Trečiadienis, 11 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

www.alkas.lt
2025-06-05 10:15:43
312
PERŽIŪROS
31
Istorinės atminties komisija Katedroje

Istorinės atminties komisija Katedroje | lrs.lt nuotr.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija išvažiuojamojo posėdžio metu lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose. Vilniaus katedros varpinės ir požemių administravimo skyriaus vadovė Alina Pavasarytė komisijos narius supažindino su katedros požemiais, juose vykusiais tyrinėjimais ir dar neištirtomis vietomis, pateikė daug istorinių faktų, atsakė į komisijos narių užduotus klausimus.

Apsilankyti Vilniaus katedros požemiuose buvo nutarta po vasario mėnesį vykusio komisijos posėdžio, kuriame buvo kalbėta apie Vytauto Didžiojo palaikų paiešką, identifikavimą ir tikimybes, kur jie galėtų būti. 

Komisijos nariai diskutavo apie šiuolaikinius metodus, kuriuos būtų galima pasitelkti vykdant paieškas negriaunant sienų. Anot komisijos pirmininko Dariaus Jakavičiaus, Vyriausybės programos priemonių plane yra numatyta ištirti dar neištirtas Vilniaus arkikatedros erdves.

Šiuo metu Vilniaus arkikatedros požemiuose yra laikoma virš 800 palaikų, kurie nėra dar identifikuoti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus katedros požemiuose – dar daugiau ekskursijų!
  2. Seime – konferencija „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“
  3. Nuspręsta dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams
  4. Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos atminties šviesa
  5. Vyriausybė raginama parengti ilgalaikę programą Lietuvos parlamentarizmo istorijos tyrimams ir istorinės atminties įamžinimui finansuoti
  6. Vilniaus arkivyskupija skelbia: Katedros požemiuose atrastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijos
  7. Kuriamas virtualus Kauno atminties archyvas
  8. Valstybinė kultūros paveldo komisija: „svetimkūniai Karaimų g., Trakuose turi būti pašalinti”
  9. Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu
  10. G. Skamaročius. Dėl istorinės tiesos – senųjų vardų, vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo
  11. Kultūros ir mokslo bendruomenės atstovai kreipėsi į  valstybės vadovus: ar bus parodyta pagarba Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijų atradėjui?
  12. „Istorijos laiptai“ Vilniaus rotušėje
  13. Bus pristatyta knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“
  14. V. Juozapaitis. Vilniaus senamiesčio UNESCO apsaugai – 30
  15. Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanos įrašytos į Kultūros vertybių sąrašą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 31

  1. Kažin says:
    8 mėnesiai ago

    Vytautas buvo Jogailos, vertusio Lietuvą Lenkija, tarnas, tai to meto Pilsudskis. Todėl jo palaikų ieškotina Lenkijoje, kur arčiau Jogailos, o ne Vilniuje. Be to, Lietuva jau Vasario 16-osios sprendimu yra atskirta nuo buvusių valstybinių ryšių su Lenkija, paveldo ji tarpusavyje nepasidalino iki šiol. Taigi teisiškai Vytautas yra Lenkijos paveldas, jo ieškojimas Vilniuje turėtų būti finansuojamas Lenkijos lėšomis. Gal nemulkintume tautos, kad Vytauto palaikai yra Lietuvos rūpestis.

    Atsakyti
    • Kažin'ai says:
      8 mėnesiai ago

      Manau, kad dėl Vytauto nusikalbėjote gerbiamoji (-asis).

      Atsakyti
    • >Kažin says:
      8 mėnesiai ago

      “teisiškai Vytautas yra Lenkijos paveldas”?!!! Tokio akibrokšto dar neteko skaityti.

      Atsakyti
    • +++ says:
      8 mėnesiai ago

      Taigi, pratęsiant šią teisišką mintį, ir lietuviai yra Lenkijos paveldas, todėl Lietuvos valstybei jie neturėtų rūpėti. Kaip matom, ir nerūpi.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        8 mėnesiai ago

        Lietuviai teisiškai ne Lenkijos paveldas, kadangi jie kaip tauta susiformavo carinei Rusijai valdant, be to, Rusija 1920 m. liepos 12 d. sutartimi pripažino lietuvių suverenumo teisę.
        Kad Valdžiai lietuvybė nerūpi tai tas rodytų, kad tautiškai nesunbrendėlių gali būti pilna valdžia.

        Atsakyti
        • +++ says:
          8 mėnesiai ago

          Jei iki Rusijos okupacijos lietuvių tauta susiformavusi nebuvo, tai kodėl šalis vadinosi Lietuva ?

          Atsakyti
          • Kažin says:
            8 mėnesiai ago

            Šalies vadinimasis Lietuva tęsėsi kaip Mindaugo Lietuvos karalystės vardo palikimas, be to, ir kaip geografinis, veikiausiai kaip nuo vandenvardžio radęsis, taip pat vadinimuisi Lietuva reikšmės turėjo ir iki Liublino buvęs LDK pavadinimas.

          • Kažin says:
            8 mėnesiai ago

            Kažin
            Your comment is awaiting moderation
            1 sekundė ago
            Šalies vadinimasis Lietuva tęsėsi kaip Mindaugo Lietuvos karalystės vardo palikimas, be to, ir kaip geografinis, veikiausiai kaip nuo vandenvardžio radęsis, taip pat vadinimuisi Lietuva reikšmės turėjo ir iki Liublino buvęs LDK pavadinimas.

    • Naivus klausimas says:
      8 mėnesiai ago

      Juk Vytautas norėjo karūnuotis, o tai būtų reiškę išsivadavimą nuo nepriimtinų saitų su Lenkija. O, kad jis buvo “po Jogaila”, tai ne dėl to, manau, kad norėjo. Galbūt kitos išeities nebuvo. Vytautas buvo labai “real politik”.
      Taip mėtantis savo istorija, nieko nebeliks mums.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        8 mėnesiai ago

        Čia jau panašu močiutiški samprotavimai. Paties Vytauto politikos neteko pastebėti, jis žinomas kaip karvedys. Netgi karūnavimasis vargu, ar jo sugalvojimas… Veikau – tai jo atsikratymo renginys, kad pirmiau už Jogailą jo nebeliktų…

        Atsakyti
        • Kažin says:
          8 mėnesiai ago

          Pridedu. Manau, kad istorijos mums per akis – tik reikia ne iš lenkiškų naratyvų jos mokytis.

          Atsakyti
          • Naivus klausimas says:
            8 mėnesiai ago

            Supratau, reikia mokytis iš didžio istoriko “Kažin” naratyvo🙂

          • Kažin says:
            8 mėnesiai ago

            Čia jau paties valia…

    • Rimvydas says:
      8 mėnesiai ago

      Bandant viską paaiškinti iš teisinės pusės, nusivažiujama į visiškas lankas. Teisė ir dabar nereglamentuoja viso gyvenimo. Juo labau, taip nebuvo seniau. Uv krūvos visokių susitarimų,kurių tikrovėje nekas nesilaikė ir gyvenimas tekėjo savo vaga.
      Kai teisininkas paga įstatymo raidę pradeda aiškinti istoriją, gaunasi visiškas, atsiprašant, briedas

      Atsakyti
      • Kažin says:
        8 mėnesiai ago

        Beje, istorija yra kartu ir teisės istorija. Juk teisę, kaip organiškai veikiančią žmonių gyvenime, turime nuo paprotinės teisės radimosi pradmenų. Juk ne šiaip sau pirminiai teisingumo vykdytojai buvo dievai.

        Atsakyti
        • Rimvydas says:
          8 mėnesiai ago

          Teisė ir teisingumas nėra tapatu. Ne viskas, kas teisėta, yra teisinga. Teisingumas yra dorinė sąvoka. Žinoma, būtų labai gerai, kad teisė ir teisingumas sutaptų, bet taip nėra.
          Teisė yra istorijos dalis, bet ji neapima visko, ja negalima paaiškinti visos istorijos. Todėl ir sakau – teisininkas negali pakeisti istoriko kalbant apie istopriją.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            8 mėnesiai ago

            O kur čia toks bandymas juos pakeisti, “kalbant apie istoriją”, matosi? Ar tai tik teorinis principas.

          • Kažin says:
            8 mėnesiai ago

            Kažin
            Your comment is awaiting moderation
            1 sekundė ago
            O kur čia toks bandymas juos pakeisti, “kalbant apie istoriją”, matosi? Ar tai tik teorinis principas.

  2. Jonas says:
    8 mėnesiai ago

    Nuotraukoje matosi veidų, kuriems Lietuvos paveldas ir jos kūrimas mažai rūpi. Savo veikla, net per visus Seimus jie valstybę daugiau griovė, nei kūrė. Pavardžių neminiu, nes juos visi pažįsta. O kur nukišti Vytauto palaikai, tai tik lenkai gali žinoti. Paskutinio lenkmečio metu jie pasirūpino juos padėti.Visa istorija bei įvykiai Lietuvoje bei Ukrainoje parodo visai kitokią Lenkijos poziciją, nei mums peršama strateginio partnerio bei vykdoma lenkinimo politika. Tiesa, pasakymo, kad Lenkija yra Lietuvos strateginis partneris pastaruoju metu beveik nesigirdi. Toks posakis jau nevartojamas.Kad taip įvyko, kažkas turėjo nutikti. Tiesa išryškėjo, vėlgi, per Ukrainos kovą už savo nepriklausomybę, kur Lenkija labai savotiškai išsiskiria.

    Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      8 mėnesiai ago

      O kuo negera Lenkinos pozicija karo ukr atveju? Man rodos, lenkai kaip tik išmoko istorijos pamokas ir nepasiduoda anglosaksų pinklėms – jūs pirmyn, o mes jus palaikysime. Lenkai žiūri pirmiausia savi valstybės ir tautos interesų ir visaip bandys iš šių virsmų išeiti kuo stipresni, kad ir kitų sąskaita. Čia Lietuva pagatava susideginti.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        8 mėnesiai ago

        Tave kažkas stipriai suklaidino.

        Atsakyti
        • Naivus klausimas says:
          8 mėnesiai ago

          Gal galima konkrečiau?

          Atsakyti
        • Būtent taip - says:
          8 mėnesiai ago

          Pritariu!!!

          Atsakyti
      • Kažin says:
        8 mėnesiai ago

        O gal turi “šventus įžadus” Rusijai už tiek gautų iš Vokietijos užkariautų (Prūsijos) žemių, tarp kurių, beje, dalis ir lietuviškų?… Ar tik nebus iš čia tas “žiūrėjimas savų interesų”?…

        Atsakyti
        • Latvijoje says:
          8 mėnesiai ago

          “Rusiškai šaukęs parlamentaras išvarytas iš Latvijos Saeimos posėdžio
          Vertė Indrė Kochmanaitė Ketvirtadienį Latvijos Saeimoje iš parlamento posėdžio buvo pašalintas parlamento narys Aleksejus Roslikovas. Už tai nubalsavo dauguma deputatų..delfi.lt/news/daily/world/rusiskai-saukes-parlamentaras-isvarytas-is-latvijos-saeimos-posedzio-120115885

          Atsakyti
        • Rimgaudas says:
          8 mėnesiai ago

          > Kažin
          1 : 1, manau, įveliant ir mus.

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            8 mėnesiai ago

            Įvelti savo reikaluose su Rusija, Ordinu, Volyne ir mus visoje istorijoje buvo Lenkijos valdymo strategija – neleisti Lietuvai atsirasti pasaulyje kaip ne Lenkijos teritorijai, valstybei. Tai aiškiai galima matyti ir iš visų jos organizuotų sukilimų, krikštijimo pasekmių Lietuvai, lietuvybei faktų. Ne veltui Oskaro Milašiaus pasakyta – bet koks dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos pražūtis.

    • Rimgaudas says:
      8 mėnesiai ago

      Derėtų nepamiršti, kad po gamtos katastrofos Sumatroje (supervulkano išsiveržimas 70 tūkst. metų atgal) vos neišnyko beveik visi Homo sapiens žmones, ir tik 1.410 m. Žalgirio mūšio metu žmonių skaičius planetoje pasiekė 425 mln. vienetų skaičių. Slaviškoji Lenkija, gi, yra chazarai, Popiežiaus nuo Kaspijos jūros krantų “perkelti” į žemę Oderio ir Vyslos upių tarpupin, kardo dėka išsiplėtusi į valstybę (“Istorija pareinant į Lietuvą”). Lietuvoje dabar turim kietesnį už Lenkiją savo valstybės strateginį partnerį (Vokietija), todėl galim lengviau atsikvėpti. Vytautas, gi, paskutinis seno tikėjimo Europoje valdovas (paganus, lot. – sodietis, valstietis), buvo sudegintas Jupiterio Griausmavaldžio šventyklos Vilniuje aukure (“Istorija pareinant į Lietuvą” p. 27), pelenus palaidojant urnoje šios dvylikos laiptų (Jupiteris horizonte pasirodo kas 12 metų) šventyklos konstrukcijoje. Ant tų pačių pamatų dabar yra pastatyta Katedra. Būkim biedni, bet teisingi.

      Atsakyti
    • Deja, says:
      8 mėnesiai ago

      Kai pasirodė straipsnis, atverčiau jį optimistiškai nusiteikusi. Bet… pamačiau nuotrauką, ir užverčiau…

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        8 mėnesiai ago

        >Deja
        Nuotraukoje nėra valdančiųjų daugumos. Apgailestauju.

        Atsakyti
  3. Kaip čia taip? says:
    8 mėnesiai ago

    Vilniuje atidengtas paminklas partizanui J. Lukšai-Daumantui
    – alfa.lt/aktualijos/vilnius/vilniuje-atidengtas-paminklas-partizanui-j-luksaidaumantui/-40366463/
    Ir… tyla? Kaip čia taip?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Lietuvoje

EIMIN į Seimą neša aštuoniolikos įstatymų paketą

2026 02 11
Sniego valymas
Gamta ir žmogus

Vilniečiai kviečiami išmaniai stebėti sniego valymą

2026 02 11
Robertas Kaunas
Lietuvoje

KAM prisatė Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą

2026 02 10
Karo tarnyba
Lietuvoje

Daugiau nei 150 jaunuolių savo noru pradėjo karo tarnybą

2026 02 10
Vaikai
Lietuvoje

Kaune stiprinama prevencinė pagalba šeimoms, pirmenybė – vaiko gerovei

2026 02 10
Aplinkos ministerija
Lietuvoje

Socialdemokratai kviečia aplinkos ministrą

2026 02 10
Prokuratūra
Lietuvoje

Prezidentas priėmė generalinio prokuroro pavaduotojų priesaiką

2026 02 10
Šildymas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Sostinėje šildymo kainos išaugo apie 60 proc

2026 02 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • skt. apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • +++ apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • +++ apie I. Gečienė-Janulionė. Suaugę išvykusių lietuvių vaikai vis dar palaiko ryšius su Lietuva

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • EIMIN į Seimą neša aštuoniolikos įstatymų paketą
  • Vilniečiai kviečiami išmaniai stebėti sniego valymą
  • Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • I. Gečienė-Janulionė. Suaugę išvykusių lietuvių vaikai vis dar palaiko ryšius su Lietuva

Kiti Straipsniai

Dainius Razauskas

Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi

2026 02 11
Lituanistinės mokyklos užsienyje

I. Gečienė-Janulionė. Suaugę išvykusių lietuvių vaikai vis dar palaiko ryšius su Lietuva

2026 02 11
Kastytis Braziulis atliktos kratos

K. Braziulis. Keli pastebėjimai dėl vakarykščių kratų

2026 02 10
Jonas Ivoška ir kultūrininkų mitingas

J. Ivoška. Ar galima tikra vertybinė politika, nežinant vertybių turinio?

2026 02 10
Remigijus Žemaitaitis Seime – reputacinės atsakomybės klausimas

R. Žemaitaitis. Ar valstybės elyyytas privalo pasiaiškinti dėl ryšių su Petreikių šeima po epšteino dokumentų skandalo?

2026 02 10
Šeimų sąjūdžio atstovai susitiko su Seimo pirmininke

TV3 atsisakė paneigti melagingas žinias – A. Orlauskas kreipėsi į priežiūros tarnybas

2026 02 09
Saulius Skvernelis

Atliktos kratos S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus gyvenamosiose ir darbo vietose

2026 02 09
Jonas Ivoška

J. Ivoška. Kaip mažinti tautiečių susipriešinimą

2026 02 09
Laukių ąžuolas

Istorinis šansas Lietuvai: nauja tvarka gali atnešti pergalę Laukių ąžuolui

2026 02 08
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

2026 02 08

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • skt. apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • +++ apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • +++ apie I. Gečienė-Janulionė. Suaugę išvykusių lietuvių vaikai vis dar palaiko ryšius su Lietuva
  • skt. apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jonas Krištopaitis, Uostas (Kuršių nerija), 1972 m. | ciurlionis.lt nuotr.

Kviečia A. Jono Krištopaičio paroda „Pats sau žemė ir pavasaris“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai