J. Vaiškūnas. Kruvina nafta: kiek dar liesis?

Maskvai nepaisant Vakarų įvestų sankcijų ir kainų ribų, vis dar pavyksta eksportuoti milijonus barelių naftos per mėnesį. Kaip atskleidė BBC tyrimas, Rusijos naftos eksportas remiasi šešėlinio laivyno schema – tanklaivių tinklu, kuris padeda apeiti sankcijų mechanizmus.  JAV prezidentas Donaldas Trampas mėgina tai sustabdyti iškeltais ultimatumais Indijai ir Kinijai.

Šešėlinis laivynas – sankcijų apėjimo kelias

BBC tyrimas rodo, kad šimtai laivų, vadinamų „shadow fleet“ (šešėlinis laivynas), perka pigesnę rusišką naftą ir ją perparduoda tarptautinėse rinkose.

Šie laivai dažnai slepia savo maršrutus, plaukioja po svetimomis vėliavomis, keičia savininkus ir išjungia sekimo sistemas. Tokia taktika leidžia apeiti vadinamą „price cap“ sistemą, kuri riboja naftos kainą iki 60 JAV dolerių už barelį.

Nors oficialiai neleidžiama naudotis Vakarų laivybos ir draudimo paslaugomis, kol nesilaikoma šių kainų ribų, šešėliniai tanklaiviai to nepaiso, o Maskva iš to toliau žeriasi milijardus dolerių savo karo mašinai.

D. Trampo ultimatumas: arba liaujatės, arba sulauksite tarifų

JAV prezidentas D. Trampas pareiškė, kad Indija ir Kinija turi nutraukti pigios rusiškos naftos pirkimą, kitaip JAV įves muitus. Indijai jau paskelbti 25 % tarifai kai kurioms prekėms, o dabar ketinama įvesti dar griežtesnius ekonominius ribojimus. Kinija kol kas nesulaukė griežtesnių perspėjimų, nors yra didžiausia rusiškos naftos pirkėja.

Indijos vyriausybė pareiškė, kad neatsisakys rusiškos naftos, nes tai būtina šalies ekonomikai. Indija perka daugiau kaip 1,75 mln. barelių rusiškos naftos per dieną – daugiau nei bet kada anksčiau. Indijos nacionalinio saugumo patarėjas Ajitas Dovalas šiandien vyksta į Maskvą, kur numatyti derybiniai susitikimai dėl tolesnės strateginės partnerystės.

Rugpjūčio 5 d. Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad Indija griežtai pasmerkia, kaip ji teigia, „nepagrįstus ir politiškai motyvuotus“ JAV bei ES veiksmus, susijusius su rusiškos naftos pirkimu. Pasak Indijos, jų prekyba su Rusija visiškai atitinka tarptautinę teisę ir yra paremta šalies nacionaliniais interesais.

„Indija niekada nepriims išorinio spaudimo, ypač kai kalbama apie mūsų energetinį saugumą. Sprendimus priimame mes patys, o ne kitos valstybės“, – teigė Indijos URM atstovas.

Tai signalizuoja, kad Trampo ultimatumas gali susidurti su ne tik ekonominiu, bet ir politiniu atgarsiu Azijos šalyse, kurios vis dar balansuoja tarp Vakarų spaudimo ir pragmatinių ryšių su Maskva.

Vakarai prieš laivyną: ar pasieksime dugną?

Tuo metu Rusijos žvalgybos tarnybos apkaltino Jungtinę Karalystę rengiant smūgius prieš šešėlinio laivyno tanklaivius. Pranešama, kad Rusijos žvalgybiniai šaltiniai aptiko NATO šalių veiksmų planus, kaip atgrasyti šešėlinių srautų transportavimą per Juodąją ir Kaspijos jūras.

Ukraina prisideda prie spaudimo Maskvai – paskutinėmis dienomis įvykdytos kelios dronų atakos prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, tarp jų ir sprogimas Sočio regione, kuriame kilo didelis gaisras degalų sandėlyje, bei smūgiai stambiai Riazanės neftos perdirbimo įmonei, dėl kurių naftos perdirbimas čia buvo sumažintas per pus.

Naftos kainos krinta – OPEC+ bando išlaikyti pusiausvyrą

Nepaisant geopolitinės įtampos, naftos kainos šiuo metu krenta. OPEC+ paskelbė apie gamybos padidinimą 547 tūkst. barelių per dieną, o tai lėmė Brent kainos sumažėjimą iki 68,7 $, o WTI – iki 66 $ už barelį.

Kainų spaudimas ir perteklius rinkoje mažina teroristinės Rusijos pelnus, tačiau išlaiko konkurencinį pranašumą pigiose rinkose.

Ar D. Trampo spaudimas pasiteisins?

D. Trampo strategija aiški – panaudoti ekonominį svertą ne tik prieš Maskvą, bet ir prieš jos didžiausius energetinius partnerius. Tačiau kritikai sako, kad tai gali pakenkti JAV santykiams su Indija, svarbiausia sąjungininke Azijoje prieš Kinijos įtaką.

D. Trampo strategija aiški – panaudoti ekonominį svertą ne tik prieš Maskvą, bet ir prieš jos didžiausius energetinius partnerius. Tačiau kritikai sako, kad tai gali pakenkti JAV santykiams su Indija, svarbiausia sąjungininke Azijoje prieš Kinijos įtaką.

Kol kas akivaizdu, kad Vašingtono spaudimas susiduria su dideliu pasipriešinimu. Indija aiškiai pareiškė neketinanti atsisakyti pigios rusiškos naftos, o Kinija iš viso vengia bet kokių JAV ultimatumų.

Sankcijų mechanizmas, kuris remiasi tuo, kad didžioji pasaulio naftos prekybos infrastruktūra – bankai, draudikai, logistikos tinklai – iki šiol buvo Vakarų rankose, vis mažiau veikia, kai prekybos srautai persikelia į Aziją, o Rusija naudojasi alternatyviais maršrutais, finansavimu ir šešėliniu tanklaivių laivynu.

Kokie galimi scenarijai?

1. Trampas įsuka tarifų spiralę – JAV dar labiau didina spaudimą Indijai, įvesdama muitus svarbioms prekėms. Pažeidžiami JAV–Indijos strateginiai santykiai, o Maskva pasiekia netiesioginę diplomatinę pergalę.

2. Indija laikosi savo pozicijų, JAV atsitraukia – Trampo administracija susidurusi su atsakomaisiais Indijos veiksmais (pvz., prekybos ribojimais ar karinės partnerystės sulėtinimu), pasirenka taktika „nepralaimėti“, t. y. leisti prekybai tęstis tyliai.

3. Kompromisinis sprendimas – JAV bando atskirti „naftos reikalą“ nuo kitų dvišalių santykių sričių, formaliai išsakydama nepritarimą, bet nesiekdama baudžiamųjų veiksmų.

4. JAV toliau stiprina spaudimą – geopolitinė poliarizacija gilėja. Jeigu Vašingtonas laikysis griežtos spaudimo linijos ne tik prieš Rusiją, bet ir prieš jos pirkėjus, tokia strategija gali paskatinti Indiją, Kiniją bei kitas šalis stiprinti savitarpio prekybos ryšius ir kurtis alternatyvias ekonomines sąjungas, nepriklausomas nuo Vakarų taisyklių. Tai reikštų ne tik sankcijų veiksmingumo mažėjimą, bet ir platesnį geopolitinį lūžį – Vakarų autoritetas pasaulyje gali būti rimtai pažeistas.

O Maskva, nors ir priversta pardavinėti savo kruviną naftą gerokai mažesne nei rinkos kaina, vis tiek gauna milijardines pajamas iš eksporto – pinigus, kuriais tiesiogiai finansuoja karą Ukrainoje. Pigi nafta tebeteka į Aziją, o Kremliaus iždas – pildosi, nepaisydamas Vakarų sankcijų.

Šiandieninė geopolitinė padėtis rodo, kad ekonominės sankcijos be pasaulinio solidarumo virsta tuščiu gestu. Jei didžiausios planetos valstybės nepaiso Vakarų reikalavimų ir atvirai perka kruviną naftą, tuomet klausimas kyla nebe tik apie D. Trampo ar Briuselio tvirtą laikyseną, bet apie pačios Vakarų civilizacijos įtakos ribas.

Kruvina nafta toliau liesis jei teisybę keisme į naudą.