2025 m. gegužės 18 d. Rusija sulaikė naftos tanklaivį „Green Admire“, išplaukusį iš Estijos Silamėjės uosto ir priklausantį Graikijos bendrovei „Aegean Shipping“.
Laivas gabeno skalūnų naftą į Roterdamą, kai netoli Gotlando salos buvo sulaikytas Rusijos pajėgų. Maskva nurodė, kad tanklaivis esą nukrypo nuo maršruto ir įplaukė į Rusijos teritorinius vandenis.
Netrukus graikų bendrovės atstovai paaiškino, kad laivo įgula norėdama išvengti seklumų, greičiausiai suklydo skaičiuodama maršrutą. Tačiau net jei tai ir buvo netyčinis veiksmas įplaukiant į Rusijos Federacijos teritorinius vandenis, tokia galimybė buvo iš anksto suderinta su Maskva.
Kitaip sakant, GRU ir SVR minkštosios galios asai ne tik buvo informuoti, jie turėjo galimybę suplanuoti ir įvykdyti – ką ir padarė – hibridinę operaciją, peržengusią ir „navigacinės klaidos“, ir paprasto informacinio išpuolio ribas.
Kalbant paprastai – tai dar viena, šį kartą, visiškai atvira Rusijos diversija, komercinės laivybos pavertimo ginklu aktas, spjūvis į veidą Aljanso admirolams ir garbiems karo ekspertams, suskubusiems tvirtinti, kad Baltijos jūra tapo NATO ežeru, ar net nedidele balute.
Nusivalydama tarptautine teise subinę, fiurerio gauja nutarė visiškai bukai patikrinti, ar ir kaip NATO ir Europos Sąjunga pajėgios atsakyti į grėsmę, kuri kerta per šalių narių strateginę logistiką ir diplomatinę vienybę.
„Proščiupat štykami“ – prabaksnoti durtuvais – subolševikinta, iš imperinės Rusijos perimta taktika, liepsnojanti padegimų laužais, vis labiau įgaunanti kieto atsako bruožus, į Vakarų lyderių veblenimus apie sankcijas prieš akis besimaterializuojanti viduriniu pirštu. Šiandien. Rytoj – galbūt „pasiklydusios“ raketos smūgiu į karinį dalinį, pašto siuntų rūšiavimo sandėlį. Daugiabutį.
Nesuprantantiems, ką iš tiesų daro Rusija, sakome tiesiai – ši jūrinė diversija žymi naują „pilkosios zonos“ eskalacijos lygį, kuriame Rusija testuoja ES politinę valią ir sutarimą, išbando NATO kantrybę bei griauna pasaulinę laivybos teisę, kuri iki šiol užtikrino ekonominį stabilumą.
Klausimai čia labai paprasti: ar Vakarai reaguos į „ne karinį“, bet akivaizdžiai politiškai motyvuotą veiksmą? Ar Aljansas mato tame grėsmę, jei karinė jėga panaudota, bet ne tiesiogiai, be šūvio?
Nors tanklaivis plaukė su Liberijos vėliava, Graikijos bendrovės dalyvavimas reiškia, kad ši NATO šalis įtraukta į konfliktą per ekonominę prizmę. Tai naujas precedentas, į kurį kol kas nėra jokio atsako: jei Rusija gali sulaikyti Graikijos įmonės laivą už tai, kad jis plaukia iš Estijos – ar rytoj ji galės sulaikyti laivą, plaukiantį į Lietuvą iš Portugalijos ar Italijos?
Kremliaus propagandos mašina jau sukasi, bandydama teigti, kad esą tai normali procedūra, kad kai už menamus pažeidimus bus skirta bauda, laivas ir įgula bus paleisti. Esą tai izoliuotas atvejis. Toks muilinimas rodo, kad psichoperantai laukia. Jei atsakas bus silpnas, Maskva žinos, kad neinvazinis laivybos šantažas yra efektyvus, nebaudžiamas ir politiškai rentabilus.
Ir tai – tikrai ne vieno neva pasiklydusio tanklaivio istorija. Tai mažytė mozaikos dalis dideliame ir bjauriame teroristų dėliojamame paveiksle. Kol kas tai tik Graikijos, ir, galbūt, Estijos reikalas. Bet kaip dėl ES? Ar bus diplomatinis atsakas? Ar bus aktyvuoti ES mechanizmai, kad ir įtraukiant jūrų saugumo temą į Europos Vadovų Tarybos dienotvarkę?
Kitaip sakant, ar ES sugebės tvirtai pasakyti, kad jos vienybė nedaloma?
Ar bus išplėstos sankcijos, ar tie papildomi 180 Rusijos tanklaivių bus įtraukti į sankcionuotųjų sąrašą?
O gal bus kompensuoti ekonominiai nuostoliai, taip siunčiant signalą verslui, kad jis nėra vienas?
Ir nors tai nėra ginkluotas išpuolis, incidentas vyksta didesnės karinės įtampos kontekste. NATO Baltijos jūroje jau vykdo „Baltic Sentry“ misiją, bet ar Aljansas išdrįs žengti dar vieną žingsnį toliau? Ne vien stebėti, bet lydėti ir esant reikalui, perimti rusų laivus.
Paskelbti ne 5-ojo straipsnio operaciją. Pradėti 4-ojo straipsnio konsultacijas dėl suverenumo grėsmių. Šiame kontekste iš Aljanso taip norėtųsi tvirtos pozicijos, atgrasančios komunikacijos, Kremlių aiškiai įspėjant, kad išpuoliai prieš civilinę logistiką bus traktuojami labai rimtai.
Panašiai, kaip nusprogusio Prigožino samdiniai, ketinę lankytis Varšuvoje ir Vilniuje.
Mums, rašantiems šias eilutes, belieka tikėtis, kad šis Rusijos jūrų šantažas taps lūžio tašku, kai NATO ir ES pagaliau aiškiai nubrėš ribą: nuo šiol nebus toleruojami jokie Kremliaus veiksmai, griaunantys taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką – nei driskių tankais, nei tanklaiviais.
“Makaronai” tiems, kurių atmintis vienos dienos. Kas nors kiek pamena ilgiau, atsimena, kad prieš kelias dienas estau bandė perimti laivą neutraliuose vandenyse! (o aprašomas atvejis bentt jau RU terotoriniuose įvyko). Ir tai jau antras atvejis – suomiai kiiek anksčiau buvo perėmę. Taigi, kas neturi atminties arba nenori atsiminti, tiems tinka propagandinis straipsnis. O kas atsimena ir galvoja, tas mato, kas čia pradėjo, supranta, kokiu tikslu ir supranta, kad dabar tai atsakas, kol kas veidrodinis – galite jūs, galome ir mes.