Padėtis, kai Lietuvoje veikiantys bankai naikina savo filialus, mažina paslaugų apimtį ir tuo pat metu didina įkainius, yra nepriimtina, sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Banko paslaugos – vis sunkiau pasiekiamos ir prieinamos, kasdien vis brangesnės. Negana to, prigalvota visokiausių apribojimų, neva dėl pinigų plovimo prevencijos ir pan., kiekvienas bankas – su savo taisyklėmis. Visa tai stipriai trukdo ir trikdo smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris priverstas įrodinėti, kad nėra kupranugaris. Administracinė ir finansinė našta tik auga, o ne mažėja“, – komentuoja Seimo narys.
Pasak G. Palucko, dabartinė Vyriausybė ne kartą parodė didelį palankumą bankams, bet šiems „vis negana“.
„Bankai gavo didžiulę dovaną iš šios Vyriausybės, kai buvo iš esmės atsisakyta atsiskaitymo grynaisiais pinigais (išskyrus atsiskaitymą ypač mažomis sumomis), taigi, pinigų ir klientų srautai labai išaugo. Bet bankai tuo nesitenkina: paslaugų įkainiai pučiasi kaip ant mielių.
Europoje ir pasaulyje vis garsiau kalbama, kad finansinės institucijos, kurių vaidmuo ekonomikoje – be galo svarbus, nes jos užtikrina finansinio kraujo apytaką, yra linkusios piktnaudžiauti savo padėtimi ir galia. Tai godumo infliacijos fenomenas“, – pažymi socialdemokratas.
Priežiūros mechanizmas nebeatitinka realijų
Anot Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės, esamas sektoriaus reguliavimas ir priežiūros mechanizmas nebeatitinka realijų.
„Visuotinės svarbos paslaugomis vadiname elektros, vandens tiekimą, nuotekų šalinimą – ar ne laikas pripažinti, kad bankų teikiamos paslaugos priskirtinos viešajam interesui? Juk gyvename realybėje, kurioje viskas financializuota, t. y. „eina“ per bankus, praktiškai nebėra grynųjų pinigų.
O tai reiškia, kad turi atsirasti panašus reguliavimas, koks taikomas šilumos, vandens ir kituose visuotinės svarbos sektoriuose. Negalime išgyventi be vandens ir šilumos – negalime išgyventi ir be bankų paslaugų. Vadinasi, turi keistis ir reguliavimas, kad bankų paslaugos būtų prieinamos, įperkamos, pasiekiamos“, – įsitikinusi R. Budbergytė.
Anot socialdemokratų, „kietesnį“ finansų sistemos reguliavimą turėtų vykdyti Lietuvos bankas arba speciali finansų reguliavimo institucija prie Lietuvos banko.
„Bankų paslaugų brangimas visiškai nesusijęs su augančiais kaštais. Atvirkščiai: bankai savo kaštus mažina – atsisako skyrių, darbuotojų, filialų. Juk anksčiau galėjai tiesiog ateiti į banką, o dabar turi užsiregistruoti iš anksto, prieš kelias dienas.
Kadaise Lietuvos bankas, mūsų spaudžiamas, pripažino, kad reikėtų konsoliduoti valstybės institucijas, kurios užsiima panašia veikla, ir griežčiau prižiūrėti bankus. Jei kainos kyla dėl godumo, o ne dėl išaugusių kaštų – taip ir konstatuoti bei taikyti poveikio priemones.
Deja, nugalėjo bankų lobistai, ir viskas iki šiol palikta „rinkos savireguliacijai“, nepaisant visuotinės šių paslaugų svarbos“, – pabrėžia Seimo narys socialdemokratas G. Paluckas.
