Trečiadienis, 4 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

www.alkas.lt
2025-06-05 10:15:43
312
PERŽIŪROS
31
Istorinės atminties komisija Katedroje

Istorinės atminties komisija Katedroje | lrs.lt nuotr.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija išvažiuojamojo posėdžio metu lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose. Vilniaus katedros varpinės ir požemių administravimo skyriaus vadovė Alina Pavasarytė komisijos narius supažindino su katedros požemiais, juose vykusiais tyrinėjimais ir dar neištirtomis vietomis, pateikė daug istorinių faktų, atsakė į komisijos narių užduotus klausimus.

Apsilankyti Vilniaus katedros požemiuose buvo nutarta po vasario mėnesį vykusio komisijos posėdžio, kuriame buvo kalbėta apie Vytauto Didžiojo palaikų paiešką, identifikavimą ir tikimybes, kur jie galėtų būti. 

Komisijos nariai diskutavo apie šiuolaikinius metodus, kuriuos būtų galima pasitelkti vykdant paieškas negriaunant sienų. Anot komisijos pirmininko Dariaus Jakavičiaus, Vyriausybės programos priemonių plane yra numatyta ištirti dar neištirtas Vilniaus arkikatedros erdves.

Šiuo metu Vilniaus arkikatedros požemiuose yra laikoma virš 800 palaikų, kurie nėra dar identifikuoti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus katedros požemiuose – dar daugiau ekskursijų!
  2. Seime – konferencija „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“
  3. Nuspręsta dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams
  4. Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos atminties šviesa
  5. Vyriausybė raginama parengti ilgalaikę programą Lietuvos parlamentarizmo istorijos tyrimams ir istorinės atminties įamžinimui finansuoti
  6. Vilniaus arkivyskupija skelbia: Katedros požemiuose atrastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijos
  7. Kuriamas virtualus Kauno atminties archyvas
  8. Valstybinė kultūros paveldo komisija: „svetimkūniai Karaimų g., Trakuose turi būti pašalinti”
  9. Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu
  10. G. Skamaročius. Dėl istorinės tiesos – senųjų vardų, vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo
  11. Kultūros ir mokslo bendruomenės atstovai kreipėsi į  valstybės vadovus: ar bus parodyta pagarba Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijų atradėjui?
  12. „Istorijos laiptai“ Vilniaus rotušėje
  13. Bus pristatyta knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“
  14. V. Juozapaitis. Vilniaus senamiesčio UNESCO apsaugai – 30
  15. Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanos įrašytos į Kultūros vertybių sąrašą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 31

  1. Kažin says:
    9 mėnesiai ago

    Vytautas buvo Jogailos, vertusio Lietuvą Lenkija, tarnas, tai to meto Pilsudskis. Todėl jo palaikų ieškotina Lenkijoje, kur arčiau Jogailos, o ne Vilniuje. Be to, Lietuva jau Vasario 16-osios sprendimu yra atskirta nuo buvusių valstybinių ryšių su Lenkija, paveldo ji tarpusavyje nepasidalino iki šiol. Taigi teisiškai Vytautas yra Lenkijos paveldas, jo ieškojimas Vilniuje turėtų būti finansuojamas Lenkijos lėšomis. Gal nemulkintume tautos, kad Vytauto palaikai yra Lietuvos rūpestis.

    Atsakyti
    • Kažin'ai says:
      9 mėnesiai ago

      Manau, kad dėl Vytauto nusikalbėjote gerbiamoji (-asis).

      Atsakyti
    • >Kažin says:
      9 mėnesiai ago

      “teisiškai Vytautas yra Lenkijos paveldas”?!!! Tokio akibrokšto dar neteko skaityti.

      Atsakyti
    • +++ says:
      9 mėnesiai ago

      Taigi, pratęsiant šią teisišką mintį, ir lietuviai yra Lenkijos paveldas, todėl Lietuvos valstybei jie neturėtų rūpėti. Kaip matom, ir nerūpi.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        9 mėnesiai ago

        Lietuviai teisiškai ne Lenkijos paveldas, kadangi jie kaip tauta susiformavo carinei Rusijai valdant, be to, Rusija 1920 m. liepos 12 d. sutartimi pripažino lietuvių suverenumo teisę.
        Kad Valdžiai lietuvybė nerūpi tai tas rodytų, kad tautiškai nesunbrendėlių gali būti pilna valdžia.

        Atsakyti
        • +++ says:
          9 mėnesiai ago

          Jei iki Rusijos okupacijos lietuvių tauta susiformavusi nebuvo, tai kodėl šalis vadinosi Lietuva ?

          Atsakyti
          • Kažin says:
            9 mėnesiai ago

            Šalies vadinimasis Lietuva tęsėsi kaip Mindaugo Lietuvos karalystės vardo palikimas, be to, ir kaip geografinis, veikiausiai kaip nuo vandenvardžio radęsis, taip pat vadinimuisi Lietuva reikšmės turėjo ir iki Liublino buvęs LDK pavadinimas.

          • Kažin says:
            9 mėnesiai ago

            Kažin
            Your comment is awaiting moderation
            1 sekundė ago
            Šalies vadinimasis Lietuva tęsėsi kaip Mindaugo Lietuvos karalystės vardo palikimas, be to, ir kaip geografinis, veikiausiai kaip nuo vandenvardžio radęsis, taip pat vadinimuisi Lietuva reikšmės turėjo ir iki Liublino buvęs LDK pavadinimas.

    • Naivus klausimas says:
      9 mėnesiai ago

      Juk Vytautas norėjo karūnuotis, o tai būtų reiškę išsivadavimą nuo nepriimtinų saitų su Lenkija. O, kad jis buvo “po Jogaila”, tai ne dėl to, manau, kad norėjo. Galbūt kitos išeities nebuvo. Vytautas buvo labai “real politik”.
      Taip mėtantis savo istorija, nieko nebeliks mums.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        9 mėnesiai ago

        Čia jau panašu močiutiški samprotavimai. Paties Vytauto politikos neteko pastebėti, jis žinomas kaip karvedys. Netgi karūnavimasis vargu, ar jo sugalvojimas… Veikau – tai jo atsikratymo renginys, kad pirmiau už Jogailą jo nebeliktų…

        Atsakyti
        • Kažin says:
          9 mėnesiai ago

          Pridedu. Manau, kad istorijos mums per akis – tik reikia ne iš lenkiškų naratyvų jos mokytis.

          Atsakyti
          • Naivus klausimas says:
            9 mėnesiai ago

            Supratau, reikia mokytis iš didžio istoriko “Kažin” naratyvo🙂

          • Kažin says:
            9 mėnesiai ago

            Čia jau paties valia…

    • Rimvydas says:
      9 mėnesiai ago

      Bandant viską paaiškinti iš teisinės pusės, nusivažiujama į visiškas lankas. Teisė ir dabar nereglamentuoja viso gyvenimo. Juo labau, taip nebuvo seniau. Uv krūvos visokių susitarimų,kurių tikrovėje nekas nesilaikė ir gyvenimas tekėjo savo vaga.
      Kai teisininkas paga įstatymo raidę pradeda aiškinti istoriją, gaunasi visiškas, atsiprašant, briedas

      Atsakyti
      • Kažin says:
        9 mėnesiai ago

        Beje, istorija yra kartu ir teisės istorija. Juk teisę, kaip organiškai veikiančią žmonių gyvenime, turime nuo paprotinės teisės radimosi pradmenų. Juk ne šiaip sau pirminiai teisingumo vykdytojai buvo dievai.

        Atsakyti
        • Rimvydas says:
          9 mėnesiai ago

          Teisė ir teisingumas nėra tapatu. Ne viskas, kas teisėta, yra teisinga. Teisingumas yra dorinė sąvoka. Žinoma, būtų labai gerai, kad teisė ir teisingumas sutaptų, bet taip nėra.
          Teisė yra istorijos dalis, bet ji neapima visko, ja negalima paaiškinti visos istorijos. Todėl ir sakau – teisininkas negali pakeisti istoriko kalbant apie istopriją.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            9 mėnesiai ago

            O kur čia toks bandymas juos pakeisti, “kalbant apie istoriją”, matosi? Ar tai tik teorinis principas.

          • Kažin says:
            9 mėnesiai ago

            Kažin
            Your comment is awaiting moderation
            1 sekundė ago
            O kur čia toks bandymas juos pakeisti, “kalbant apie istoriją”, matosi? Ar tai tik teorinis principas.

  2. Jonas says:
    9 mėnesiai ago

    Nuotraukoje matosi veidų, kuriems Lietuvos paveldas ir jos kūrimas mažai rūpi. Savo veikla, net per visus Seimus jie valstybę daugiau griovė, nei kūrė. Pavardžių neminiu, nes juos visi pažįsta. O kur nukišti Vytauto palaikai, tai tik lenkai gali žinoti. Paskutinio lenkmečio metu jie pasirūpino juos padėti.Visa istorija bei įvykiai Lietuvoje bei Ukrainoje parodo visai kitokią Lenkijos poziciją, nei mums peršama strateginio partnerio bei vykdoma lenkinimo politika. Tiesa, pasakymo, kad Lenkija yra Lietuvos strateginis partneris pastaruoju metu beveik nesigirdi. Toks posakis jau nevartojamas.Kad taip įvyko, kažkas turėjo nutikti. Tiesa išryškėjo, vėlgi, per Ukrainos kovą už savo nepriklausomybę, kur Lenkija labai savotiškai išsiskiria.

    Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      9 mėnesiai ago

      O kuo negera Lenkinos pozicija karo ukr atveju? Man rodos, lenkai kaip tik išmoko istorijos pamokas ir nepasiduoda anglosaksų pinklėms – jūs pirmyn, o mes jus palaikysime. Lenkai žiūri pirmiausia savi valstybės ir tautos interesų ir visaip bandys iš šių virsmų išeiti kuo stipresni, kad ir kitų sąskaita. Čia Lietuva pagatava susideginti.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        9 mėnesiai ago

        Tave kažkas stipriai suklaidino.

        Atsakyti
        • Naivus klausimas says:
          9 mėnesiai ago

          Gal galima konkrečiau?

          Atsakyti
        • Būtent taip - says:
          9 mėnesiai ago

          Pritariu!!!

          Atsakyti
      • Kažin says:
        9 mėnesiai ago

        O gal turi “šventus įžadus” Rusijai už tiek gautų iš Vokietijos užkariautų (Prūsijos) žemių, tarp kurių, beje, dalis ir lietuviškų?… Ar tik nebus iš čia tas “žiūrėjimas savų interesų”?…

        Atsakyti
        • Latvijoje says:
          9 mėnesiai ago

          “Rusiškai šaukęs parlamentaras išvarytas iš Latvijos Saeimos posėdžio
          Vertė Indrė Kochmanaitė Ketvirtadienį Latvijos Saeimoje iš parlamento posėdžio buvo pašalintas parlamento narys Aleksejus Roslikovas. Už tai nubalsavo dauguma deputatų..delfi.lt/news/daily/world/rusiskai-saukes-parlamentaras-isvarytas-is-latvijos-saeimos-posedzio-120115885

          Atsakyti
        • Rimgaudas says:
          9 mėnesiai ago

          > Kažin
          1 : 1, manau, įveliant ir mus.

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            9 mėnesiai ago

            Įvelti savo reikaluose su Rusija, Ordinu, Volyne ir mus visoje istorijoje buvo Lenkijos valdymo strategija – neleisti Lietuvai atsirasti pasaulyje kaip ne Lenkijos teritorijai, valstybei. Tai aiškiai galima matyti ir iš visų jos organizuotų sukilimų, krikštijimo pasekmių Lietuvai, lietuvybei faktų. Ne veltui Oskaro Milašiaus pasakyta – bet koks dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos pražūtis.

    • Rimgaudas says:
      9 mėnesiai ago

      Derėtų nepamiršti, kad po gamtos katastrofos Sumatroje (supervulkano išsiveržimas 70 tūkst. metų atgal) vos neišnyko beveik visi Homo sapiens žmones, ir tik 1.410 m. Žalgirio mūšio metu žmonių skaičius planetoje pasiekė 425 mln. vienetų skaičių. Slaviškoji Lenkija, gi, yra chazarai, Popiežiaus nuo Kaspijos jūros krantų “perkelti” į žemę Oderio ir Vyslos upių tarpupin, kardo dėka išsiplėtusi į valstybę (“Istorija pareinant į Lietuvą”). Lietuvoje dabar turim kietesnį už Lenkiją savo valstybės strateginį partnerį (Vokietija), todėl galim lengviau atsikvėpti. Vytautas, gi, paskutinis seno tikėjimo Europoje valdovas (paganus, lot. – sodietis, valstietis), buvo sudegintas Jupiterio Griausmavaldžio šventyklos Vilniuje aukure (“Istorija pareinant į Lietuvą” p. 27), pelenus palaidojant urnoje šios dvylikos laiptų (Jupiteris horizonte pasirodo kas 12 metų) šventyklos konstrukcijoje. Ant tų pačių pamatų dabar yra pastatyta Katedra. Būkim biedni, bet teisingi.

      Atsakyti
    • Deja, says:
      9 mėnesiai ago

      Kai pasirodė straipsnis, atverčiau jį optimistiškai nusiteikusi. Bet… pamačiau nuotrauką, ir užverčiau…

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        9 mėnesiai ago

        >Deja
        Nuotraukoje nėra valdančiųjų daugumos. Apgailestauju.

