Vasario 16 d. Kaune, LPKTS salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio (1925–2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas.
Renginyje savo prisiminimais dalinosi giminaičiai, choro dalyviai, buvę mokiniai ir kiti svečiai. Renginio dalyviai turėjo galimybę peržiūrėti ir filmuotos medžiagos apie Antano Padleckio muzikinio gyvenimo akimirkas.
Renginį rengė LPKTB Kauno skyrius su LPKTS Kauno filialu.
Antanas Padleckis gimė 1925 m. vasario 15 d. Pavietavos kaime, Seredžiaus valsč. Kauno apskrityje. Antanas augo gausioje ir dainingoje Stanislavo ir Antaninos Padleckių šeimoje.
Iš pradžių Antanas mokėsi Armeniškių, o vėliau – ir Juodaičių pradžios mokyklose (abi Jurbarko raj.). Pirmasis Antano muzikos mokytojas buvo vyriausiasis brolis Stasys.
Pirmosios sovietų okupacijos metais visi Padleckių šeimos nariai buvo persekiojami. 1941 m. sovietai suėmė brolius Jurgį ir Kazimierą, 1944 m. – Praną ir Antaną, o 1948 m. – ir Juozą.
Antanui Padleckiui pavykus pabėgti, 1944–1945 m. jis aktyviai dalyvavo antisovietinio pasipriešinimo veikloje, buvo net sužeistas.
A. Padleckis išsirūpinęs Kazio Šimkūno vardu dokumentus, 1945 m. nelegaliai atvyko į Kauną ir įstojo į konservatoriją pas doc. Turičių mokytis violončelės, o pas dėstytoją P. Oleką – dainuoti.
Bijodamas, kad gali būti demaskuotas, dirigento Klemenso Griauzdės pakviestas, 1946 m. išvyko į Klaipėdą. Čia dainavo muzikinio dramos teatro chore, mažus vaidmenis atlikdavo muzikiniuose spektakliuose, mokėsi muzikos mokykloje – Juozo Karoso choro dirigavimo ir J. Klimo violončelės klasėse.
1948 m. birželio mėn. prieš pat baigiamuosius egzaminus, sovietų saugumo agentų buvo suimtas, kalintas ir nuteistas 25-riems metams kalėti. Išvežtas į sovietų Komijos autonominę respubliką, 1948–1956 m. dirbo Intos anglių kasyklose.
Antanui lageryje atsirado galimybė pasimokyti pas rusų dainininką (tenorą) N. K. Pečkovskij, o muzikos teorijos ir kompozicijos žinias pagilinti pas teoretiką ir muzikos kritiką D. A. Rabinovičių. 1954 m. A. Padleckis lageryje surengė lietuvių vyrų chorą, su kuriuo surengė ir koncertų.
Į Lietuvą Antanas su broliais grįžo jau po Stalino mirties. Beje, kad būtų saugiau gyventi sovietų okupuotoje Lietuvoje, Padleckiai buvo pakeitę pavardes, tačiau Antanas susigrąžino tikrąją pavardę, o štai brolis Juozas taip ir liko Indra, kurį, kaip kompozitorių, žino visa Lietuva.
1957 m. pavasarį Antanas pradėjo dirbti buvusio Ariogalos rajono kultūros namuose ir vidurinėje mokykloje, surengė suaugusiųjų ir moksleivių chorus, kuriuos parengė rajono dainų šventei ir buvo jos vyr. dirigentas.
1958–1959 m. – tuometinio Simno rajono kultūros namų choro vadovas, vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, moksleivių choro, pučiamųjų orkestro ir kaimo kapelos vadovas.
1959–1968 m. apsigyvenęs Kaune, A. Padleckis dirbo su daugeliu miesto mėgėjų chorais: Staklių gamyklos vyrų choru, Valgyklų tresto, Miestų statybos projektavimo instituto, „Atramos“ gamyklos mišriaisiais chorais ir vokaliniais ansambliais.
Dirbo ir pats mokėsi
Kauno 3-ojoje darbo jaunimo vidurinėje mokykloje eksternu išlaikė vidurinio mokslo baigimo egzaminus, o 1971 m. neakivaizdiniu būdu baigė Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (dėst. Vlado Balsio choro dirigavimo klasę).
A. Padleckis dirbo Klaipėdos muzikiniame teatre, buvusioje Kauno 18-oje vidurinėje mokykloje (1969–1979) Vilijampolėje, kur, parengė dvi dainininkes pirmajam Dainų dainelės varžytuvėms, kurios tapo laimėtojais 1976 m. Antanas Kauno 18-osios vidurinės mokykloje buvo ne tik muzikos ir dainavimo mokytojas, bet ir chorų, pučiamųjų orkestro bei estradinio ansamblio vadovas.
1991 m. A. Padleckis įkūrė Lietuvos politinių kalinių sąjungoje mišrųjį chorą Laisvės kovų daina (su 50 dalyvių), kuris veikė iki 2008 m. Choras koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių – 1996 m. vasario 17 d. Kaune surengtas kolektyvo įkūrimo 5-mečiui pažymėti koncertas jau buvo 200-asis.
Choro įrašų padarė ir Lietuvos radijas ir televizija
Koncertinių programų branduolį sudarė A. Padleckio harmonizuotos politinių kalinių ir tremtinių bei paties vadovo įvairių poetų tekstais sukurtos dainos. Choro repertuare buvo apie 100 dainų, iš kurių bene mėgstamiausios – Antano Padleckio sukurtos.
Pastebėtina, kad pirmąją savo dainą Antanas Padleckis sukūrė lageryje, natas rašydamas ant cemento maišų popieriaus, nes kitokio nebuvo.
Tų natų, aišku, neparsivežė, daug melodijų užmiršo, tačiau atmintis visgi išsaugojo vieną iš lageryje sukurtųjų – ją, pakeitęs žodžius, maestro padainavo savo 80-mečiui skirtame autorinių dainų vakare.
Antanas Padleckis su žmona Genovaite išaugino dvi dukras. Rita Padleckytė – Juknevičienė (pianistė) – Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos fortepijono skyriaus vedėja, mokytoja metodininkė. Loreta Padleckytė – Krivaitienė (smuikininkė) – Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytoja žinovė.
Antanas Padleckis mirė 2010 m. birželio 14 d. Kaune ir buvo palaidotas Panemunės kapinėse.
Mums visiems yra svarbi Lietuvos laisvės kovotojo ir muziko Antano Padleckio istorinė atmintis, jo pilietinio ir kūrybinio gyvenimo palikimas, todėl būtina jį tinkamai saugoti ir įamžinti Kauno ir kitose viešose erdvėse.
Autorius yra LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas
