2025 m. gegužės 8 d. eidamas 92-uosius metus mirė garsus Amerikos lietuvių filosofas, rašytojas ir vertėjas Alfonsas Lingis (Alphonso Lingis). A. Lingis buvo žinomas kaip fenomenologas, egzistencialistas, vertėjas ir fotografas, kurio filosofija jungė akademinį mąstymą su kelionių patirtimi ir jautrumu pasauliui.
A. Lingis gimė 1933 m. lapkričio 23 d. Kretoje, Ilinojaus valstijoje, JAV lietuvių išeivių šeimoje. 1954 m. baigė filosofijos studijas Lojolos universitete Čikagoje, vėliau tęsė mokslus Leveno katalikiškajame universitete Belgijoje, ten apgynė disertaciją apie Morisą Merlo-Ponti (Maurice Merleau-Ponty) ir Žaną Polį Sartrą (Jean-Paul Sartre).
A. Lingis dėstė Diukeino universitete Pitsburge, o nuo 1960-ųjų – Pensilvanijos valstijos universitete, kur tapo profesoriumi emeritu.
A. Lingis išgarsėjo kaip prancūzų filosofų Emanuelio Levino (Emmanuel Lévine), M. Merlo-Ponti ir Pjero Klosovskio (Pierre Klossowski) vertėjas į anglų kalbą. Jo vertimai, tokie kaip E. Levino „Visuma ir Begalybė: Esė apie Išorinę Pusę“ („Totality and Infinity: An Essay on Exteriority“) ir M. Merlo-Ponti „Matoma ir nematoma“ („The Visible and the Invisible“), padėjo šiems autoriams įsitvirtinti anglakalbėje akademinėje erdvėje.
A. Lingio filosofija buvo įkvėpta Fridricho Ničės (Friedrich Nietzsche) ir Martino Heidegerio (Martin Heidegger) idėjų, kurias jis derino su socialinių ir gamtos mokslų žiniomis bei kelionių patirtimi. Jo knygos, tokios kaip „Kraštutinumai: aistra ir kultūra“ („Excesses: Eros and Culture“ (1982), „Bendruomenė tų, kurie neturi nieko bendro“ („The Community of Those Who Have Nothing in Common“ (1994) ir „Neatšaukiamas: mirtingumo filosofija“ („Irrevocable: A Philosophy of Mortality“ (2018), išsiskyrė drąsiu stiliumi ir egzistencinių klausimų nagrinėjimu.
A. Lingis taip pat buvo žinomas kaip fotografas, savo nuotraukomis papildydavęs filosofinius tekstus.
Nors A. Lingis lietuviškai nekalbėjo, jis ne kartą lankėsi Lietuvoje, dalyvavo mokslinėse konferencijose ir skaitė paskaitas Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete. Pasak žymaus Lietuvos filosofo Arvydo Šliogerio (1944–2019) po Žano Bodrijaro (Jean Baudrillard, 1929–2007) mirties A. Lingis liko vienintelis tikras ir autentiškas filosofas. A. Lingio filosofija, ypač jo dėmesys ekologijai ir santykiui su gamta, šiandien tampa vis svarbesni.
2010 m. A. Lingis skaitė didžiulio susidomėjimo sulaukusias paskaitas Vilniaus Universiteto Filosofijos fakultete. A. Lingį tuomet kalbino filosofas ir rašytojas Kristupas Sabolius, šis pokalbis yra paskelbtas žurnale „Problemos“ (2010 m., Nr. 78).
Paklaustas, kaip vertina tuometinę filosofijos būklę, A. Lingis sakė: „Aš manau, kad šiuo metu žmonija ir mūsų kultūra susiduria su milžiniškais iššūkiais – man atrodo, filosofams iškyla svarbių uždavinių. Pirmą kartą filosofijoje turime imti domėn ekologinę aplinką, kurioje žmonija vystėsi ir gyvena. Pradedame suvokti didelius pavojus mūsų planetai ir apmąstyti mūsų santykį su kitomis gyvomis būtybėmis ir gamta. Man atrodo, kad kai kurie pragaištingi požiūriai į gamtą ir mūsų aplinką, tokie kaip amžino progreso idėja, buvo sukurti filosofų. Manau, kad filosofams tenka ypatinga atsakomybė šioje srityje.“
A. Lingio mirtis – didelė netektis filosofijos sričiai, tačiau jo palikimas ir toliau įkvėps mąstytojus visame pasaulyje.
