Nuo balandžio Vokietijos 45-oji brigada pasiekė pilną brigados štabo pajėgumą ir pradeda veiklą Lietuvoje – reorganizavus pirminį brigados valdymo elementą, padidintas personalo skaičius ir dengiamos visos funkcinės sritys. Atskiri brigados daliniai apjungti į vieningą, Lietuvai priskirtą Vokietijos 45 brigadą ir suteiktas oficialus brigados ženklas. Tai pirmas kartas istorijoje, kai Vokietijos kariuomenė dislokuoja šarvuotą brigadą užsienyje, nors pats brigados perkėlimas vyksta laipsniškai.
„Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra vienas esminių mūsų Vyriausybės prioritetų, atspindintis didelę atsakomybę tiek mūsų piliečiams, tiek sąjungininkams. Praeityje lietuviai ir vokiečiai kartu pasiekė daug reikšmingų tikslų, o šis bendradarbiavimas taps dar vienu įrodymu, kad mūsų partnerystė veda prie didelių laimėjimų.
Dedame visas pastangas, kad būtų užtikrinta ne tik reikalinga karinė infrastruktūra, bet ir Vokietijos karių bei jų šeimų gerovė – investuojame į švietimo, sveikatos priežiūros ir tarnybos sąlygų kokybę. Tai strateginis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas, grindžiamas abipusiu įsipareigojimu ir pagarba“, – renginyje kalbėjo Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
Brigada įkirus netoli Vilniaus
Vokietijos 45-oji brigadai laikinai perleidžiama Lietuvos kariuomenės infrastruktūra, esanti netoli Vilniaus – Nemenčinės ir Rokantiškių kariniai objektai, kuriuose įsikuria ryšių, štabo aprūpinimo kuopos, medicinos ir logistikos vienetai.
Nuolatinė Vokietijos 45-osios brigados dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje. Brigados karių ir civilių Lietuvoje nuosekliai daugėja iki bus pasiektas planinis 4800 karių ir 200 civilių darbuotojų skaičius.
2023 m. gruodžio 18 d. Vilniuje Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministrai pasirašė bendrą Veiksmų planą, kuris padėjo pagrindą Vokietijos kariuomenei Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą.
Parengta pagal LK pranešimą
Paskelbus šią informaciją, Lietuvos valstybės, kartu dar ir su JAV karinėmis pajėgomis, saugumas pas mus tapo užtikrintas. Išvada: gynybinė pagalbos sutartis su Lenkija nuo šios dienos mums tampa nereikalinga ir NSGK pirmininkui G. Jeglinskui šios sutarties nutraukimą su Lenkija dera inicijuoti Seime. Be to būtų gerai, jei savo žvalgybines pajėgas, atsilaisvinusias Lietuvoje, Lenkija galėtų pasiūlyti Ukrainai.