        Atsakyti
  3. Kaip čia taip? says:
    9 mėnesiai ago

    Vilniuje atidengtas paminklas partizanui J. Lukšai-Daumantui
    – alfa.lt/aktualijos/vilnius/vilniuje-atidengtas-paminklas-partizanui-j-luksaidaumantui/-40366463/
    Ir… tyla? Kaip čia taip?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukmergės rajono meras ir Juozas Krikštaponis
Istorija

Ukmergėje kovo 4-ąją: protestas dėl Juozo Krikštaponio memorialo – rekonstrukcija ar istorinės atminties trynimas?

2026 03 03
Klasės mokytojas ir mokiniai
Lietuvoje

Siūloma vėlinti pamokų pradžios laiką vyresniųjų klasių mokiniams

2026 03 03
Parkas
Gamta ir žmogus

Apleisti tvenkiniai sostinėje virs gamtos pažinimui skirtu parku

2026 03 03
Elektra
Energetika

Vasarį – elektros kainos rekordas: ką žada kovas?

2026 03 03
Juras Taminskas
Lietuvoje

Susisiekimo ministras J. Taminskas ragina stiprinti ryšio tinklų atsparumą

2026 03 03
Prezidentūra |
Lietuvoje

VGT aptarė saugumo padėtį

2026 03 03
Mokykla
Lietuvoje

Nuo kovo 15 d. prasidės mokinių priėmimas į Kauno mokyklas

2026 03 03
„Kalnapilio“ arena
Lietuvoje

Keičiasi automobilių statymo tvarka prie „Kalnapilio“ arenos

2026 03 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?
  • Tom Nash apie A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?
  • +++ apie Lietuvą pasiekė dar 360 mln. „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų
  • +++ apie I. Vėgėlės sušauktoje „piliečių konferencijoje“ – telkties Lietuvai manifestas ir kvietimas veikti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ukmergėje kovo 4-ąją: protestas dėl Juozo Krikštaponio memorialo – rekonstrukcija ar istorinės atminties trynimas?
  • Siūloma vėlinti pamokų pradžios laiką vyresniųjų klasių mokiniams
  • Apleisti tvenkiniai sostinėje virs gamtos pažinimui skirtu parku
  • Vasarį – elektros kainos rekordas: ką žada kovas?

Kiti Straipsniai

Ukmergės rajono meras ir Juozas Krikštaponis

Ukmergėje kovo 4-ąją: protestas dėl Juozo Krikštaponio memorialo – rekonstrukcija ar istorinės atminties trynimas?

2026 03 03
Raginama stabdyti šimtamečių medžių kirtimus greta Vilniaus | lrs.lt nuotr.

Ar apginsime Labanoro girią dar kartą?

2026 03 03
Paskirti Kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą

Paskirti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą

2026 03 03
Ignas Vėgėlė. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01

I. Vėgėlės sušauktoje „piliečių konferencijoje“ – telkties Lietuvai manifestas ir kvietimas veikti

2026 03 03
Alvydas Medalinskas karo ugnių ir kariaujančių valstybių (Irano, Izraelio, JAV, Rusijos, Ukrainos) vėliavų fone

A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?

2026 03 02
LNM Vilniaus knygų mugėje

Knygų mugė ar DI žaliavų sandėlis? Autorių teisių dilema, kuri jau sprendžiama teismuose

2026 03 02
Vienas svarbiausių šių metų darbų – Plantino–Moretų spaustuvės knygų skaitmeninimas

Nuo XVI a. knygų iki tarpukario laiškų: Nacionalinė biblioteka atveria naujus kultūros paveldo klodus

2026 03 02
Išgyventi šventumą

D. Greičiūnas. Išgyventi šventumą, prisiimti atsakomybę

2026 03 01
Zigmas Vaišvila

E. Čibirauskas, G. Ustinavičius, Z. Vaišvila. Referendumas dėl grynųjų pinigų. VRK manipuliacijos

2026 03 01
Lietuvių lituanistas, kraštotyrininkas ir mokytojas Benjaminas Kondratas (1933–2025)

Nacionalinį dokumentų fondą papildė lituanisto ir kraštotyrininko B. Kondrato archyviniai dokumentai

2026 03 01

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?
  • Tom Nash apie A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?
  • +++ apie Lietuvą pasiekė dar 360 mln. „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų
  • +++ apie I. Vėgėlės sušauktoje „piliečių konferencijoje“ – telkties Lietuvai manifestas ir kvietimas veikti
  • +++ apie I. Vėgėlės sušauktoje „piliečių konferencijoje“ – telkties Lietuvai manifestas ir kvietimas veikti
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jonas Krištopaitis, Uostas (Kuršių nerija), 1972 m. | ciurlionis.lt nuotr.

Kviečia A. Jono Krištopaičio paroda „Pats sau žemė ir pavasaris“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai