Liberalų sąjūdis išlieka nuoseklus dėl gynybos finansavimo priemonių dar nuo praėjusios gegužės, kai partija surengė gynybos forumą ir aptarė gynybos poreikius bei priemones, ir palaiko Prezidento iniciatyvą kviesti parlamentines partijas diskusijai, kuri būtina siekiant ilgalaikių, ne vienos kadencijos trukmės sprendimų, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė, frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Liberalai patvirtina dar pernai nustatytą nuostatą daugiau skolintis.
„Vis dėlto nuo praėjusių metų kalbame apie poreikį peržiūrėti viešąsias išlaidas, priimti sprendimus dėl perteklinio valstybės turto pardavimo. Taip pat įvertinti, kurių valstybės įmonių akcijų dalį galėtume leisti įsigyti investuotojams iš mūsų sąjungininkių šalių. Tai didintų kitų valstybių suinteresuotumą ginti Lietuvą, nes taip būtų ginamos ir jų investicijos“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalai taip pat pabrėžia, kad kilus diskusijai apie mokesčių korekcijas, mažiausiai žalingais laikytini „nuodėmių mokesčiai“. „Automatinio pritarimo iš liberalų nebus nė vienam mokesčiui. Spręsime tik pamatę labai aiškius argumentus ir įvertinę visus pliusus bei minusus. Laikėmės ir laikomės nuostatos, kad ekonomikos augimas yra ir mūsų stiprybė, ir tos pačios galimybė pritraukti gynybos lėšų, todėl negalima neapgalvotais mokestiniais sprendimais to sugadinti“, – sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Tiesa, liberalai nepritars visų mokestinių pajamų apjungimui ir mokestinės kartelės nuleidimui, taip pat skeptiškai vertina galimus individualios veiklos apmokestinimo pokyčius.
„Galų gale pirmiausia tikiuosi, kad Prezidentas įtikins valdančiuosius nebesiginčyti ne tik dėl procentų, bet ir dėl grėsmių vertinimo bei įsipareigojimų, ir pagaliau išgirsime daugiau konkretumo iš valdančiųjų, kokie bus realūs šaltiniai gynybai papildomai finansuoti“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Taip, reikia Lietuvą kuo labiau praskolint. Paskui – parduot žemę ir įvežti dar daugiau svetimšalių. Paprastas švabinis kominterno planas sunaikinti tautas ir šalis.