Kryptinis apšvietimas, išmanūs šviesoforai tamsiuoju paros metu, transporto priemonių greitį fiksuojantys matuokliai ir vairuotojus apie artėjančias perėjas įspėjantys ant kelio nupiešti rombai – tik dalis priemonių, kasmet Kaune mažinančių skaudžių nelaimių skaičių. Miestas kasmet panaikina iki dešimties juodųjų dėmių.
Padėtis pastebimai gerėja
„Per pastarąjį dešimtmetį Kaunas ėmėsi ryžtingų veiksmų eismo saugumui gerinti. Remdamiesi užsienio šalių pavyzdžiu, prieš perėjas nupiešėme pirmuosius rombo formos ženklus. Sprendimas pasiteisino su kaupu – nuo 2019-ųjų Kaune nepasitaikė žūčių nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose.
Ką jau kalbėti apie kompleksiškai tvarkomas gatves – nuo lygaus asfalto iki naujų takų. Svarbiausia, kad pastangos padeda išvengti skaudžių įvykių ir gelbėja gyvybes. Reikalingų sprendimų imsimės ir toliau“, – sako meras Visvaldas Matijošaitis ir primena, kad Kaunas pirmasis Lietuvoje įrengė ir įstrižines pėsčiųjų perėjas.
Gerėjanti padėtis stebima ne vienoje kategorijoje. Palyginus 2024 ir 2023 m. skaičius, sužeistųjų eismo įvykiuose sumažėjo nuo 388 iki 356, o eismo įvykių – nuo 348 iki 329. Lyginant 2018-ųjų ir praėjusių metų statistiką, žuvusiųjų skaičius keliuose sumažėjo daugiau kaip perpus.
Visgi ne visi incidentai ir nelaimės, užfiksuoti Kaune, įvyksta miesto gatvėse. Pavyzdžiui, 2023-iaisiais du mirtimi pasibaigę įvykiai, kuriuose žuvo trys žmonės, fiksuoti Kauno miesto teritorijoje esančiuose valstybiniuose keliuose. Miesto gatvėse žuvo vienas žmogus.
Laiku priimti sprendimai
Kaunas ypač daug dėmesio skiria avaringiausioms vietoms. Problemoms šalinti imamasi reikalingų eismo saugumo priemonių – įrengiami papildomi ženklai, šviesoforų sekcijos, atnaujinamas horizontalusis ženklinimas, ir ne tik. Kasmet panaikinama iki dešimties juodųjų dėmių (kelio arba gatvės ruožai, sankryžos, kuriuose per pastaruosius ketverius metus įvyko keturi arba daugiau eismo įvykių, žuvo ar buvo sužeistas žmogus).
Dalyje miesto gatvių saugumas užtikrinamas ir tamsiuoju paros metu. Pavyzdžiui, kai kuriose sankryžose iš visų pusių degant raudonam šviesoforo signalui, nesant kitų eismo dalyvių, transporto priemonei priartėjus prie sankirtos įsižiebia žalias signalas. Taip automobiliai sulėtina greitį, bet neprivalo visiškai sustoti.
Padėtis itin pagerėjo Tunelio gatvėje: prieš kelerius metus dėl stipriai viršyto maksimalaus leistino greičio įvykus skaudžiai nelaimei, tarp Geležinkelio stoties ir Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnio įrengtas vidutinį greitį fiksuojantis matuoklis. Įvertinus drausmingą vairuotojų elgesį, praėjusių metų rudenį nuspręsta šioje vietoje maksimalų leistiną greitį padidinti nuo 50 iki 60 km/val. Dar šiemet analogišką vidutinio greičio atkarpą numatyta įrengti Ateities plente, tarp Taikos prospekto ir Palemono gatvės.
Rombų įtaka
Kaune vairuotojų drausmingumą ir pėsčiųjų saugumą užtikrina rombai. Ši priemonė pradėta naudoti 2018 m. Skaičiuojama, kad vien per pirmuosius dvejus metus žymėjimas prieš perėjas padėjo skaudžių nelaimių skaičių sumažinti iki pusės.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus specialistai primena, kad šis ženklinimas, visų pirma, skirtas pėstiesiems ir jų saugumui. Pagal Kelių eismo taisykles, įžengti į važiuojamąją dalį, įskaitant ir perėjas, leidžiama tik įvertinus atstumą iki transporto priemonių ir jų greitį.
Nors joks teisės aktas nenurodo, kaip žmogus, neturintis jokių specialių žinių ir įgūdžių, turėtų tinkamai įvertinti minėtas aplinkybes, rombai pėstiesiems suteikia tokią galimybę.
„Kaune rombai prieš pėsčiųjų perėjas įrengti 15 ir 30 metrų atstumu. Tai lygu automobilio stabdymo keliui, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką. Šis ženklinimas padeda pėsčiajam įsivertinti, ar žengti į perėją yra saugu.
Pirmasis pavojaus signalas yra, kai link perėjos artėjantis automobilis pirmąjį iš rombų pravažiuoja nemažindamas greičio. Tai įspėjimas pėsčiajam, kad į perėją žengti nesaugu“, – tikina Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Kasmet tiek perėjų, tiek rombų horizontalusis žymėjimas atnaujinamas. Vien pernai horizontaliuoju ženklinimu pažymėta daugiau kaip 150 km miesto gatvių.
Kitos saugumo priemonės
Pastaraisiais metais Kaune pasitelkta ir daugiau eismo saugumo priemonių. Pastebima, kad mieste statistiniai rodikliai gerėja sulig kiekviena naujove.
Prieš trejus metus Kauno gatvėse senus natrio šviestuvus pakeitė LED apšvietimas, užtikrinantis geresnį vairuotojų matomumą tamsiuoju paros metu. Šis sprendimas didina saugumą ir ties perėjomis. Šiuo metu mieste įrengta apie 900 reguliuojamų ir nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų su kryptiniu apšvietimu.
Naudodamas vaizdo stebėjimo kameras Eismo valdymo centras reguliuoja šviesoforų ciklus, tiesiogiai stebi realius eismo dalyvių srautus. Be to, kasmet atliekami juodųjų dėmių tyrimai, taip užtikrinant didesnį saugumą avaringiausiose miesto vietose.
Esant būtinybei, pasitelkiama papildomų priemonių: per metus suremontuojama arba įrengiama apie 1,5 km apsauginių kelio atitvarų, taip pat apie 2,2 tūkst. kelio ženklų.
Parengta pagal Kauno savivaldybės pranešimą
