J. Vaiškūnas. A. Laučienės byla – atviras puolimas prieš lietuvybę ir žodžio laisvę Lietuvoje

Vasario 24 d., pirmadienį, 9:30 val. (Laisvės pr. 79A, 202 salė, Vilniuje) vyks antrasis ilgametės mokytojos Alinos Laučienės teismo posėdis, kuriame ji yra persekiojama už pažiūras.

Lietuvos Prezidentui, Seimo nariams, ministrams, visoms valdžioms žodžio laisvę ir pilietiškumą  skelbiant mūsų valstybės pamatinėmis vertybėmis stebime nerimą keliantį reiškinį: piliečiai, drįstantys išsakyti savo nuomonę ir ginti tautines vertybes, tampa persekiojimo taikiniais.

Ryškus to pavyzdys – ilgametės mokytojos Alinos Laučienės byla, kurioje ji kaltinama neapykantos kurstymu dėl straipsnio, raginančio gerbti lietuvių kalbą ir kultūrą.

Skundikų vaidmuo demokratinėje visuomenėje

Alinos Laučienės persekiojimas prasidėjo po to, kai ji 2023 metais paskelbė straipsnį „Lietuvi, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl kitataučių nepagarbos lietuvių kalbai ir kultūrai.

A. Laučienė. Lietuvi, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!

Šis straipsnis sukėlė kai kurių asmenų nepasitenkinimą ir jie nusprendė imtis veiksmų, siekdami užtildyti autorę. Tarp skundikų – privačios seklių (detektyvų) kontoros vadovas Olegas Rimanas ir buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Markаs Adamas Haroldаs, pagarsėjęs savo priešiškais ir itin nepagarbiais viešais pasisakymais Lietuvos atžvilgiu.

Asmeninių ambicijų, o gal ir tūlų lietuvybės nekentėjų paakinti, šie asmenys pilietiškumui ir laisvam žodžiui užgniaužti pasitelkė skundus ir teisines priemones.

Keistas teisėsaugos įstaigų elgesys

Nepaisant to, kad policija tris kartus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba taip pat nerado pagrindo kaltinimams, prokuroras Šarūnas Šimonis uoliai naikino policijos nutarimus ir atkakliai siekė baudžiamosios bylos iškėlimo ne tik už neapykantos kurstymą, bet ir diskriminavimą dėl tautybės.

Nepaisydamas nei policijos sprendimų, nei neigiamų ekspertinių išvadų, prokuroras Š. Šimonis kantriai siekęs pasiekė savo – byla atsidūrė teisme.  

Toks šio prokuroro užsispyrimas kelia klausimų apie jo motyvus bei galimą šališkumą, ypač turint omenyje jo ankstesnius veiksmus ginant tariamai Lietuvoje engiamų rusakalbių teises… 

Šis teisminis A. Laučienės persekiojimas diskredituoja visą Lietuvos teisingumo sistemą ir siunčia perspėjimą visuomenei: pilietiškumas ir tautinių vertybių gynimas Lietuvoje prilyginami nusikaltimui?

Artėjantis teismo posėdis

Pirmasis teismo posėdis vykęs 2025 m. vasario 3 d., sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir palaikymo Alinai Laučienei.

Antrasis teismo posėdis vyksiantis 2025 m. vasario 24 d. gali tapti simboliu kovos už žodžio laisvę ir tautinių vertybių apsaugą Lietuvoje.

Jei neabejingi visuomenės nariai akylai stebės bylos eigą ir netylės: viešai vertins ir viešins savo nuomonę, yra vilties, kad demokratines vertybes bendromis visų pastangomis pavyks apginti ir išsaugoti.

Alinos Laučienės paskatos ir laikysena

Pati Alina Laučienė teisme teigė, kad jos veiksmai kyla iš gilios meilės Tėvynei ir lietuvių kalbai. Ji sakė, kad jos tėvai, išgyvenę du pasaulinius karus, niekada neišdavė Tėvynės gynėjų, o jų vertybės – Dievas ir Tėvynės saugojimas – ugdė ir jos pačios pasaulėžiūrą.

A. Laučienė teisme pabrėžė, kad jos straipsnis buvo skirtas atkreipti dėmesį į kitakalbių reiškiamą nepagarbą Lietuvos valstybinei kalbai ir kultūrai ir, kad jame nėra neapykantą kurstančių žodžių.

Ji pabrėžė, kad yra prieš tuos kitataučius, kurie nelojalūs valstybei, nesilaiko įstatymų ir nepaiso Lietuvos Konstitucijos, skelbiančios, jog valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Ji džiaugėsi tuo, kad teisme gina Tėvynės reikalus ir jos šerdį – lietuvių kalbą:

„Šiandien džiaugiuosi stovėdama čia, kad ginu ne savo asmeninius nedorus reikalus, bet tvirtai stoviu ir ginu Tėvynės reikalus ir jos šerdį – lietuvių kalbą. Aš puikiai suprantu, kad anksčiau ar vėliau mano vietoje būtų stovėjęs kitas patriotas ar patriotė, kuris būtų prabilęs apie tai, kas šiandieninėje Lietuvoje jau seniai yra vieša ir aptarinėjama prie kavos puodelio, bet taip stipriai užmaskuota, kad tampa paslaptimi ir nedrįstama drąsiai, sąžiningai įvardyti tos paslapties.

Tai kokia čia paslaptis? O ji yra tokia: mes, lietuviai, savo šalyje daromės vis įžūliau stumdomais kampininkais ir tuo esame be galo niekinami. Iš mūsų vis įsakmiau ir įžūliau reikalaujama savo Tėvynėje kalbėti ne gimtąja kalba, bet taikytis prie į Lietuvą atplūstančių svetimšalių reikalavimų ir jų užgaidų“.

Žodžio laisvės ir pilietiškumo krizė

Alinos Laučienės atvejis atskleidžia grėsmę demokratijos pagrindams keliančią gilėjančią žodžio laisvės ir pilietiškumo krizę Lietuvoje. Piliečiai, reiškiantys meilę savo šaliai ir kultūrai – persekiojami, o skundikai ir šališki teisėsaugos pareigūnai jaučiasi nebaudžiami juos persekiodami.  

Visuomenė privalo atsibusti ir ginti savo teises, nes šiandien teisiama ne tik Alina Laučienė – teisiama pati laisva ir nepriklausoma Lietuva.

Susidorojimą tylomis stebinčių aukščiausių Lietuvos vadovų pasiteisinimas – „teisingumą vykdo teismai“, šiandien prilygsta pasiaiškinimui – „plaktukai kala vinis“, – kai jais knežinamos žmonių galvos.

Turime aiškiai pasakyti, kad skundikų veiksmai ir teisėsaugos šališkumas demokratinei valstybei yra nepriimtini. Tik gindami žodžio laisvę ir pilietiškumą užtikrinsime, kad Lietuva išliks gyva ir stipri, o kiekvienas pilietis galės jaustis saugus reikšdamas savo nuomonę, gindamas valstybinę kalbą ir pačią valstybę.

Priešingu atveju kils rimtas pavojus prarasti pagrindines teises, kurios palaiko ir užtikrina mūsų tautinę savimonę ir tapatybę bei valstybės nepriklausomybę.

Šių įvykių akivaizdoje turime vienytis ir palaikyti vienas kitą aiškiai parodydami, kad Lietuvos piliečiai savo šalies neleis paversti baimės ir cenzūros zona.