Sostinėje pertvarkytos šviesoforais reguliuojamos sankryžos, suteikiant jose prioritetą pėstiesiems ir dviratininkams, siekiant paskatinti darnų judumą ir atsižvelgiant į gyventojų mobilumo įpročius. Pėsčiųjų perėjose vidutinis laukimo laikas prie šviesoforų sutrumpėjo beveik 30 proc. – nuo 47 iki 33,5 sekundės.
Per pastaruosius kelerius metus Vilniuje pertvarkytos 132 sankryžos, kuriose įdiegti sprendimai ne tik padeda pėstiesiems greičiau pereiti gatvę, bet ir prisideda prie didesnio eismo saugumo.
„Trumpesnis laukimo laikas mažina tikimybę, kad žmonės ryšis eiti per raudoną šviesą, o kartu ir riziką patekti į eismo įvykį. Tai ypač svarbu sankryžose, kuriose didesnis pėsčiųjų srautas – šalia ugdymo įstaigų, viešojo transporto stotelių ar miesto centro zonose“, – teigia JUDU Eismo valdymo centro vadovas Aleksejus Apanovičius.
Reguliuojamos sankryžos – išmanios
Vilniuje šviesoforais reguliuojamos sankryžos valdomos automatizuotai, realiuoju laiku reaguojančia eismo valdymo sistema, kuri prisitaiko prie kintančių eismo sąlygų. JUDU Eismo valdymo centre specialistai nuolat stebi eismo srautus, o technologijos leidžia tiksliai fiksuoti momentinius pokyčius ir greitai juos įvertinti.
„Mūsų tikslas – kad sankryžos šviesoforai veiktų kuo efektyviau ir užtikrintų sklandų eismo srautų reguliavimą. Tam naudojame pažangius sprendimus, kaip eismo jutiklius: transportui – indukcines kilpas (tai jutikliai, įrengiami po kelio danga, kurie fiksuoja prie sankryžos privažiuojančias transporto priemones), vaizdo ir termo jutiklius, o dviračiams ir pėstiesiems – specialius mygtukus.
Pėstieji ir dviratininkai, paspaudę mygtuką, gali greičiau sulaukti žalio signalo, tačiau jei mygtukas nėra aktyvuojamas, šviesoforų sistema poreikio pereiti gatvę nefiksuoja ir žalia šviesa pėstiesiems ar dviratininkams neįsijungia“, – aiškina A. Apanovičius.
Tokia technologinė sistema leidžia sankryžoms veikti adaptyviai – įjungti arba praleisti atitinkamas šviesoforų fazes, priklausomai nuo realios situacijos prie sankryžos ar perėjos. Taip optimaliai parenkamas ne tik šviesoforų persijungimo laikas, bet ir šviesoforų signalų trukmė. Tai mažina nereikalingas eismo prastovas, didina sankryžų pralaidumą ir kartu teikia prioritetą tiems, kurie juda tvariai – pėstiesiems bei dviratininkams.
Nuolatinė priežiūra ir plėtra
JUDU komanda nuolat vykdo sankryžų priežiūrą, analizuoja jų efektyvumą ir operatyviai reaguoja į pastebėtus trūkumus. Kiekviena sankryža yra vertinama ne tik techniniu, bet ir socialiniu aspektu – kaip jos veikimas prisideda prie gyventojų patogumo, judumo ir saugumo.
Šviesoforų reguliavimo optimizavimas yra nuolatinis procesas. Planuojama toliau mažinti laukimo laiką pėstiesiems, tobulinti algoritmus, kurie dar tiksliau atlieptų eismo srautų dinamiką, taip pat plėsti adaptyvių sankryžų tinklą Vilniuje.
Kaip ir daugelyje Europos miestų, Vilniuje palaipsniui mažinamas automobilių eismo dominavimas, ypač miesto centre. Šie pokyčiai skirti ne tik mažinti spūstis ar taršą – tai ir pastangos kurti aplinką, kurioje saugiai jaustųsi visi eismo dalyviai. Trumpesnis laukimas ir aiškesnis reguliavimas ypač svarbūs pažeidžiamoms grupėms – senjorams, vaikams ar žmonėms su negalia, kuriems saugi perėja dažnai yra esminė kasdienio judėjimo sąlyga.
Parengta pagal JUDU pranešimą
