Kiek agresyvi „agresyvesnė tendencija Rusijos politikoje“?

Geopolitinė padėtis

Vakar Vakarų šalys ir Gruzija minėjo 15-ąsias Rusijos įvykdyto 20 % Gruzijos teritorijos užgrobimo metines.

Bendrame šešių JT Saugumo Tarybos narių – Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Albanijos, Japonijos ir Maltos – pareiškime teigiama, kad 2008 m. Rusijos įsiveržimas į Gruziją „žymėjo agresyvesnę tendenciją“ jos politikoje kaimyninių šalių atžvilgiu, kuri šiandien stebima Ukrainoje.

Gaila, kad Vakarų šalys nematė ir negirdėjo, kai mes pirštais baksnojome ir rodėme į Grozną ir čečėnų genocidą.

Kai mes sakėme, kad tik laiko klausimas, kada kruvini driskių nagai bus atsukti į kaimynus, naivūs vakariečiai įkūrė NATO – Rusijos tarybą ir tvirtino, kad ekonomine tarpusavio priklausomybe susijusi Europa ir Rusija yra taikos ir saugumo garantas.

Gerai nors tiek, kad būtent dėl savo paiko aklumo ir tikėjimo gerąja Rusija, jie per daug neprieštaravo, kad dabartinis rytinis Aljanso flangas taptų NATO nariais.

Kai mes aiškinome, kad nafta ir dujos yra energetinis ginklas, jie mojo ranka užtikrindami, kad nuolatinis eurų ir dolerių srautas į Kremlių yra aukščiausias, esminis, visaapimantis karo nusikaltėlių chuntos Kremliuje tikslas.

Užjaučiamai sukiodami pirštą prie smilkinio į mūsų rodomas akivaizdžias hibridines ir informacines atakas, kurios buvo fizinės agresijos preliudija, gerieji švarkai prie ovalių stalų gerai vėdinamuose kabinetuose ramino, kad čia tik mūsų paranoja, kuri visiškai suprantama po tokio ilgo okupacijos laikotarpio.

Esą tai praeis, o psichologinės traumos išgis ir mes kaip kokia Austrija galėsime šokio svaigulio apimti trypti kartu su Rusijos meška visuotinės pasaulio gerovės link.

Dabar ta „agresyvesnė tendencija politikoje“ yra pilno masto karas, Europai mažų mažiausiai grasinantis ekonominiu nuosmukiu, badu ir migrantų antplūdžiu.

Minėtame pareiškime, paskelbtame po uždarų Tarybos konsultacijų dėl Gruzijos, sakoma, kad šešios šalys „ryžtingai“ patvirtina šalies nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą „jos tarptautiniu mastu pripažintose ribose“.

Kartu su kitais penkių šalių diplomatais, kurių vardu skaitė pranešimą, Albanijos ambasadorius Feritas Hodža pasmerkė Rusijos „brutalią invaziją“ ir tebesitęsiančią Pietų Osetijos ir Abchazijos okupaciją bei „žingsnius, kuriais siekiama aneksuoti šiuos Gruzijos regionus“.

Jis atkreipė dėmesį į nuolatines Rusijos karines pratybas Gruzijos teritorijoje, jūroje ir oro erdvėje, taip pat į spygliuotos vielos tvorų ir kitų kliūčių statymą, neteisėtus vietos gyventojų sulaikymus ir pagrobimus, etninių kartvelų diskriminaciją ir tyčinį Gruzijos kultūros paveldo žalojimą.

Teroristinės Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis tviteryje Vakarų pareiškimą pavadino „veidmainyste“, sakydamas, kad „Gruzija prarado teritoriją dėl neapgalvoto lošimo“.

Va taip. Kada gi vakariečiai pagaliau supras, kad banditai Kremliuje supranta tik vieną kalbą – žarstekliu per snukį?

Kol bedantės JT ST narės švebeldžiavo pranešimą apie Rusijos agresiją kaimynų atžvilgiu, Baideno administracija paprašė Kongreso skirti daugiau kaip 13 mlrd. dolerių skubios gynybos pagalbos Ukrainai ir dar 8 mlrd. dolerių humanitarinei paramai iki metų pabaigos.

Tai būtų dar viena didžiulė pinigų injekcija Ukrainai lėtai tęsiant puolimą prieš giliai įsitvirtinusias okupacines Kremliaus pajėgas.

Į paketą įtraukta ir 12 mlrd. dolerių, skirtų papildyti JAV federalines lėšas skirtas negandoms įveikti po pražūtingo laikotarpio, kurį lydėjo karščiai ir audros, taip pat pinigai skirti sustiprinti pietinės sienos su Meksika apsaugą, įskaitant lėšas mirtinai pavojingo fentanilio srautui pažaboti. Iš viso paketas siekia 40 mlrd. dolerių.

Reikšmingi postūmiai

Vakar vakare Rusija smogė raketa į viešbutį Ukrainos Zaporožės mieste, vienas žmogus žuvo, 16 sužeista, pranešė Ukrainos pareigūnai. Nacionalinė policija pranešė, kad raketa „Iskander“ į miestą pataikė 19.20 val. vakaro.

Zaporožės gubernatorius Jurijus Malaško sakė, kad tarp 16 sužeistųjų yra keturi vaikai. Vietos žiniasklaida pranešė, kad apgadintas pastatas yra „Reikartz“ viešbutis miesto centre ant Dniepro upės kranto.

Jungtinių Tautų darbuotojai naudojosi šiuo viešbučiu, kai dirbo mieste, – elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime teigė humanitarinės pagalbos koordinatorė Ukrainoje Deniz Braun (Denise Brown).

„Esu pasibaisėjusi žinia, kad viešbutis, kuriuo dažnai naudojosi Jungtinių Tautų personalas ir mūsų kolegos iš nevyriausybinių organizacijų, teikiančių paramą nuo karo nukentėjusiems žmonėms, nukentėjo nuo Rusijos smūgio Zaporožėje“, – sakė ji.

„Šiame viešbutyje apsistodavau kiekvieną kartą, kai lankydavausi Zaporožėje,“ – baisėjosi D. Braun.

Gal kai bombos ims kristi ant JT pasiuntinių galvų, bus pagaliau pradėta galvoti, ką gi daryti, vietoje eilinio baisėjimosi ir susirūpinimo?

Nepaisant itin sudėtingų kovos sąlygų ir priešo pasipriešinimo, ukrainiečių kariams pavyko iš dalies pasiekti sėkmę Donecko srities Urožajnojės kaimo, esančio netoli anksčiau išvaduoto Staromajorsko kaimo, kryptimi.

Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja A. Maliar. Ji pažymėjo, kad Melitopolio ir Berdiansko kryptimis tęsiami puolamieji veiksmai.

Tačiau rytuose, kur puola rusai, padėtis sudėtinga, nors priešui nepavyksta pasiekti savo tikslų.

Apie tai, kad rusų okupantai rytuose pradėjo veržtis į priekį byloja ir tai, kad Ukrainos valdžios institucijos ketvirtadienį nurodė privalomai evakuoti beveik 12 000 civilių gyventojų iš 37 miestų ir kaimų rytinėje Charkovo srityje.

Vietos karinė administracija Charkovo Kupjansko rajone nurodė, kad gyventojai turi evakuotis arba pasirašyti dokumentą, kad pasiliks savo pačių rizika.

Kupjansko miestas ir aplinkinės teritorijos buvo Rusijos okupuotos iki 2022 m. rugsėjo, kai Ukrainos pajėgos surengė sparčią puolamąją operaciją, išstūmusią Kremliaus pajėgas iš beveik visos Charkovo srities.

Trumpai

JAV prezidentas Džo Baidenas ketvirtadienį pavadino Kiniją „tiksinčia bomba“ dėl jos ekonominių problemų ir sakė, kad šalis turi problemų dėl silpno augimo.

„Jie turi tam tikrų problemų. Tai nėra gerai, nes kai blogi žmonės turi problemų, jie daro blogus dalykus“, – sakė Jutoje vykusiame politinių lėšų rinkimo renginyje Dž. Baidenas.

Ukraina dabar negali vykdyti „taikos derybų“ su Rusija, nes Rusijos Federacijai derybų procesas reikalingas tik kaip maskuotė, kaip būdas įtraukti Kijevą į daugiametį diskusijų procesą, kurio metu priešai ir toliau „žudys mus politiškai ir fiziškai“.

„Priešas ieškos naujų pakalikų mūsų valstybėje, kurs sau lojalias partijas, o tada „investuos pinigus į savo militarizaciją, modernizuos kariuomenę, vykdys papildomą mobilizaciją“, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Michailas Podoliakas.

Vokietija iš „Boeing“ pirks 60 sraigtasparnių „Chinook“, kurių paketas kainuos iki 8 mlrd. eurų, įskaitant orlaiviams reikalingą infrastruktūrą.

„Būsime antra pagal dydį sraigtasparnių valstybė NATO po JAV“, – sakė Vokietijos oro pajėgų vadas A. Gerharcas.

Rusija iš jos Tolimuosiuose Rytuose esančio Vostočnyj kosmodromo į Mėnulį paleido raketą su aparatu „Luna-25“. Tai yra pirmas bandymas pasiekti Žemės palydovą nuo 1976 metų.

Driskiai tikisi, kad kreivomis jų rankomis surinktas mėnuleigis Mėnulį pasieks rugpjūčio 23 d., t. y. maždaug tą pačią dieną kaip ir Indijos aparatas, kurį nešanti raketa iš Indijos buvo paleista liepos 14 d.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą.

Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti