Būsimoji Lietuvos Vyriausybė savo programoje daugeliu atvejų siūlo ne konkrečius sprendimus, o steigti naujas institucijas, komitetus, grupes – toks valdymo metodas spręs ne kairiųjų daugumos išsikeltus tikslus dėl žmonių ir šalies gerovės, o augins valstybės aparatą ir atitinkamai apsunkins valdymą, įspėja Liberalų sąjūdis.
„Susidaro įspūdis, kad pirmus darbo metus Vyriausybė užsiims naujų darbo vietų valstybės sektoriuje kūrimu. Vėliau gal ateis laikas ir realiems darbams“, – pastebi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jos vertinimu, savo planais kelti mokesčius dirbantiems individualiai, didinti verslo kontrolę bei auginti įvairias išmokas Vyriausybė skatins ne gyventojų galimybes ir savarankiškumą, o neveiklumą.
Formatų Vyriausybė
Nueinančios Vyriausybės narys liberalas Simonas Kairys teigia, kad pagal ketvirtadienį Seimui pristatytą dokumentą dirbsiantis kabinetas bus ne reformų, o formatų Vyriausybė.
„Šalyje per mažai dėmesio regionams, todėl kuriama Regionų ministerija, smulkusis verslas turi daug problemų – kuriama ombudsmeno institucija, trūksta dėmesio scenos menams – steigiamas scenos menų centras, trūksta rūpesčio NVO – atsiras atskiras padalinys ministerijoje, o jeigu per didelės kainos – jie sukurs kainų stebėsenos ir analizės centrą. Jie nusiteikę net kiekvienai kultūros sričiai skirti po nacionalinę įstaigą“, – vardija S. Kairys.
Todėl Vyriausybės programoje nusibrėžtas tikslas įkurti „specialią komisiją, kuri nagrinės realius atvejus ieškodama verslui reikalingų sprendimų bei šalins perteklinius reikalavimus“, liberalo manymu, atsidauš į sieną, kai pati Vyriausybė apsitvers komisijomis ir darbo grupėmis.
Neramina mokesčiai
Frakcijos seniūnės pavaduotojai, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narei Editai Rudelienei nerimą kelią būsimosios Vyriausybės užmojis „sieti gyventojų pajamų mokesčio tarifą su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio“.
„Kairieji labiau apmokestins ne daugiau uždirbančius, kaip žadėjo, o visus be išimties – visą vidurinę klasę. Tuos, kurie, pavyzdžiui, šalia savo pagrindinio darbo dar gauna pajamų iš būsto nuomos ir panašiai. Tuomet valdžia iš gyventojų perimtus pinigus padalins jiems patiems – ar pradinukų maitinimui, ar pašalpoms. Tai ne kas kita, kaip grubus kišimasis į žmonių gyvenimą“, – teigia E. Rudelienė.
Seimo liberalus taip pat stebina, kad 2027 metų Lietuvos pirmininkavimui ES būsimasis Gintauto Palucko ministrų kabinetas skiria vos tris abstrakčius teiginius. „Lietuvos pirmininkavimas ES bus tas laikas, kai turėtume rodyti ambiciją ir lyderystę visame regione. Todėl pasiruošimas šiam įvykiui turi prasidėti nuo pirmos Vyriausybės darbo dienos“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Teigiamos nuostatos
Dalis būsimos Vyriausybės programų nuostatų, liberalų vertinimu, racionalios – ypač įsipareigojimas tęsti darbus užsienio politikos, krašto apsaugos srityse.
„Matome liberalių nuostatų investicijų pritraukimo, biurokratijos mažinimo srityje. Stebėsime, ar Vyriausybei pavyks žodžius paversti sprendimais. Žmogaus teisių srityje taip pat yra svarbių akcentų dėl lyčių lygybės, smurto lyties pagrindu, tačiau partnerystės klausimas neliečiamas“, – atkreipia dėmesį V. Čmilytė-Nielsen.
Programos apskritai yra biurokratizmas, todėl turėtų būti konkretaus valdymo veiksmo konkrečių darbų planas (žinoma, galėtų būti pakoreguotas jį vykdant). Taigi programos reikalingos būtent neveiklumui, nežinojimui ką konkrečiai daryti pridengti.