Penktadienis, 6 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

www.alkas.lt
2025-06-05 10:15:43
26
Istorinės atminties komisija Katedroje

Istorinės atminties komisija Katedroje | lrs.lt nuotr.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija išvažiuojamojo posėdžio metu lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose. Vilniaus katedros varpinės ir požemių administravimo skyriaus vadovė Alina Pavasarytė komisijos narius supažindino su katedros požemiais, juose vykusiais tyrinėjimais ir dar neištirtomis vietomis, pateikė daug istorinių faktų, atsakė į komisijos narių užduotus klausimus.

Apsilankyti Vilniaus katedros požemiuose buvo nutarta po vasario mėnesį vykusio komisijos posėdžio, kuriame buvo kalbėta apie Vytauto Didžiojo palaikų paiešką, identifikavimą ir tikimybes, kur jie galėtų būti. 

Komisijos nariai diskutavo apie šiuolaikinius metodus, kuriuos būtų galima pasitelkti vykdant paieškas negriaunant sienų. Anot komisijos pirmininko Dariaus Jakavičiaus, Vyriausybės programos priemonių plane yra numatyta ištirti dar neištirtas Vilniaus arkikatedros erdves.

Šiuo metu Vilniaus arkikatedros požemiuose yra laikoma virš 800 palaikų, kurie nėra dar identifikuoti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus katedros požemiuose – dar daugiau ekskursijų!
  2. Seime – konferencija „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“
  3. Nuspręsta dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams
  4. Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos atminties šviesa
  5. Vyriausybė raginama parengti ilgalaikę programą Lietuvos parlamentarizmo istorijos tyrimams ir istorinės atminties įamžinimui finansuoti
  6. Vilniaus arkivyskupija skelbia: Katedros požemiuose atrastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijos
  7. Kuriamas virtualus Kauno atminties archyvas
  8. Valstybinė kultūros paveldo komisija: „svetimkūniai Karaimų g., Trakuose turi būti pašalinti”
  9. Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu
  10. G. Skamaročius. Dėl istorinės tiesos – senųjų vardų, vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo
  11. Kultūros ir mokslo bendruomenės atstovai kreipėsi į  valstybės vadovus: ar bus parodyta pagarba Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijų atradėjui?
  12. „Istorijos laiptai“ Vilniaus rotušėje
  13. Bus pristatyta knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“
  14. V. Juozapaitis. Vilniaus senamiesčio UNESCO apsaugai – 30
  15. Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanos įrašytos į Kultūros vertybių sąrašą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 26

  1. Kažin says:
    1 d. ago

    Vytautas buvo Jogailos, vertusio Lietuvą Lenkija, tarnas, tai to meto Pilsudskis. Todėl jo palaikų ieškotina Lenkijoje, kur arčiau Jogailos, o ne Vilniuje. Be to, Lietuva jau Vasario 16-osios sprendimu yra atskirta nuo buvusių valstybinių ryšių su Lenkija, paveldo ji tarpusavyje nepasidalino iki šiol. Taigi teisiškai Vytautas yra Lenkijos paveldas, jo ieškojimas Vilniuje turėtų būti finansuojamas Lenkijos lėšomis. Gal nemulkintume tautos, kad Vytauto palaikai yra Lietuvos rūpestis.

    Atsakyti
    • Kažin'ai says:
      1 d. ago

      Manau, kad dėl Vytauto nusikalbėjote gerbiamoji (-asis).

      Atsakyti
    • >Kažin says:
      1 d. ago

      “teisiškai Vytautas yra Lenkijos paveldas”?!!! Tokio akibrokšto dar neteko skaityti.

      Atsakyti
    • +++ says:
      1 d. ago

      Taigi, pratęsiant šią teisišką mintį, ir lietuviai yra Lenkijos paveldas, todėl Lietuvos valstybei jie neturėtų rūpėti. Kaip matom, ir nerūpi.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        1 d. ago

        Lietuviai teisiškai ne Lenkijos paveldas, kadangi jie kaip tauta susiformavo carinei Rusijai valdant, be to, Rusija 1920 m. liepos 12 d. sutartimi pripažino lietuvių suverenumo teisę.
        Kad Valdžiai lietuvybė nerūpi tai tas rodytų, kad tautiškai nesunbrendėlių gali būti pilna valdžia.

        Atsakyti
        • +++ says:
          24 val ago

          Jei iki Rusijos okupacijos lietuvių tauta susiformavusi nebuvo, tai kodėl šalis vadinosi Lietuva ?

          Atsakyti
          • Kažin says:
            22 val ago

            Šalies vadinimasis Lietuva tęsėsi kaip Mindaugo Lietuvos karalystės vardo palikimas, be to, ir kaip geografinis, veikiausiai kaip nuo vandenvardžio radęsis, taip pat vadinimuisi Lietuva reikšmės turėjo ir iki Liublino buvęs LDK pavadinimas.

          • Kažin says:
            22 val ago

            Kažin
            Your comment is awaiting moderation
            1 sekundė ago
            Šalies vadinimasis Lietuva tęsėsi kaip Mindaugo Lietuvos karalystės vardo palikimas, be to, ir kaip geografinis, veikiausiai kaip nuo vandenvardžio radęsis, taip pat vadinimuisi Lietuva reikšmės turėjo ir iki Liublino buvęs LDK pavadinimas.

    • Naivus klausimas says:
      1 d. ago

      Juk Vytautas norėjo karūnuotis, o tai būtų reiškę išsivadavimą nuo nepriimtinų saitų su Lenkija. O, kad jis buvo “po Jogaila”, tai ne dėl to, manau, kad norėjo. Galbūt kitos išeities nebuvo. Vytautas buvo labai “real politik”.
      Taip mėtantis savo istorija, nieko nebeliks mums.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        1 d. ago

        Čia jau panašu močiutiški samprotavimai. Paties Vytauto politikos neteko pastebėti, jis žinomas kaip karvedys. Netgi karūnavimasis vargu, ar jo sugalvojimas… Veikau – tai jo atsikratymo renginys, kad pirmiau už Jogailą jo nebeliktų…

        Atsakyti
        • Kažin says:
          1 d. ago

          Pridedu. Manau, kad istorijos mums per akis – tik reikia ne iš lenkiškų naratyvų jos mokytis.

          Atsakyti
          • Naivus klausimas says:
            23 val ago

            Supratau, reikia mokytis iš didžio istoriko “Kažin” naratyvo🙂

          • Kažin says:
            22 val ago

            Čia jau paties valia…

    • Rimvydas says:
      21 val ago

      Bandant viską paaiškinti iš teisinės pusės, nusivažiujama į visiškas lankas. Teisė ir dabar nereglamentuoja viso gyvenimo. Juo labau, taip nebuvo seniau. Uv krūvos visokių susitarimų,kurių tikrovėje nekas nesilaikė ir gyvenimas tekėjo savo vaga.
      Kai teisininkas paga įstatymo raidę pradeda aiškinti istoriją, gaunasi visiškas, atsiprašant, briedas

      Atsakyti
      • Kažin says:
        6 val ago

        Beje, istorija yra kartu ir teisės istorija. Juk teisę, kaip organiškai veikiančią žmonių gyvenime, turime nuo paprotinės teisės radimosi pradmenų. Juk ne šiaip sau pirminiai teisingumo vykdytojai buvo dievai.

        Atsakyti
        • Rimvydas says:
          5 val ago

          Teisė ir teisingumas nėra tapatu. Ne viskas, kas teisėta, yra teisinga. Teisingumas yra dorinė sąvoka. Žinoma, būtų labai gerai, kad teisė ir teisingumas sutaptų, bet taip nėra.
          Teisė yra istorijos dalis, bet ji neapima visko, ja negalima paaiškinti visos istorijos. Todėl ir sakau – teisininkas negali pakeisti istoriko kalbant apie istopriją.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            4 val ago

            O kur čia toks bandymas juos pakeisti, “kalbant apie istoriją”, matosi? Ar tai tik teorinis principas.

