Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) nariai kovo 13 d. vykusiame narių susirinkime priėmė protokolinę rezoliuciją, kuria ragina Lietuvos Banko valdybą, Vyriausybę bei Finansų ministeriją iki 2026 metų užtikrinti geresnį finansinių paslaugų prieinamumą gyventojams.
Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos iniciatyva priimtoje rezoliucijoje atsakingas institucijas raginama užtikrinti, kad kiekvienoje seniūnijoje visą parą veiktų bent vienas bankomatas, išduodantis grynuosius pinigus.
Taip pat pažymima, kad kiekvienos savivaldybės ir kiekvienos seniūnijos, turinčios daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų, centre turėtų būti bent vienas grynuosius pinigus išduodantis ir priimantis bankomatas. Rezoliucijoje taip pat numatoma, kad savivaldybės centre turėtų būti bent dvi dienas per savaitę tiesiogiai veikiantis fiziniams asmenims paslaugas teikiantis banko padalinys. Tokia rezoliucija susirinkime priimta bendru narių sutikimu.
„Bent 20 savivaldybių tiesioginės bankų paslaugos visiems fiziniams asmenims nebeteikiamos, o didžioji dalis seniūnijų centrų vis dar gyvena be visą parą veikiančių bankomatų.
Prieš keturis metus nutraukus atlyginimų mokėjimą grynaisiais, buvo keliama problema dėl pinigų gryninimo, bet Lietuvos Bankas išsisuko įsteigdamas tik 100 bankomatų. Dalis savivaldybių jų visai negavo. Įvairūs terminalai yra prieinami ribotai, nes priklauso nuo parduotuvių darbo laiko.
Nepamirškime, kad dalis gyvenviečių neturi tiesioginio susisiekimo su savivaldybių centrais, ypač savaitgaliais. Dėl to šimtai tūkstančių žmonių Lietuvoje ir toliau patogiai negauna net svarbiausių finansinių paslaugų, tokių kaip pinigų įnešimas ir išgryninimas“, – per LSA narių susirinkimą kalbėjo M.Varaška.
Jis taip pat kritikavo bankų taikomą metodiką, pagal kurią skaičiuojamas atstumas iki bankomato. Anot M.Varaškos, atstumas iki bankomato greičiausiai yra skaičiuojamas ne pagal atstumą, kurį reikia nuvažiuoti keliais, o skaičiuojant spindulį žemėlapyje.
M.Varaška sako, jog pagal Lietuvos banko skelbiamą bankomatų žemėlapį akivaizdu, kad didžioji dauguma seniūnijų centrų tebėra be ATM paslaugų.
Parengta pagal Kazlų Rūdos savivaldybės pranešimą
Dabar laukime savivaldybių reikalavimo decentralizuoti ligonines ir mokyklas. Savivaldybės tyliai stebėjo Lietuvos naikinimą, bet pagaliau atsibudo. Ir tai teikia vilčių. Gal ir mes Lietuvos kunigaikštystę padarysim vėl didžia.
Ar visose savivaldybėse užtikrinamas mokymas ir ugdymas valstybine lietuvių kalba?
Po to, kai regionuose buvo panaikintos Vyriausybės atstovo tarnybos (kaimynės atkakliu prašymu?), neliko, kas rūpinasi, kad Konstitucijos apsauga.
Pagrindinė žiniasklaida pagaliau pripažįsta, kad užrakinimas buvo katastrofa.
Užrakinti COVID-19 metu padarė daugiau žalos nei naudos, o tyrimai rodo niokojantį poveikį psichinei sveikatai, švietimui ir ekonomikai.
Žiniasklaida ir technologijų platformos cenzūravo ir tyčiojosi iš užrakinimo kritikų.
Tyrimai atskleidė, kad užrakinimas buvo dešimt kartų mirtingesnis nei pats virusas, skaičiuojant pagal gyvenimo metus, prarastus dėl papildomos žalos.
Pasitikėjimas visuomenės sveikatos institucijomis sumažėjo dėl to, kad žiniasklaida nesugebėjo kritiškai išnagrinėti užrakinimo politikos realiuoju laiku.
Uždarymo era išryškina nekontroliuojamos vyriausybės galios pavojų ir būtinybę būti atskaitingam, kad būtų išvengta klaidų ateityje.
Praėjus penkeriems metams po COVID-19 pandemijos, kuri apvertė pasaulį, pagrindinė žiniasklaida pagaliau pripažįsta tai, ką daugelis konservatorių ir skeptikų nuo pat pradžių įspėjo: užraktai padarė daug daugiau žalos nei naudos.
Šis pavėluotas priėmimas įvyko po daugelio metų nenumaldomo tyčiojimosi, cenzūros ir tų, kurie išdrįso suabejoti ekstremalių priemonių, tokių kaip priverstinis maskavimas, mokyklų uždarymas ir verslo uždarymas, išmintimi. Dabar, kai tyrimai atskleidžia niokojančią šalutinę šios politikos žalą, žiniasklaidos uždelstas skaičiavimas kelia rimtų klausimų dėl jos vaidmens nutildant nesutarimus ir skatinant baimės skatinamus pasakojimus .
Užrakinimo nelaimė: brangus eksperimentas
2020 m., pandemijai išplitus, vyriausybės visame pasaulyje įgyvendino precedento neturinčius užraktus, kad pažabotų virusą. Šias priemones pateisino „ekspertai“, tokie kaip daktaras Anthony Fauci, ir politiniai lyderiai, kurie perspėjo apie „tamsią žiemą“, jei amerikiečiai nesilaikys reikalavimų. Tačiau po penkerių metų duomenys pasakoja kitą istoriją. „Revolver News“ užsakytas novatoriškas tyrimas parodė, kad užrakinimas buvo dešimt kartų mirtingesnis nei pats virusas, matuojant dėl ekonominio sugriovimo, psichinės sveikatos krizių ir socialinės izoliacijos prarastų gyvenimo metų.
Nuo to laiko tyrimo išvadas pakartojo vis daugiau tyrimų . Uždarius mokyklas pralaimėjo mokymasis, o mokiniai vis dar puse pažymio atsilieka iš matematikos ir skaitymo. Psichikos sveikatos krizės, ypač tarp jaunų žmonių, smarkiai išaugo, o nerimo, depresijos ir savižudybių skaičius pasiekė nerimą keliantį lygį. Mažos įmonės buvo uždarytos, pragyvenimo šaltinis buvo sunaikintas, o socialiniai ryšiai nutrūko dėl užsitęsusios izoliacijos.
Žiniasklaidos vaidmuo slepiant tiesą
Labiausiai liūdina tai, kaip žiniasklaida elgėsi su tais, kurie išreiškė susirūpinimą dėl uždarymo. Konservatoriai, mokslininkai ir kasdieniai piliečiai, suabejoję šių priemonių veiksmingumu, buvo pavadinti „sąmokslo teoretikais“, cenzūruojami socialinėje žiniasklaidoje ir netgi deplatformuoti. Tokie asmenys kaip daktaras Jay’us Bhattacharya, kuris vienas iš Didžiosios Baringtono deklaracijos, prieštaraujančios karantinams, autoriaus, susidūrė su žiauriu atsaku ir grasinimais mirtimi. „Facebook“ ir „Twitter“ nutildė nesutariančius balsus, o visuomenės sveikatos pareigūnai, tokie kaip daktaras Fauci ir daktaras Francisas Collinsas, alternatyvius požiūrius atmetė kaip pavojingus.
Dabar tos pačios žiniasklaidos priemonės, kurios kadaise kovojo už blokavimą, atsargiai pripažįsta savo nesėkmes. „ Boston Globe“ neseniai paskelbė kūrinį, kuriame abejojama, ar apsiribojimas buvo vertas kompromisų, cituodamas tyrimus, kurie rodo, kad politika mažai sulėtino viruso plitimą ir padarė didžiulę žalą. Net kai kurie buvę karantino šalininkai, pavyzdžiui, Kembridžo meras Sumbulas Siddiqui, dabar išreiškia abejones dėl 2020 m. priimtų sprendimų.
Uždarymo era mums parodė nekontroliuojamos vyriausybės galios ir žiniasklaidos bendrininkavimo didinant baimę pavojų. Žiniasklaidos nesugebėjimas kritiškai išnagrinėti šią politiką realiuoju laiku turėjo ilgalaikių pasekmių. Pasitikėjimas visuomenės sveikatos įstaigomis sumenko, o visuomenė dabar kaip niekad skeptiškai žiūri į „ekspertų“ patarimus. Kaip pripažino infekcinių ligų ekspertas daktaras Michaelas Osterholmas, „užrakinimas niekada nebuvo tikrai veiksmingas, o juos supanti sumaištis pasėjo didelį visuomenės nepasitikėjimą vyriausybe“.
Užrakinimo žlugimas yra įspėjamasis pasakojimas apie pavojus, kylančius paaukojus laisvę dėl saugumo iliuzijos. Žiniasklaidos uždelstas nesėkmės pripažinimas yra šiokia tokia paguoda milijonams, nukentėjusiems dėl šios politikos. Dabar reikia atskaitomybės – ne tik politikams ir visuomenės sveikatos pareigūnams, kurie pastūmėjo šias priemones, bet ir žiniasklaidos priemonėms, kurios nutildė nesutarimus ir skleidė baimę.
Kadangi susiduriame su būsimų pandemijų galimybe , turime prisiminti COVID-19 pamokas: abejoti valdžia, atmesti propagandą ir niekada neleisti baimei diktuoti politikos. Užrakinimas buvo katastrofiška klaida, o geriausias būdas užtikrinti, kad jie daugiau niekada nepasikartotų, yra patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis ir niekada nepamiršti kainos, kurią sumokėjome už jų pasipūtimą.