Rugsėjo 21 d., trečiadienį, ryte mirė filosofas, eseistas ir garsus kultūros ir visuomenės veikėjas buvęs Europos Parlamento narys Leonidas Donskis. Rugsėjo 21 d. ryte filosofas ruošėsi skrydžiui į Ukrainą, tačiau susmuko Vilniaus oro uoste ir mirė, kaip manoma, nuo širdies smūgio. Atvykę gydytojai jau negalėjo jo atgaivinti.
Leonidas Donskis gimė 1962 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdoje. 1985 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos Pedagoginiame fakultete baigė lietuvių filologiją ir teatro pedagogiką. 1987 m. Vilniaus universitete (VU) baigė filosofijos studijas. 1990 m. gruodžio 11 d. VU apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją. 1999 m. Helsinkio universitete apgynė disertaciją, socialinių mokslų daktaro disertaciją. Nuo 2002 m. L. Donskis dirbo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros profesoriumi ir Išeivijos studijų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju. 2003–2005 m. buvo VDU Filosofijos katedros vedėjas. 2004 m. VDU atliko habilitacijos procedūrą humanitarinių mokslų srityje. 2005 m. VDU Senatas suteikė profesoriaus pedagoginį vardą. Nuo 2005 m. dirbo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktoriumi, o nuo 2006 m. ėjo Politologijos katedros profesoriaus pareigas. Nuo 2005 m.buvo VDU Senato narys. 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje buvo išrinktas į Europos Parlamentą Liberalų sąjūdžio (LRLS) rinkiminiame sąraše.
Užuojautą dėl L. Donskio mirties pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
„Lietuva neteko iškilaus humanitaro, savo akademinėje ir visuomeninėje veikloje aktyviai gynusio laisvės ir žmogaus orumo idėjas. Profesorius Leonidas Donskis buvo tvirtas europinių vertybių ir vakarietiško mąstymo pavyzdys ne tik jaunajai kartai, bet ir visiems Lietuvos žmonėms“, – rašoma Prezidentės užuojautoje.
Pasak Prezidentės, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas ir aktyvus šios bendruomenės narys Leonidas Donskis svariai prisidėjo išsaugojant šalies žydų kultūrą ir jos paveldą, skleidžiant tolerancijos, lygybės ir pagarbos žmogui idėjas.
Ministro pirmininko A. Butkevičiaus užuojautoje rašoma:
„Skaudžiai ir netikėtai netekome filosofo, eseisto, žymaus mąstytojo Leonido Donskio. Šis žmogus skvarbiu intelektualo žvilgsniu akylai stebėjo mūsų gyvenimą ir savo įžvalgomis stengėsi jį padaryti tauresnį. Leonido Donskio išėjimas – didelė netektis visai mūsų valstybės šviesuomenei, visiems, kuriems svarbios pamatinės vertybės. Reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, bičiuliams, visiems pažinojusiems šią iškilią asmenybę“.
Velionis bus pašarvotas VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas). Atsisveikinti su Velioniu bus galima rugsėjo 23 d., penktadienį, 11-21 val. ir rugsėjo 24 d., šeštadienį, 9-13 val. Urna išnešama 13 val. Laidojimo iškilmės vyks Petrašiūnų kapinėse, Kaune.
Šviesios Jums kelionės namo, didis žmogau !
Ačiū, mūsų gerbiamas Leonidai, kad buvai toks, už ką mūsų šeima visada taip gerbė žydus, taip vertino galimybę su jais draugauti bei bendrauti;
Ačiū, kad buvai vienas iš tų, kas nepaliko Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje, kai tokia trapi buvo žemė po mūsų kojomis ir taip daug kas ją paliko, pabūgo, nepasitikėjo…
Ačiū, kad iki paskutinio atodūsio buvai su mumis visur ir visada!
Ačiū už Tavo neįkainojamą Palikimą Lietuvai ir pasauliui.
Kaip ir daugybė kitų, visada Tave prisiminsiu, minėsiu, visada pasigesiu. Lietuva gedi Tavęs.
Išsieikvojai, sudegei, stengdamasis atiduoti žmonėms save visą, pasidalinti su jais savo pasaulėjauta, savo mintimis, savo Meile žmonėms ir pasauliui.
Sudie, mūsų neprilygstamas Litvake!
Tegu tai išgirsta visos Dangaus ausys: Dangau, Tu paskubėjai!
tęsiant panegiriką:
ačiū kad niekinai mūsų tautos didvyrius- generolą Vėtrą ir iškilų diplomatą Kazį Škirpą
Visi klystame, visus mus kas nors suklaidina. Kartais – piktybiškai.
