Vyriausybės rūmuose įvyko Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės inicijuotas susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo, kuriame dalyvavo parlamentinių partijų, pasirašiusių nacionalinį susitarimą dėl gynybos, lyderiai, krašto apsaugos, finansų bei užsienio reikalų ministrai, susijusių Seimo komitetų, Prezidentūros, NVO atstovai, verslą ir profesines sąjungas atstovaujantys Trišalės tarybos nariai.
Susitikimas skirtas Lietuvos numatytų ilgalaikių įsipareigojimų stiprinant krašto apsaugą finansavimo aptarimui.
„Valstybės saugumas yra bendras mūsų visų interesas, jo užtikrinimui numatyti ambicingi, tačiau realias ir arti esančias grėsmes atitinkantys planai, kartu su sąjungininkais prisiimti įsipareigojimai. Tai – valstybės ir visų jos piliečių bendro labo klausimas ir nesaugios kaimynystės diktuojama realybė, su kuria gyvensime artimiausioje ateityje, todėl apie gynybos finansavimo šaltinius prasminga diskutuoti ir ieškoti sutarimo plačiame rate“, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
Lietuvos verslo konfederacijos nuomone, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, papildomos gyventojų ir verslo investicijos į krašto saugumo stiprinimą šiandien yra būtinos, siekiant stiprinti šalies atsparumą potencialioms grėsmėms ateityje.
Lietuvos verslas palaiko gynybos mokestį
„Gynybos mokesčio klausimu mūsų vienijama bendruomenė yra vieninga – toliau palaikome visuotinumu paremto gynybos mokesčio idėją ir kaip verslas esame pasiruošę prisidėti, tačiau kartu turime lūkestį, kad sprendimai dėl tokio mokesčio mechanizmo tarp politikų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bus rasti greitai, nes ir taip jau sugaišome beveik du metus“, – sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
LVK nuomone, po pandemijos Europos Komisijos pristatyta ir šiuo metu vis dar įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP, angl. – RRF), skirta šalių narių ūkių atsigavimo skatinimui per investicijas į inovacijas, aplinkos tvarumą bei ekonominį augimą, galėtų tapti pavyzdžiu bendram Europos Sąjungos saugumo ir gynybos finansavimo modeliui.
„RRF buvo puikus pagrindinių Europos Sąjungos principų – solidarumo ir vieningumo – praktinio įgyvendinimo pavyzdys, kuris padėjo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ekonomikoms atlaikyti popandeminę turbulenciją. Rusijos agresija kelia nepalyginamai didesnius iššūkius Europos Sąjungai nei COVID-19 – tai Europos išlikimo klausimas, nes negebėjimas atgrasyti karo gali kelti egzistencinę grėsmę Europai“, – sakė A. Romanovskis. „Stiprūs valstybinių narių gynybiniai pajėgumai yra esminė visos Europos stabilumo sąlyga, todėl turime ieškoti sprendimų kaip įtikinti partnerius, kad šioje beprecedentėje situacijoje valstybių narių gynybos poreikiai būtų finansuojami analogišku RRF mechanizmui principu“, – pažymi A. Romanovskis.
Vis dėlto, ir šiandien papildomais mokesčiais prisidėti prie gynybos finansavimo pasiruošęs verslas nuogąstauja, jog papildomų mokesčių gynybos poreikiams neužteks ir ragina sprendimų priėmėjus kartu su gynybos mokesčiu svarstyti galimybę inicijuoti diskusijas Europos Sąjungoje dėl specialaus gynybos finansavimo mechanizmo.
Susitikime krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė numatytus Lietuvos gynybos stiprinimo planus ir detalius papildomų asignavimų poreikius.
Po įvykusios diskusijos sutarta grįžti prie tolimesnio gynybos finansavimo aptarimo prieš prasidedant Seimo pavasario sesijai.