V. Dovdanovas. Vakarų politinė sistema: laiko iššūkiai

Šis straipsnis parašytas ketvirtaisiais karo Ukrainoje metais, beveik trejus metus išgyvenus Lietuvoje kaip politiniam migrantui, kur buvo progų stebėti ir apmąstyti Vakarų politinių veikėjų veiksmus Rusijos karo kontekste. Mums suprantamas visas Vakarų šalių padėties rimtumas, kaip ir jų baimės.

Ypač – Baltijos šalyse, kurios puikiai suvokia, kokį pavojų joms kelia vieninga Rusija, vadovaujama diktatoriaus Vladimiro Putino. Kaip rusų pavergtos tautos atstovas siejau tam tikras viltis su Vakarų šalių supratimu ir pagalba. Mūsų bendra užduotis – likviduoti Rusiją kaip imperinę teroristinę valstybę, leidžiant susikurti daugybei suverenių demokratinių valstybių, kas užtikrintų saugumą tiek Vakarams, tiek visai žmonijai.

Bet kol kas mūsų viltys nepasiteisino dėl daugelio priežasčių ir pagrindinė jų – Vakarų šalių nenoras užmegzti kontaktą su pavergtosiomis tautomis. Artimiausiu metu mūsų atstovai pateiks dokumentus apie tautų apsisprendimo teisę Vakarų šalių parlamentams ir Europos Parlamentui. Bet ar ten rasis atsakingų parlamentarų, galinčių ir norinčių priimti atitinkamą rezoliuciją, nežinia.

Tai paskatino parašyti šį straipsnį, kur teko aptarti padėtį Vakarų šalyse. Ar šis straipsnis pakeis susiklosčiusią politinę sistemą, sunku pasakyti, bet reformų būtinybė – akivaizdi.

Šiandieninė Vakarų politinė sistema susiduria su rimtais iššūkiais, kuriuos kelia pasaulinės civilizacijos sunkumai. Daugiaveidės, besivystančios pasaulinės bendruomenės sąlygomis Vakarų valdžios institucijos gerokai atsilieka nuo šiuolaikinės tikrovės. Neatitikimai sąlygoja globalių procesų valdymo veiksmingumo mažėjimą, gebėjimo atsakyti į kylančius iššūkius stoką, Vakarų demokratijų pozicijų silpnėjimą.

Vakarų politinės partijos: ne reformų, bet rinkimų mechanizmai

Viena iš pagrindinių Vakarų politinių sistemų problemų yra partijų orientavimasis į rinkimų ciklus. Svarbiausias šių partijų tikslas – ne ilgalaikių strategijų rengimas, ne pamatinės reformos, bet pergalė rinkimuose ir valdžios išlaikymas ar perėmimas. Šia prasme šios partijos veikiau primena stabilius finansinius fondus nei inovatyvias kompanijas, pasirengusias permainoms ir lankstiems sprendimams.

Politinės partijos kaip institutai demonstruoja inerciją, kuri trukdo joms veiksmingai prisitaikyti prie besikeičiančių nūdienos realijų. Kai pasaulis susiduria su naujais iššūkiais – nuo technologijų revoliucijos iki klimato kaitos grėsmių ir geopolitinių problemų – seni sprendimai praranda aktualumą ir veiksmingumą.

Visgi vietoje radikalių reformų Vakarai – priešingai – stengiasi išsaugoti susiklosčiusią sistemą senuose rėmuose, kurie jau visiškai nebeatitinka nūdienos realijų. Daugelyje politinių partijų vyrauja konservatyvi vadovybė – ir ne geriausia šio žodžio prasme – , kuri siekia išsaugoti susiklosčiusią padėtį. Naujoms idėjoms priešinamasi, kas mažina šių partijų gebėjimą imtis operatyvių sprendimų.

Vakarų biurokratija ir operatyvumo krizė

Dar viena rimta problema yra perteklinė Vakarų politinių struktūrų biurokratija. Tai sąlygoja gebėjimo stoką, kalbant apie operatyvų reagavimą į iššūkius, kas ypač žymu tarptautinių krizių kontekste. Vakarai dažnai reaguoja per lėtai, stokoja ryžto, o sutarimas dėl esminių iniciatyvų trunka metų metus.

Biurokratinė inercija veda link to, kad dauguma teisės aktų ir reguliavimo mechanizmų, kurie buvo veiksmingi praeityje, šiandien greičiau trukdo raidai. Politinis Vakarų elitas, surištas tradicinių institutų ir konservatyvios vadybos, neskuba prisitaikyti prie naujos tikrovės. Padarinys – Vakarai praranda gebėjimą būti vyraujančiu žaidėju valdant globalius procesus, užleisdami vietą dinamiškesnėms šalims ir blokams.

Biurokratiniai apsunkinimai smukdo visuomenės pasitikėjimą valdžia. Piliečiai, regėdami gebėjimų spręsti aktualias problemas stygių, nusivilia tradicine politine sistema. Tai sąlygoja tiek radikalių jėgų iškilimą, tiek rinkimų aktyvumo mažėjimą, ką rodo rinkimai tiek Amerikoje, tiek Europoje.

Pasekmės – šiandien turime Donaldą Trampą (Donald Trump), Viktorą Orbaną (Viktor Orbán), Robertą Ficą (Robert Fico). Figūras, palaikančias diktatorių V. Putiną. Dar turime Keliną Džordžesku (Călin Georgescu) ir panašius, kurie veržiasi į valdžią, siekdami pakeisti politinę sistemą savose šalyse ir pasaulyje.

Reformų galimybės ir perspektyvos

Nežiūrint į bendrą „trendą“ konservuoti sistemą Europoje ir apskritai Vakaruose, esama politinių jėgų, pasirengusių permainoms. Šie judėjimai ir partijos suvokia būtinybę modernizuoti sistemą, tačiau susiduria su nusistovėjusio politinio „establišmento“ pasipriešinimu. Vakarų politinės sistemos reformai būtina:

1) Valdymo lankstumas. Perteklinės biurokratijos atsisakymas vardan adaptyvesnių valstybės valdymo modelių, greičiau reaguojant į besikeičiančias sąlygas.

2) Partinės sistemos peržiūra. Partijų orientacija ne tik į rinkimus, bet ir į ilgalaikes reformas, taip pat – naujų judėjimų kūrimasis, sprendžiant šiandieninius iššūkius, problemas ir grėsmes.

3) Politinės vadybos atnaujinimas. Jaunų, ambicingų lyderių kvietimas, rengiantis naujovėms ir permainoms, atsisakant tradicinio elito, besipriešinančio raidai.

4) Demokratinio dalyvavimo plėtra. Tiesioginės demokratijos diegimas, pilietinės visuomenės vaidmens didinimas ir jos įtraukimas į politinį procesą, kas suteiks politinei sistemai lankstumo, reaguojant į visuomenės poreikius.

5) Skaitmeninimas ir skaidrumas. Perėjimas prie šiandieninių skaitmeninių technologijų, kas pagreitins sprendimus ir padidins valdžios skaidrumą.

Taigi, šiandien Vakarai susiduria su gilios politinės transformacijos būtinybe. Pasenusių valdymo mechanizmų saugojimas ne tik stabdo Vakarų valstybių raidą, bet ir trukdo joms valdyti globalius procesus.

Jei Vakarų elitas toliau konservuos sistemą, tai skatins Vakarų atsilikimą nuo naujųjų įtakos ir galios centrų, sumažins jų įtaką pasauliniams procesams. Visgi Vakaruose esama jėgų, pasirengusių permainoms. Būtent nuo jų aktyvumo priklausys Vakarų civilizacijos ateitis.

Vakarų politinių institutų reformos – tai ne tik vidinė būtinybė, tačiau ir strateginė užduotis, siekiant išsaugoti lyderystę pasaulyje. Jei Vakarai neprisitaikys prie naujų sąlygų, jų vaidmuo silpnės. Tada globalius procesus valdys kiti žaidėjai. Inovatyvesni ir lankstesni.

Autorius Vladimiras Dovdanovas (Владимир Довданов) yra pedagogikos mokslų daktaras, Oiratų-kalmukų tautos kongreso vicepirmininkas