Liepos 9 d. Vyriausybė nusprendė, kad dirbantiems ukrainiečiams, kurie turi laikinąją apsaugą, netaikyti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimų. Suinteresuotos institucijos tokį sprendimą vadina kompromisiniu, nes už šio nutarimo projektą atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš pradžių siūlė ilgesniam laikui pratęsti išimtį dėl lietuvių kalbos mokėjimo dirbantiems pabėgėliams, tačiau Teisingumo, Vidaus reikalų, Kultūros, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos draugija ir Valstybinė kalbos inspekcija tam prieštaravo.
Pagal minėtą Vyriausybės nutarimą, šis reikalavimas ukrainiečiams negalios tol, kol jie turės laikinosios apsaugos statusą. Dabar jis suteiktas iki kitų metų kovo 4 dienos.
Aiškinama, kad tie Ukrainos piliečiai, kurie neturi laikinosios apsaugos statuso (suteikto pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą), turi mokėti mūsų valstybės kalbą pagal atitinkamas kategorijas. Vadinasi, jie privalo išlaikyti lietuvių kalbos egzaminus ir turėti Nacionalinės švietimo agentūros išduotus pažymėjimus. Be to, visi darbdaviai privalo užtikrinti, kad klientai, pacientai, interesantai, lankytojai būtų aptarnaujami lietuviškai.
Migracijos departamento rugpjūčio 1 d. duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 76 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, pagal Užimtumo tarnybos rugpjūčio 7 d. informaciją, iš jų daugiau kaip 39 tūkst. dirba.
![Diržo krepšys. XIV a. pab. – XV a. pr. Oda. Matmenys: aukštis apie 18,5 cm, plotis apie 20,5 cm, storis apie 2,5 cm. Blaževičius P. [ir kt.], Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2003, 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. O1](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2025/09/gal_9914_55907m-120x86.jpg)
