Birželio 5 d. neeiliniame Seimo posėdyje buvo pritarta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadai. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2291) balsavo 88 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 18 Seimo narių.

Pasak parlamentiniam tyrimui vadovavusio NSGK pirmininko Vytauto Bako, „MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, taip pat „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik dėl to, kad, jų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė.

„Ji trunka daugelį metų ir su tuo mes negalime taikstytis. Iš tikrųjų sprendimai turi būti priimami čia, Seime, turi būti priimami Vyriausybėje. Teismai, prokuratūra, kitos valstybės institucijos negali tapti atskirų interesų grupių tarnaitėmis“, – teigė komiteto vadovas.

V. Bakas pabrėžė, kad tiek LEO LT, tiek „MG Baltic“ atveju, jų užduotis nebuvo laimėti kažkokio pavienio konkurso. „Jų užduotis – sukurti sistemą, kuri nuolat daugybę metų aprūpintų juos pajamomis, aprūpintų juos mūsų visų kuriamo gėrio dalimi. …Jeigu analizuotume organizuoto nusikalstamumą kaip reiškinį, visi požymiai, kurie būdingi organizuotam nusikalstamumui, buvo naudojami tų interesų grupių savininkų. Tai yra ir įtaka politinei sistemai, tai yra įtaka žiniasklaidai ir jos valdymui, tai yra neapskaitomi pinigai, kuriuos galima iš esmės naudoti papirkimui arba motyvavimui reikalingų žmonių, tai yra sistemiškumas, tai yra daugelį metų vykdyta sisteminė veikla“, – tvirtino Seimo NSGK pirmininkas.

Kaip pažymima parlamentinio tyrimo išvadose, tiek Rusijos energetikos kompanijos „Rosatom“, tiek koncerno „MG Baltic“ veikla remiasi neteisėta įtaka valdžios institucijoms; „Rosatom“ tikslai dominuoti regiono energetikos sektoriuje nesuderinami su Lietuvos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos Federacijos, ir, komiteto nuomone, toks susiformavęs ryšys kėlė ir tebekelia tiesioginį pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Atsižvelgiant į parlamentiniame tyrime surinktą informaciją ir paaiškėjusias nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT aplinkybes, Generalinei prokuratūrai pasiūlyta iš naujo įvertinti, ar kuriant nacionalinį investuotoją nebuvo padaryta nusikalstama veika, atlikti neteisėto poveikio prokurorams atvejų tyrimą ir kt.

Seimo komitetas Vyriausybei pateikė pasiūlymus tobulinti Visuomenės informavimo, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymus, Seimui – dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės, lobistinės veiklos, viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje derinimo, visuomenės informavimo priemonių reguliavimo ir savireguliacijos klausimų, taip pat pasiūlymus – Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokestinio tyrimo ir Viešųjų pirkimų tarnybai dėl koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių laimėtų viešųjų pirkimų.

Seime atstovaujamoms politinėms partijoms pasiūlyta pasirašyti politinių partijų susitarimą dėl kovos su korupcija, apimantį civilinio turto konfiskavimo, lobizmo, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir jų deklaravimo, politinių partijų finansavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu klausimus.

Socialdemokratai balsavo „už“, tačiau kritikavo tyrimo stilių

Rasa Budbergytė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Seimo Lietuvos socialdemokratinės darbo frakcijos (LSDP) nariai pritardami NSGK išvadoms, pasisakė prieš šių išvadų punktą dėl visuomenės informavimo priemonių licencijavimo įžvelgdami čia galimus žiniasklaidos laisvės ribojimus, bei kritikavo paties tyrimo stilių.

„Selektyvus tyrimo objektų pasirinkimas, bandymas politizuoti kai kuriuos aspektus, pateikti populistiniai siūlymai, varžantys spaudos laisvę, arba dėl milijardų išieškojimo be teisinio pagrindo – labiau panašūs į prasidėjusią rinkimų kampaniją, negu į nuoseklų ir gilų parlamentinį tyrimą“, – iš Seimo tribūnos pasisakė LSDP frakcijos vardu kalbėjusi Seimo narė Rasa Budbergytė.

M. Puidokas: Tikiuosi, jog atsiras civilinė turto konfiskavimo galimybė

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Mindaugas Puidokas, po šiandienio Seimo sprendimo pritarti NSGK atlikto parlamentinio tyrimo išvadoms, davė suprasti, kad vien paskelbtomis komiteto išvadomis apsiriboti neketinama:

„Senatis dar nesuėjo ir NSGK tyrimo pagrindu privalome padaryti viską, kad sugrąžintumėme žmonėms ir valstybei 1,5 milijardo eurų iš MG Baltic ir Vilniaus Prekybos. Šiandien Seime pasisakiau dėl tyrimo ir jo išvadų – tai galimybė suformuoti aiškias taisykles, kurios būtų skaidrios, bet pakankamai griežtos, apsaugant valstybę nuo stambaus verslo ir politikų neteisėtos veiklos. Šiuo metu vyksta daug teisinių tyrimų, todėl ne visa turima informacija gali būti paviešinta. Svarbiausia, kad ledai jau pajudėjo. Iš to, kas išdėstyta išvadose, tikiuosi, jog atsiras civilinė turto konfiskavimo galimybė. Politikai tada pirmiausia turi įrodyti, iš kur gauti pinigai ar kitoks turtas ir, jeigu tai nebus pateisinta, turtas turės būti konfiskuojamas valstybės naudai“, – asmeninėje Feisbuko paskyroje rašo G. Puidokas aktyviai pasisakęs už pritarimą šioms NSGK tyrimo išvadoms šiandienos neeiliniame Seimo posėdyje:

Spausdinti 🖨