          • Kažin says:
            2 val ago

            Kažin
            Your comment is awaiting moderation
            1 sekundė ago
            O kur čia toks bandymas juos pakeisti, “kalbant apie istoriją”, matosi? Ar tai tik teorinis principas.

  2. Jonas says:
    1 d. ago

    Nuotraukoje matosi veidų, kuriems Lietuvos paveldas ir jos kūrimas mažai rūpi. Savo veikla, net per visus Seimus jie valstybę daugiau griovė, nei kūrė. Pavardžių neminiu, nes juos visi pažįsta. O kur nukišti Vytauto palaikai, tai tik lenkai gali žinoti. Paskutinio lenkmečio metu jie pasirūpino juos padėti.Visa istorija bei įvykiai Lietuvoje bei Ukrainoje parodo visai kitokią Lenkijos poziciją, nei mums peršama strateginio partnerio bei vykdoma lenkinimo politika. Tiesa, pasakymo, kad Lenkija yra Lietuvos strateginis partneris pastaruoju metu beveik nesigirdi. Toks posakis jau nevartojamas.Kad taip įvyko, kažkas turėjo nutikti. Tiesa išryškėjo, vėlgi, per Ukrainos kovą už savo nepriklausomybę, kur Lenkija labai savotiškai išsiskiria.

    Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      1 d. ago

      O kuo negera Lenkinos pozicija karo ukr atveju? Man rodos, lenkai kaip tik išmoko istorijos pamokas ir nepasiduoda anglosaksų pinklėms – jūs pirmyn, o mes jus palaikysime. Lenkai žiūri pirmiausia savi valstybės ir tautos interesų ir visaip bandys iš šių virsmų išeiti kuo stipresni, kad ir kitų sąskaita. Čia Lietuva pagatava susideginti.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        1 d. ago

        Tave kažkas stipriai suklaidino.

        Atsakyti
        • Naivus klausimas says:
          23 val ago

          Gal galima konkrečiau?

          Atsakyti
      • Kažin says:
        1 d. ago

        O gal turi “šventus įžadus” Rusijai už tiek gautų iš Vokietijos užkariautų (Prūsijos) žemių, tarp kurių, beje, dalis ir lietuviškų?… Ar tik nebus iš čia tas “žiūrėjimas savų interesų”?…

        Atsakyti
        • Latvijoje says:
          1 d. ago

          “Rusiškai šaukęs parlamentaras išvarytas iš Latvijos Saeimos posėdžio
          Vertė Indrė Kochmanaitė Ketvirtadienį Latvijos Saeimoje iš parlamento posėdžio buvo pašalintas parlamento narys Aleksejus Roslikovas. Už tai nubalsavo dauguma deputatų..delfi.lt/news/daily/world/rusiskai-saukes-parlamentaras-isvarytas-is-latvijos-saeimos-posedzio-120115885

          Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      10 val ago

      Derėtų nepamiršti, kad po gamtos katastrofos Sumatroje (supervulkano išsiveržimas 70 tūkst. metų atgal) vos neišnyko beveik visi Homo sapiens žmones, ir tik 1.410 m. Žalgirio mūšio metu žmonių skaičius planetoje pasiekė 425 mln. vienetų skaičių. Slaviškoji Lenkija, gi, yra chazarai, Popiežiaus nuo Kaspijos jūros krantų “perkelti” į žemę Oderio ir Vyslos upių tarpupin, kardo dėka išsiplėtusi į valstybę (“Istorija pareinant į Lietuvą”). Lietuvoje dabar turim kietesnį už Lenkiją savo valstybės strateginį partnerį (Vokietija), todėl galim lengviau atsikvėpti. Vytautas, gi, paskutinis seno tikėjimo Europoje valdovas (paganus, lot. – sodietis, valstietis), buvo sudegintas Jupiterio Griausmavaldžio šventyklos Vilniuje aukure (“Istorija pareinant į Lietuvą” p. 27), pelenus palaidojant urnoje šios dvylikos laiptų (Jupiteris horizonte pasirodo kas 12 metų) šventyklos konstrukcijoje. Ant tų pačių pamatų dabar yra pastatyta Katedra. Būkim biedni, bet teisingi.

      Atsakyti
  3. Kaip čia taip? says:
    19 val ago

    Vilniuje atidengtas paminklas partizanui J. Lukšai-Daumantui
    – alfa.lt/aktualijos/vilnius/vilniuje-atidengtas-paminklas-partizanui-j-luksaidaumantui/-40366463/
    Ir… tyla? Kaip čia taip?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniui metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06
Nidos aerodromas
Gamta ir žmogus

Atvirų vartų diena kviečia į Nidos aerodromą

2025 06 06
Želdiniai
Lietuvoje

Sostinė laukia gyventojų idėjų

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Emilis Šleimovičius apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • Emilis Šleimovičius apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • Vilna apie Paprūsės miestelių istorijos: Širvinta, „aulinių karas“ ir tiltas, nevedantis niekur
  • Brian Maxwell apie L. Kojala. JAV ir Europa: gynybos naštos dalybos tarp pragmatizmo ir įtakos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai
  • Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?
  • Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai
  • TVF pateikė Lietuvos ekonomikos vertinimą

Kiti Straipsniai

Linas Kojala

L. Kojala. JAV ir Europa: gynybos naštos dalybos tarp pragmatizmo ir įtakos

2025 06 06
Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

21-oji S. Rapolionio premija – habil. dr. Kazimierui Garšvai už kovą dėl lietuvybės

2025 06 06
V. Šilinskas. Prezidento metinis pranešimas: „Tvirtovė – Lietuva“, aiškūs prioritetai ir veiklos kryptys

V. Šilinskas. Prezidento metinis pranešimas: „Tvirtovė – Lietuva“, aiškūs prioritetai ir veiklos kryptys

2025 06 05
Prezidentas skaito 2025 m. metinį pranešimą

Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

2025 06 05
Lietavos tvirtovė Slovakijoje

R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje

2025 06 05
Senoviška žemaičio troba

Senoviška žemaičio troba

2025 06 04
Sukilėliai. Gardinaas 1863 m.

D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (II)

2025 06 04
Širvintos tiltas, jungiantis Širvintos miestą ir Vladislavovą. XX a. pradžia. Atvirukas. LeidėjasReinicke & Rubin, Magdeburgas | lnm.lt nuotr.

Paprūsės miestelių istorijos: Širvinta, „aulinių karas“ ir tiltas, nevedantis niekur

2025 06 04
Molio kelias vaikų rankose | Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro nuotr.

Senieji amatai – jaunose rankose: kaip Kuršėnų jaunimas atrado tradicinių amatų grožį

2025 06 04
Išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai iškart po jų išrinkimo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Mažojoje salėje. Iš kairės: Arūnas Žebriūnas, Virgilijus Čepaitis, Artūras Skučas (arčiau langų), Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Vytautas Bubnys, Saulius Pečiulis, Algimantas Nasvytis, Alvidas Medalinskas, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Radžvilas, ne narys Giedrius papinigis, Zigmas Vaišvila, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila, ne nariai Jonas Vaiškūnas ir Daiva Prakopimaitė (vėliau Penkauskienė). 1988 m. birželio 3 d.

Ministras pirmininkas pasveikino sąjūdininkus: Tiesos žodis išardė blogio imperiją

2025 06 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Emilis Šleimovičius apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • Emilis Šleimovičius apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • Vilna apie Paprūsės miestelių istorijos: Širvinta, „aulinių karas“ ir tiltas, nevedantis niekur
  • Brian Maxwell apie L. Kojala. JAV ir Europa: gynybos naštos dalybos tarp pragmatizmo ir įtakos
  • Vilna apie Paprūsės miestelių istorijos: Širvinta, „aulinių karas“ ir tiltas, nevedantis niekur
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jonas Krištopaitis, Uostas (Kuršių nerija), 1972 m. | ciurlionis.lt nuotr.

Kviečia A. Jono Krištopaičio paroda „Pats sau žemė ir pavasaris“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai