir ateityje. Apie tai, kas daryta ir daroma šalyje gyvenima be jokių viešesnių pasamprotavimų. Vilnius kaip pagrindinis keleivininkas su Rytine Lietuva dėl to, kad jam kelias iki Balstogės taisomas per Kauną ir Elką bus dvigubai ilgesnis – tyli lyg žemes pardavęs.
Iš tikrųjų, “Rail Baltica” maršrutui neinant per sostinę Vilnių, atrodo lyg Varšuva per Lietuvą kaip teritoriją greitąjį geležinkelį į Rygą, Taliną su strategine perspektyva ir toliau nusitiestų. O tai jau kaip Lietuvos valstybinės ir tautinės savigarbos ir Alkas.lt portalui rūpimas klausimas, taigi plačiau svarstytinas jame.