2025 m. gegužės 22 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) svarstė piliečių referendumo iniciatyvinės grupės „K23“ siūlymą papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ketvirtąja dalimi: „Nuosavas piliečio nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje neapmokestinamas“.VRK nusprendė šios iniciatyvos neregistruoti.
Prieš VRK posėdį
2025 m. gegužės 22 d. 12 val. VRK posėdyje buvo svarstomas 35 iniciatyvinės grupės narių teikimas dėl referendumo paskelbimo. Šios grupės tikslas – užtikrinti, kad piliečių nuosavybė nebūtų apmokestinama, tai aiškiai įtvirtinant Konstitucijoje. Jei VRK būtų priėmusi teigiamą sprendimą, grupė būtų galėjusi rinkti 300 000 piliečių parašų.
Po VRK posėdžio: sprendimas ir balsavimas
Posėdyje VRK nusprendė referendumo iniciatyvos neregistruoti.
Nors posėdyje dalyvavę referendumo iniciatyvinės grupės atstovai įrodė ir pagrindė, kad iniciatyva neprieštarauja Konstitucijai, o siūlomas Konstitucijos papildymas nesusijęs su konkrečių mokesčių keitimu, dauguma VRK narių nusprendė jos neregistruoti.
Už sprendimą neregistruoti balsavo: Edita Karčiauskienė, Olga Kilkinova, Agnė Silickienė, Jolita Baušytė, Justas Pankauskas, Maksimas Reznikovas, Laura Matjošaitytė, Andrius Vaišnys, Birutė Strimaitytė.
Prieš balsavo: Laura Martinaitytė. Susilaikė: Gitana Matiekuvienė, Giedrius Janauskas.
Iniciatyvinės grupės „K23“ pareiškimas
Referendumo iniciatyvinė grupė teigia, kad VRK sprendimo motyvacija buvo grindžiama neteisingai taikyta Konstitucinio Teismo praktika, nes šiuo atveju nebuvo siūloma nei įvesti, nei naikinti mokesčius, o tik įtvirtinti principinę nuostatą apie piliečio nuosavybės apsaugą.
Grupės nariams nesuprantama, kodėl iniciatyva nebuvo registruota, nors diskusijų metu pripažinta, kad ji atitinka Konstituciją. Anot jų, VRK balsavimas galėjo būti paveiktas politinio spaudimo, nes tuo pat metu Seime buvo po pateikimo svarstymui priimtas naujas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas.
Iniciatyvinė grupė „K23“ pareiškė, kad per 7 dienas apskųs VRK sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Tauta turi teisę spręsti svarbiausius valstybės ir tautos gyvenimo klausimus“, – teigia grupės koordinatorius Signataras dr. Zigmas Vaišvila.
VRK sprendimas [pdf].
Ir nė viena politinė partija nepalaikė šios iniciatyvos ? Nenaudingi, papirkti bailūs idiotai.
Tai tik patvirtina, kad nėra partijos galinčios veikti Tautos bei Lietuvos naudai. Tauta bei Lietuva turi galimybę išsivaduoti iš bolševikinio gulago bjaurasties, atsigauti bei gyvuoti per amžius tik dėka kelių vyrų, vertų kunigaikščio titulo.
Konstitucijos straipsnio papildymas skamba taip, kad turtas apskritai negal būti apmokestintas. Nesvarbu, kiek jo vnt. ir kokios vertės. Bet ar tai tikrai gerai? Viena, kai tai vienintelis stogas virš galvos ir jokia besaike prabanga ten net nekvepia ir kita, kai to NT nežinia kiek už nežinia kiek milijonų.
Matyt, kad siekiama nuostata neapmokestinti NT, jį turitiems ar turėsiantiems žmonėms būtų teikiama privilegija, o tam prieštarauja dabar esanti Konstitucijos nuostata (29 str.). Taigi, siekiant tos NT neapmokestinimo nuostatos, derėtų eiti teisinės logikos keliu, pradžioje rengti referendumą dėl 29 str. nuostatos pakeitimo.
Žmonės įsigijo tą turtą JAU sumokėję mokesčius. Tai yra už savo teisėtai užsidirbtus pinigus. Jo neapmokestinimas 29 str neprieštarauja, nes, neapmokestinus, prieš įstatymą visi bus lygūs:
,,29 straipsnis. Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.”
O štai apmokestinus, pasžeidžiamas 23 Konstitucijos straipsnis:
23 straipsnis
,,Nuosavybė neliečiama.
Nuosavybės teises saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.”
Viskas taip. Tačiau NT mokestis tiems, kas jo turi daug ir labai daug ir jo vertė didžiulė yra tam tikra progresinių mokesčių dalis.
Bet jei NT mokesti turi mokėti šeima, turinti vieną kelių kambarių butą – čia jau valstybės reketas.
Tai, kad gal pagal įstatymą nebus visi lygūs kaip žmonės. Mokesčius yra sumokėję visi – vien gaunant darbo užmokestį, kiti – dividentus. Be nekilnojamojo turto daiktų, pvz., buto patalpų neišeina. Taigi tiems, kurie butus nuomoja, tenka mokėti. Nuomos pinigai yra nuomotojo pajamos už kurias jis moka pajamų mokestį, kuris yra įskaičiuojamas į buto nuomos kainą. Tokiu atveju tą pajamų mokestį nuomotojas paima iš nuomininko per nuomos kainą. Gyvenantiems nuosavame bute šio nuomininko nuomos kainoje esančio pajamų mokesčio mokėti nereikia. Taigi Konstitucijoje įtvirtinus nuostatą, kad nekilnojamas turtas neapmokestinamas, rastųsi privilegija NT turintiems, jį nuomuojančiųjų žmonių atžvilgiu. O tai pagal Konstitucijos 29 str. nėra galima. Beje, matosi, kad Konstitucijos 23 str. reiškia, jog “šventa” yra asmens teisė į nuosavybę, o ne pats nuosavybe esantis daiktas.
Žmogus, susimokėjęs visus mokesčius, įsigijo daiktą, kokį norėjo. Jei jis su juo ką nors uždirba, vėl moka pajamų mokestį. Bet reikalauti mokesčio už patį daikto turėjimą yra neteisėta.
Čia jau kitas klausimas – gyvenimo santykių visuomenėje, valstybėje teisingumo dalykai – filosofija.
Teisingas komentaras.
Diskutuojantiems siūlau paklausyti referendumo iniciatyvinės grupės ir VRK narių gan dalykišką diskusiją dėl siūlomos referendumo iniciatyvos, ko pasekoje abi pusės išsiaiškino visus diskutuotinus klausimus ir sutarė, kad nėra jokių problemų dėl šios referendumo iniciatyvos.
Tik po to VRK pabalsavo priešingai…:)
Taigi, valstybės valdymas remiasi ne įstatymais, o valdininkų įsakymais.
Tai tik patvirtina, kad bolševikų (neišjungtųjų komunistų) respublika-2 – neberemontuojama. Bjaurių bolševikų vykdomas Tautos genocidas akivaizdžiai matomas jau daug dešimtmečių veda tik į katastrofą.
Lietuviška Tauta gali išlikti ir gyvuoti per amžius tik monarchinės LDK Lietuvos dėka.
Bolševikų respublika-2 – gulagas Tautai, vertas sunykimo.
Šaunuolė Laura Martinaitytė
VRK nariai turi būti renkami visuotiniuose rinkimuose Lietuvos piliečių. Tautos nerinkti draugeliai paskirti į VRK yra Lietuvos Konstitucijos sulaužymas , Lietuvos piliečių teisių pažeidimas.Todėl ir vyksta įvairūs rinkimų pažeidimai , kurių niekas nesiaiškina ,nesiekia pažeidimų vengti.
Pareiškimo nepriėmimas referendumui pravesti – grubiausias pilietinės teisė ignoravimas, nevykdymas ,žmogaus teisių pažeidimas . Atsisakymas vykdyti piliečių reikalavimo turi būti griežtai baudžiamas ,kaltieji turi būti pašalinti iš pareigų už pareigų nevykdymą.