Ketvirtadienis, 7 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl, www.alkas.lt
2025-06-24 08:00:00
0
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

Istoriją reikia žinoti ir ją puoselėti, nes ji, kaip bumerangas, mėgsta sugrįžti. Ateina, pasikartoja skaudžiai, bet neretai lieka farsas. Nuo įvykių, apie kuriuos noriu rašyti, skiria mus beveik 70 metų. Išliko laiko ženklai, dokumentai, publikuoti straipsniai, užrašyti žmonių pasakojimai ir atsiminimai.

Grįžkime į 1956-uosius Viešpaties metus

Dievo Kūno šventė Punske. Prie Petro Rolofo pastangomis pastatyto ir šiandien gėlėmis papuošto kryžiaus artėja procesija. Girdisi Viešpatį šlovinančios giesmės. Po baldakimu monstrancija nešinas žengia klebonas. Jo kairėje ir dešinėje nėra, nors anksčiau visada būdavo, jį lydinčių asmenų.

Tokią dieną norisi užmiršti visas baimes ir nuoskaudas, pasiduoti Dievo vedimui ir meilei.

Punsko parapija čia gyvenantiems katalikams yra nepaprastai brangi. Ji įsteigta 1597 metų spalio 27 dieną karaliaus Žygimanto III dekretu. Tai svarbi šio krašto istorijos akimirka ir visiems įsimintina data, kadangi nuo jos prasideda Punsko miestelio ir parapijos istorijos raida.

Karaliaus Žygimanto III dokumentai saugojami Punsko klebonijos archyve. Tai brangiausias mūsų turtas per kartų kartas nuo parapijos įsteigimo iki nūdienos.

Pirmas Karaliaus Žygimanto III aktas buvo pasirašytas 1597 metų spalio 27 dieną Varšuvoje. Teko jį matyti ir fotografuoti Punske klebonaujant kun. Č. Baganui.

Tai pergamentinis dokumentas, be antspaudo, su įpjovom, kuriose kitados buvę raiščiai. Dokumento parametrai: aukštis 28 cm, užlenkimai – 9,5 cm, plotis – 45 cm.

Kitoje dokumento pusėje ranka užrašyta: „Jo Šviesenybės Karaliaus Žygimanto pasirašytas dokumentas, kuriame įvardijamos dovanos parapijai: 8 valakai žemės Studencza (Šaltėnų) kaime, 6 lietuviški grašiai nuo valako, kuriuos privalo mokėti kiekvienas pavaldinys, suteikta galimybė nemokamai naudotis miško mediena.“

Šiame dokumente rašoma, kad Stanislovas Zalivskis, Lyvo vėliavininkas, Merkinės, Lazdijų ir Seivų miškų valdytojas, Naujojo Punsko kaime (Villae nostrae Nova Punsko) savo lėšomis pastatė Romos katalikų bažnyčią ir paprašė karaliaus, kad „mes (t. y. karalius – red.) šiam maldingam darbui ir kūriniui pareikštume savo pritarimą, kad saugotume jį savo autoritetu ir kad šios bažnyčios įsteigimą teisėtu ir mums priimtinu pripažinti bei gėrybėmis ir pajamomis apdovanoti ir aprūpinti teiktumės.“

Girininko S. Zalivskio pastatytą šventovę šiuo aktu karalius pripažįsta teisėta, ją iškilmingai steigia ir gausiai apdovanoja. Bažnyčios klebonui išlaikyti, Zalivskiui panaudos teisės atsisakius, jis suteikia aštuonis valakus žemės Studencza kaime.

Toliau dokumente nurodoma, kad kasmet per Viešpaties gimimo šventę (Kalėdas) šios urėdijos valdiniai nuo kiekvieno žemės valako turi mokėti (vietoj dešimtinės!) po šešis lietuviškuosius grašius.

Parapija turi teisę (su valdytojo žinia ir pritarimu) naudotis karališkųjų miškų mediena. Klebonas yra įpareigojamas iš parapijos valdinių nereikalauti atlyginimo už sakramentų teikimą. Sekmadieniais ir šventadieniais Punsko bažnyčios aikštėje leidžiama rengti turgus, bet nei klebonas, nei girininkas iš prekiautojų imti mokesčių negali.

Punsko parapijos steigimo dokumentas | punskas.pl nuotr.
Punsko parapijos steigimo dokumentas | punskas.pl nuotr.

Karalius pasilieka sau teisę skirti kleboną lietuvį arba mokantį lietuvių kalbą (idque nonnisi Lithuanum aut linguae Lithuanicae gnarum relinquimus)

Dokumentas pasirašytas Varšuvoje tūkstantis penki šimtai devyniasdešimt septintųjų Viešpaties metų spalio dvidešimt septintą dieną; „mūsų karaliavimo Lenkijoje dešimtaisiais, Švedijoje ketvirtaisiais metais“. Jį pasirašė:

Karalius Žygimantas (Sigismundus Rex)

Jeronimas Valavičius (Hieronymus Wollowicz)

Jo Karališkosios Didenybės notaras Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (Sacrae Regiae Maiestatis per Magnum Ducatum Lithuaniae Notarius)

Karaliaus Žygimanto aktą iš originalo išvertė mūsų kraštietis dr. Jonas Malinauskas, Vatikano radijo lietuviškų laidų vedėjas.

Kunigo Antano Žievio įpėdinis kun. Kazimieras Ramanauskas, gimęs Kalvarijoje, gerai kalbėjo lietuviškai, nors save laikė lenku. Kaip prisimena Punsko parapijos gyventojai, kun. K. Ramanauskas gerai sugyveno su bažnyčios choru, žmonių buvo kviečiamas į vestuves, gegužines ir kitas šventes. Būdamas blaivininkas, norėjo, kad blaivi būtų ir parapija.

Į aukso knygą įrašydavo sutuoktinius, kurių vestuvėse nebuvo vaišinama degtine. Juos tuokdavo nemokamai. Į sidabro knygą įrašydavo tuos, kurie savo vestuvėse vaišindavo tik vynu. Iš tokių imdavo tik pusę priklausančio užmokesčio. Klebonas pats stengėsi dalyvauti vestuvėse ir skatino žmones negerti.

Tačiau degtinė ant stalų atsirasdavo jam išvykus. Apie tai sužinojęs, klebonas stengėsi vestuvėse būti ilgiau, kartais net iki pabaigos. Bet ir tada vestuvininkai surasdavo išeitį. Aiškindavosi: „Šeimininkas žadėjo degtinės neduoti, bet vestuvių vyresnysis yra piršlys. Jis stato, jis ir atsako. Jis klebonui nepažadėjo.“

Ir jo laikais kurija neatsisakė pertvarkos planų Punsko parapijoje. Lomžos vyskupas bandė paveikti kleboną, kad jis ribotų lietuviškas pamaldas Punsko bažnyčioje. Nors kun. K. Ramanauskas norėjo gražiai sugyventi su parapijiečiais, tačiau vyresnybės spaudžiamas pakeitė šv. Mišių tvarką.

Tai sukėlė lietuvių parapijiečių nepasitenkinimą ir pasipiktinimą. Šito klebonas negalėjo pakęsti ir paprašė vyskupo perkelti jį į grynai lenkišką parapiją.

Kaip yra užrašęs Juozas Vaina, kunigas K. Ramanauskas iš naujos parapijos laiške Punsko parapijiečio klausė: „Ar jau košė Punske verda?“

(Bus daugiau)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)
  2. S. Birgelis. Berznyke istorija mėgsta kartotis
  3. S. Birgelis. Iš Žagarių mokyklos istorijos tarpukaryje (I)
  4. S. Birgelis. Jotvingiai
  5. S. Birgelis. Oskaro Milašiaus pranašystės
  6. S. Birgelis. Dariaus ir Girėno paminklas Pščelnike (IV)
  7. S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (II)
  8. S. Birgelis. Kieno rankose švietimas, tas valdo tautos likimą (I)
  9. S. Birgelis. Lietuvių siekiai prieštaravo Lenkijos komunistinės valdžios lūkesčiams (I)
  10. S. Birgelis. Iš Žagarių mokyklos istorijos (II)
  11. S. Birgelis. Dovana, kuri mums grąžina praeitį
  12. S. Birgelis. Atskleisti jotvingių paslaptis padėjo policija
  13. S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)
  14. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis
  15. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. Agentai ir provokatoriai (VIII)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Inga Ruginienė | Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuotr.
Lietuvoje

Į Ministro Pirmininko pareigas socialdemokratai siūlo I. Ruginienę

2025 08 06
„Via Baltica“ atnaujinimas
Lietuvoje

Rengiamasi „Via Baltica“ atnaujinimui nuo Kauno iki Latvijos

2025 08 06
Statybos Rūdninkų poligone
Lietuvoje

Sąjungininkų karių priėmimo infrastruktūrai – 30 mln. eurų

2025 08 06
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas imasi didžiausio projekto istorijoje

2025 08 06
Panevėžio gėlynai
Gamta ir žmogus

Panevėžys pasipuošė tūkstančiais augalų

2025 08 06
Telefonas
Lietuvoje

Numatoma blokuoti kelis kartus daugiau sukčių skambučių

2025 08 06
Meškinio tiltas
Lietuvoje

Ruošiamasi ketvirtojo tilto per Nerį ir viaduko atnaujinimo darbams

2025 08 06
Minijos gatvė
Lietuvoje

Klaipėdoje gerinamos sąlygos dviratininkams ir pėstiesiems

2025 08 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dar apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
  • Pajuokaukime apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Mezolito baltai (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Žaliuojantys plotai raudonuose skaičiuose: ar Lietuvoje kertama per daug?
  • 7 įdomūs faktai iš šiuolaikinės bibliotekos gyvenimo
  • Į Ministro Pirmininko pareigas socialdemokratai siūlo I. Ruginienę
  • Rengiamasi „Via Baltica“ atnaujinimui nuo Kauno iki Latvijos

Kiti Straipsniai

Mezolito baltai

K. Urba. Mezolito baltai (I)

2025 08 06
Rimas Jankūnas

R. Jankūnas. COVID vakcinų veiksmingumo praktikoje tyrimas – lengvatikiams

2025 08 06
Sengirės fondas

„Sengirės fondas“ pristato „Neįkertamo turto“ projektą – kviečia investuoti į „Senamiškio rezidencijas“

2025 08 06
Zigmas Vaišvila

Z. Vaišvila. Politinės organizacijos – valstybės naikinimui

2025 08 05
Jonas Vaiškūnas: Kiek dar liesis kruvina nafta?

J. Vaiškūnas. Kruvina nafta: kiek dar liesis?

2025 08 05
B. Makauskas. Lenkas apie lietuvių Lietuvą

B. Makauskas. Lenkas apie lietuvių Lietuvą

2025 08 05
Vytautas Sinica. Kviečiu į protestą

V. Sinica. Kviečiu į protestą dėl Cichanaouskiams suteiktų privilegijų panaikinimo

2025 08 04
Prof. dr. Remigijus Misiunas

R. Misiūnas. Kruvina grinorių kronika (III)

2025 08 04
Sukurta tiksliausiai lietuviškai kalbanti sistema

„Neurotechnology“ proveržis: sukurta tiksliausiai lietuviškai kalbanti sistema

2025 08 04
XIX-oji G. Palucko vyriausybė

Atsistatydina XIX-oji Vyriausybė

2025 08 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Dar apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
  • Pajuokaukime apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
UNESCO paveldas Lietuvoje | Ž. Gedvilos nuotr.

UNESCO paveldas Lietuvoje – pasaulinė vertė, vietinės spragos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai