R. Jankūnas. COVID vakcinų veiksmingumo praktikoje tyrimas – lengvatikiams

JAMA („Journal of the American Medical Association“) paskelbė straipsnį apie mRNR COVID „vakcinų“ veiksmingumą „Effectiveness of the BNT162b2 and mRNA-1273 JN.1-adapted vaccines against COVID-19-associated hospitalisation and death: a Danish, nationwide, register-based, cohort study”. Iš pirmo žvilgsnio – puiku! „Vakcinos“ keletą kartų sumažina hospitalizacijos ir mirties nuo COVID riziką. (1)

Man atrodo, kad kai JAV prasidėjo esminiai pokyčiai, skaidrinant vakcinų registracijos procesą ir šalinant abejotinus veikėjus iš sprendimus priimančių institucijų (2), Pfizer ir Moderna susiėmė: ups, „vakcinos“ prieš JN1 variantą registraciją suorganizavome BE JOKIŲ TYRIMŲ. Na, gal kelios pelės ir buvo, bet paskaitykite Preparato charakteristikų santraukos 5.1 skyrių ir įsitikinsite – JOKIŲ duomenų apie poveikį JN1 sukeltai infekcijai. (3)

Pirma mintis pamačius šio tyrimo rezultatus – tarsi iliuzionisto pasirodymo cirke metu – KAIP JIE TAI PADARĖ?

Panagrinėjau:

1. Tai retrospektyvinis kohortų tyrimas, kuris įrodymais pagrįstos medicinos piramidėje užima 3 lygį, po atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų ir perspektyvinių kohortų tyrimų. Retrospektyvinius tyrimus reikia vertinti atsargiai, nes jų padaroma labai daug, o REIKALAVIMO PUBLIKUOTI REZULTATUS NĖRA. DAŽNAI PUBLIKUOJAMI TIK TIE, KURIE ĮRODO KĄ NORS KOMERCIŠKAI PATRAUKLAUS. Kitokius publikuoti dažniausiai nenori nei tyrimo sponsorius, nei patys tyrėjai, kurie arba kurių universitetai dažnai gauna pajamų iš farmacijos kompanijų, ir nebūtinai už tą konkretų tyrimą (deklaruojama, kad šis tyrimas sponsoriaus neturėjo). Jei nepatinka tyrimo rezultatai, tyrėjai gali pakeisti įtraukimo kriterijus ir pakartoti analizę. Vėl nepatinka – ir vėl nuo pradžių. Arba gali tiesiog nuspręsti nepublikuoti. (4)
2. Šio tyrimo metu NEVERTINTAS „VAKCINŲ“ POVEIKIS HOSPITALIZACIJOS IR MIRTIES RIZIKAI APSKRITAI, O TIK HOSPITALIZACIJOS IR MIRTIES NUO COVID RIZIKAI. Akivaizdu, kad nuo kardiovaskulinių ligų ir nuo vėžio miršta daug daugiau žmonių, negu nuo COVID, bet …. išimamas vienas mažas fragmentas. (1)
3. Pastebėjote kito Pfizer ir Moderna „vakcinų“ saugumo stebėjimo tyrimo publikaciją? Neįtikėtina, bet praktiškai visų saugumo baigčių rezultatai vakcinos grupėje buvo geresni arba bent ne prastesni negu kontrolinėje. T.y., sumažėjo bet kokių sveikatos sutrikimų rizika, tarsi kokio gyvybės eliksyro būtų buvę suleista. (5) Šie duomenys kategoriškai prieštarauja pagrindinių klinikinių tyrimų, kurių pagrindu buvo užregistruotos mRNR „vakcinos“, duomenims. (6) Nebent tikėtume, kad pradinis „vakcinacijos“ kursas smarkiai padidina sveikatos komplikacijų riziką, o sustiprinamosios dozės ją sumažina.
4. Visa tai primena liūdnai pagarsėjusį Lietuvos statistikos departamento 2021 metų rudens tyrimą, kuris buvo pompastiškai pristatytas Lietuvos visuomenei vietoje publikavimo moksliniame žurnale. Tas „tyrimas“ parodė, kad mirties riziką gerokai sumažina ir pradinis „vakcinacijos“ kursas – kaip jau minėjau, priešingai negu atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, kuriais grindžiama registracija.
5. Beje, prisimenate, kaip Pfizer suklastojo 12 metų mergaitės duomenis? Po antrosios dozės neįgalia visam gyvenimui likusi mergaitė tyrimo dokumentuose užfiksuota kaip patyrusi funkcinį pilvo skausmą. (7,8).

Hansen, Kristian Holm (Christian Holm) ir kt. padarė išvadą, kad jų tyrimas pagrindžia „vakcinacijos“ tikslingumą, siekiant išvengti COVID pasekmių. (1) Kaip keičiasi kardiovaskulinė, vėžio, autoimuninių, neurologinių ir psichikos ligų rizika, jie netyrė. Svarbu, kad žmogus nemirtų nuo COVID, o mirtys dėl kitų priežasčių neaktualios?

Vis dėlto smagu, kad ant sukčių kabliuko Lietuvoje užkimba vis mažiau lengvatikių – praeitą sezoną nuo COVID „pasiskiepijo“ vos 38.759 žmonių (9), t. y. mažiau kaip 1,5 % populiacijos.

Išvados ir komentarai:

1. Nagrinėjamos publikacijos vertė yra teorinė. Jos praktinė vertė yra minimali. Medikai tokias publikacijas turėtų vertinti atsargiai ir kritiškai, kad būtų išvengta patikliosios visuomenės dalies klaidinimo.
2. Tuos, kurie mano, kad šios vadinamosios vakcinos yra gėris, kviečiu nereikšti nepasitenkinimo dėl šio teksto, bet paskubėti susileisti stiprinamąją dozę.
3. mRNR preparatų gamintojus kviečiu daryti kontroliuojamus atsitiktinių imčių palyginamuosius tyrimus, o ne ieškoti lengvatikių.

Literatūra:

1. Hansen, Christian Holm et al. Effectiveness of the BNT162b2 and mRNA-1273 JN.1-adapted vaccines against COVID-19-associated hospitalisation and death: a Danish, nationwide, register-based, cohort study. https://www.thelancet.com/action/showPdf…
2. Politico. RFK Jr. to fire all members of the CDC’s vaccine advisory committee https://www.politico.com/…/rfk-jr-to-fire-all-members…
3. Europos vaistų agentūra. Comirnaty – COVID-19 mRNA vaccine / tozinameran / riltozinameran and tozinameran / famtozinameran and tozinameran / raxtozinameran.https://www.ema.europa.eu/…/med…/human/EPAR/comirnaty…
4. TED talks. Ben Goldacre. What doctors don’t know about the drugs they prescribe. https://www.ted.com/…/ben_goldacre_what_doctors_don_t…
5. Andersson NW, Thiesson EM, Hviid A. Safety of JN.1-Updated mRNA COVID-19 Vaccines. JAMA Netw Open. 2025;8(7):e2523557. doi:10.1001/jamanetworkopen.2025.23557. https://jamanetwork.com/…/jamanetwo…/fullarticle/2836889
6. Benn CS, Schaltz-Buchholzer F, Nielsen S, Netea MG, Aaby P. Randomized clinical trials of COVID-19 vaccines: Do adenovirus-vector vaccines have beneficial non-specific effects? iScience. 2023 May 19;26(5):106733. doi: 10.1016/j.isci.2023.106733. Epub 2023 Apr 25. PMID: 37163200; PMCID: PMC10125209.
7. Jankūnas R, Jančiauskienė R, Zamarytė-Sakavičienė K, Stakišaitis D. Discrepancies of Pediatric Data of BNT162b2 mRNA Covid-19 Vaccine in the Assessment Report of the European Medicines Agency. Biomedical Journal of Scientific & Technical Research. 2022, Vol 42, 2, pp 33374-33376 DOI: 10.26717/BJSTR.2022.42.006711
8. FOX news. Motina, kuri apkaltino „Pfizer“ vakciną dėl to, kad jos dukra atsidūrė invalido vežimėlyje, vis dar nori gauti atsakymus: „Tai primena siaubo filmą“. https://www.foxnews.com/video/6319032926112
9. Valstybės duomenų agentūra. Skiepų švieslentė. https://osp.stat.gov.lt/covid-dashboards

Autorius yra Lietuvos respublikos seimo narys