Liberastų skaitale delfyje, diskusijoje paklausęs kokie trys pagrindiniai Donskio nuopelnai Lietuvos tautai ir valstybei negavau atsakymo. Tai ką jis gero nuveikė Lietuvai per gyvenimą? Aš atsimenu filosofavimą, liberalių įdėjų grūdimą, partizanų niekinimą. Bet čia juk ne nuopelnai.
pritariu Andriui, jokie čia nuopelnai Lietuvai, nebent liberalams (ko vien vertas Tomo Venclovo ar Adamkaus panegirikai . Tiesiog ausys lūžo. Bet tie nors žno, kodėl garbina.. Ale kad tiek apsinešusių kurie nesugeba vertinti savo protu, tik pilnas patoso emocijas lieja. Žemyna, jeigu išties vertini filosofiją ir filosofus, skaityki Radžvilą , Jokubaitį, ten yra gilios autentiškos mintys, ne makaronų kabinimas
Skaitau. O anksčiau ne tik skaičiau, bet ir bendravau. LABAI vertinu ABU.
Negali būti visi vienodi, negali niekada nesuklysti, negali būti tobuli… Tačiau labai pasisekė tam, kam pavyksta savo pažįstamų rate turėti tokių, iš kurių bent po grūdą išminties gali pasisemti. Negali teigti, jog Leonidas tik nepatinkančių minčių pabėrė.
Pabėrė jis tų minčių, tik nemažai jų buvo nukreipta prieš visuomenės daugumą.
Oi kaip persistengta – didis palikimas Pasauliui. Pirmiausia, jis dar toks jaunas mokslo pasaulyje, dar tik ieškojimų kelyje buvo, o jau Pasaulio Genijus. Na nereikia vartoti tokių skambių frazių kur nereikia. O ypač perdėtai neskaniai kvepia, kai žmogus iškeliavo Amžinybėn.
Pagarba didžiam, anksti mus palikusiam Žmogui.
Tai viena iškiliausių asmenybių, kurio nuopelnų nepamirš ir vertins ateities kartos.
Užuojauta artimiesiems.
Bet …
Ne viskas jo veikloje buvo palanku Lietuvai.
Pvz.
Štai toks komentaras:
“Apie mirusį – gerai arba nieko. Aš nieko nesakysiu, nes jis vienu momentu, ypač tada, kada buvo europarlamente, buvo įsijungęs į žydomasonų puolimą prieš Lietuvą Tėvynę.”
Šitoks komentaras Delfyje buvo ištrintas, o jo autorius užblokuotas, kas dar kartą įrodo, jog Delfis yra parsidavusi Lietuvos priešams kontora (kitaip – šūdportalis).
Kadangi mes L.Donskį nuolat tarkuodavom už tai, tai jis vienąkart komentatorius pavadino taip:
intelektualūs laisvieji interneto šauliai.
Nepiktai, kaip matome.
Ir Delfyje tinklaraščio neberašė.
Nebeėjo į europarlamentą ir įsijungė į teisingą Lietuvos visuomenės daugumos nuomonių kovą prieš maskolius.
Visai teigiamai.
Priskirti prie iškiliausių Lietuvos asmenybių nedrįsčiau. Tai labai skambu, bet neįtikina. Tikriausiai tai buvo geras žmogus, bet nereikia iš žmogaus daryti stabo. O mes, lietuviai, tą mokame daryti. Arba šventasis, arba prakeiktasis.
Pritariu: savo veikla jis buvo dažniausiai eilinis žydomasonų trubadūras.
Mano akimis žiūrint, plaukų rovimasis ir isteriškos panegirikos prieš lietuvių tautą nusistačiusiam,TIKRUS filosofus juodinusiam (pvz. A. Maceiną pavadino “krešuliu”), mūsų tautos didvyrius šmeižusiam internacionalizmo/multi-kulti apologetui atrodo… kaip čia mandagiau pasakius… ne itin gudriai. Kaip LABAI taikliai pastebėjo vienas komentatorius – ” ir te neprisikelia niekada jokios jo reinkarnacijos”.
Apskritai, faktas, kad visokie užkalniai ar algiai “greitai” laikomi “žvaigždėmis”, o donskiai – didžiais filosofais rodo, kad pas mus kažkas LABAI negerai.
Jo, kaip filosofo, negalime statyti į vieną gretą šalia A. Maceinos, šalia mūsų dienų filosofų – R. Ozolo, V. Radžvilo, A. Jokubaičio. Jo visai kita pasaulėžiūra – liberalizmas. O tai daug ką paaiškina: Tauta, Tėvynė, “Lietuva – lietuviams” – liberalus erzina
AS RAŠAU DAR KARTĄ NORS JAU ĮRAŠAS BUVO IŠTRINTAS:
“MAN JO NEGAILA- JIS BUVO LIBERASTAS IR PADARE DAUG ŽALOS LIETUVAI”
Apie mirusius gerai arba nieko! Reinkarnuosis atitinkamai:)
apie mirusius “ne gerai arba nieko” bet teisybę.