Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Žinovai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant prie šios transporto priemonės vairo.
„Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai įvertinti vairavimo sąlygas”, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Bendrovės duomenimis, 2023-2024 metais užfiksuota beveik 600 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviratis arba paspirtukas, iš jų 24 – praėjusią žiemą. Atvejų, kai dviratininkai ar paspirtukininkai patys sukelia eismo įvykį, per dvejus metus užregistruota vos dvi dešimtys. Dažniausiai dviratininkai susižeidžia nukritę arba būna partrenkti kitų transporto priemonių. Iš viso per dvejus metus už tokius įvykius atlyginta daugiau nei 320 tūkst. eurų, o vidutinė žala siekia 730 eurų. Didžiausias šių transporto priemonių įvykių skaičius fiksuojamas rugpjūčio, mažiausiais – sausio mėnesiais.
Dygliuotos padangos – žiemos būtinybė
Pasak dukart olimpinio čempiono ir dviračių parduotuvių „Umarai“ savininko Gintauto Umaro, žiemą dviračiu važiuoti gatvėmis yra nejauku tiems vairuotojams, kurie nėra įpratę prie intensyvaus eismo. Sporto legenda mažiau įgudusiems dviratininkams žiemos laikotarpiu rekomenduoja rinktis maršrutus ne važiuojamąja kelio dalimi, o dviračių takais. „Juose dviratininkai, ypač žiemos mėnesiais, gali jaustis saugiau“, – sako G. Umaras.
Jis džiaugiasi, kad vairavimo kultūra Lietuvoje keičiasi, vairuotojai tampa atidesni. „Vis daugiau skirtingų transporto priemonių vairuotojų supranta, kad reikia gerbti kitą eismo dalyvį, ypač kai jis – silpnesnėje situacijoje ir yra mažiau saugus. Žiemą, kai daug vairuojame tamsoje, ir daugiau tenka važinėti tamsoje, svarbu pasirūpinti dviračio žibintais. Pastebima, kad ir automobilių vairuotojai tamsoje atidžiau bei laikydamiesi didesnio atstumo prasilenkia su dviratininku“, – kalba olimpinis čempionas.
G. Umaras dviratininkams, sėdantiems ant šios transporto priemonės žiemą, pataria nepamiršti pasirūpinti savimi.
„Reikėtų rinktis aprangą, kuri turi gerą pralaidumą dviratininkų išgarinamam prakaitui. Toks pasirinkimas leis nesukaisti minant šią transporto priemonę žiemos mėnesiais. Šalmas taip pat yra būtina dviratininko apsaugos dalis. Reikėtų kuo geriau uždengti kaktos plotą virš akių, nes žiemą važiuojant ši vieta šąla. Patariama nepamiršti gerokai šiltesnių pirštinių ir vietoj dviratininko batelių autis kokybiškus turistinius batus, kuriuose pėda turi daugiau erdvės, ir gerai išsivėdina nuo drėgmės “, – pasakoja dviratininkas.
Ruošiant dviratį žiemos kelionėms jis mini vieną šios transporto priemonės dalį, kuri yra ypatingai reikšminga šaltuoju sezonu. „Kai dviračiu važinėjate kasdien, nesirinkdami oro sąlygų, kaip Suomijos, Švedijos ar Olandijos gyventojai, reikėtų sumontuoti dygliuotas padangas. Jos suteikia galimybę važiuoti saugiau ir slidžia kelio danga. Grįžus iš pasivažinėjimo, ypač kai keliai yra pabarstyti druska, reikėtų vandens srove nupurkšti dviratį, palikti jį nudžiūti, o vėliau – sutepti. Žiemą dviračiu sėkmingai gali važinėti tie dviratininkai, kurie geba objektyviai įvertinti oro sąlygas ir savo galimybes“, – pabrėžia G. Umaras.
Dviračiu – saugiau nei automobiliu
Pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko Pauliaus Bakučio, pastaruosius septynerius metus žiemos Lietuvoje yra pakankamai šiltos ir kelių dešimčių centimetrų sniego sluoksnio beveik nebepasitaiko, todėl gerėja eismo sąlygos važinėti dviračiu ištisus metus.
„Matome, kad šią žiemą nebėra nenuvalytų šaligatvių problemos, todėl dviračiais patogiai galima važiuoti ne tik gatvėmis, bet ir dviračių takais. Ši žiema pasižymi dažna oro temperatūra, kuri yra artima nuliui laipsnių Celsijaus, todėl kiekvieną kartą prieš leidžiantis į kelią dviračiu reikėtų sekti orų prognozę ir atidžiai įvertinti važiavimo sąlygas“, – kalba Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.
P. Bakučio teigimu, dviratininkų sužalijimai žiemą nėra skaudesni ar sudėtingesni. „Žiemą tenka kristi ir čiuožti, jei kelias yra padengtas ledu. Esant apledėjusiai kelio dangai, dviratininkai netgi nenusibrozdina, jie dažniausiai patiria sumušimus. Vasarą paprastai traumos būna skaudesnės dėl didesnio greičio. Dviratininkai dažniau patiria sužalojimus, kaulų lūžius ar nubrozdinimus“, – vardija jis.
Esant permainingoms oro sąlygoms, P. Bakutis pataria vos išriedėjus į gatvę, važiuojant mažu greičiu pasitikrinti, kaip elgiasi dviratis, ir pajusti, koks yra jo stabdymo kelias. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad keliai bei gatvės yra pabarstomi ir nuvalomi pirmiau nei dviračiams ir pėstiesiems skirtos vietos, todėl reikėtų rinktis važiavimą gatvėmis, o ne dviračių takais ar šaligatviais.
Važiuoti žiemą dviračiu, pasak P. Bakučio, yra netgi saugiau nei juo leistis į kelią vasarą. „Žiemą dviratis gatvėje gali būti stabilesnis nei automobilis, nes dviratis neišvysto tokio greičio kaip keturratės transporto priemonės, o jo stabdymo kelias yra trumpesnis. Šis kelias priklauso nuo masės, o dviratininko ir dviračio masė yra mažesnė nei kitų transporto priemonių. Dviračio sukibimo plotas su kelio danga yra mažesnis, tačiau dėl masės stabdymo efektyvumas yra išties geras ir dviratis gali sustoti greičiau nei automobilis“, – pabrėžia Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.
Oro temperatūros patikra – kiekvieną rytą
Dviračių entuziastas džiaugiasi, kad vis daugiau mūsų šalies automobilių vairuotojų žino, kaip veikia dviratis ir patys keturrates transporto priemones neretai iškeičia į dviračius. „Perskyra tarp automobilių ir dviračių vairuotojų mūsų šalyje mažėja, nes didžioji dalis žmonių yra tiesiog eismo dalyviai, kurie vieną dieną yra dviratininkai ar pėstieji, o kitą dieną – automobilių vairuotojai“, – pasakoja P. Bakutis.
Lietuvos dviratininko bendrijos pirmininko teigimu, gatvėje itin svarbus eismo dalyvių bendravimas. Dviratininkams jis pataria pasistengti su automobilių vairuotojais užmegzti akių kontaktą. „Jis padeda būti matomam, tačiau nereikėtų užmiršti ir savisaugos“, – pabrėžia dviratininkas.
Kiekvieną kartą sėdant ant dviračio žiemos metu P. Bakutis pataria patikrinti oro temperatūrą. „Sužinojus, kiek laipsnių yra už lango, galima pasirūpinti tinkama apranga, suplanuoti maršruto laiką ir iš anksto objektyviai įvertinti kelio dangos kokybę“, – sako žinovas.
Esant slidžiai kelio dangai, P. Bakutis rekomenduoja atidžiai įvertinti stabdymo kelią ir posūkių rizikas. „Vairą sukti ir transporto priemonę stabdyti reikėtų nestipriai, be staigių judesių. Itin svarbu važiuojant slidžiu keliu veiksmus planuoti į priekį. Jei plikledis susidarė netikėtai, padangose reikėtų nuleisti slėgį iki tokio lygmens, kad ratlankis liestų padangos kraštą. Tokie atvejai praktikoje pasitaiko retai, tačiau tai – puiki išeitis, kai tenka važiuoti labai slidžiu keliu“, – pasakoja patyręs dviratininkas.
Tiems, kurie į gatves žiemą išrieda pirmąjį kartą, P. Bakutis pataria neeksperimentuoti ir įpratinti kūną valdyti dviratį. „Vairą sukti reikia ne tik rankomis, dirbti privalo visas kūnas“, – sako jis.
Pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko, važiuojant ilgesnį maršrutą žiemą reikėtų didesnį dėmesį skirti aprangai. „Drabužius svarbu sluoksniuoti, o galvą – apsaugoti šalmu. Jis turėtų būti kuo apvalesnis, nes moksliškai įrodyta, kad apvalumas geriau apsaugo žmogaus kaukolę nelaimės atveju. Apsaugos priemonių, kurios dedamos ant alkūnių, žiemą reikėtų atsisakyti, nes jos varžo ir kritimo atveju, tikėtina, nepadės“, – kalba P. Bakutis.
Jo teigimu, važiavimas dviračiu žiemą nėra pavojingesnis nei kitais metų laikais, todėl tuo netikintiems tiesiog reikėtų išriedėti į gatvę.
