Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Lietuvos upių turtai – dideli, bet nebranginami

www.alkas.lt
2023-05-05 06:00:24
2
Šventoji | fabula.lt nuotr.

Šventoji | fabula.lt nuotr.

Bėgant metams Lietuvoje žmogaus santykis su upėmis stipriai pasikeitė.

Jeigu kadaise upės buvo gerbiamos ir net dievinamos, tai vėliau – pajungtos ūkio veiklai, siekiant išspausti kuo daugiau naudos.

Taip įvairiuose šalies kampeliuose atsirado kone 1,5 tūkst. užtvankų, dalį kurių šiandien gamtininkai vadina piktžaizdėmis.

Net ir ilgiausia vien Lietuvoje tekanti Šventosios upė – nebe tokia tyra ir nepaliesta, o – suspausta užtvankų, hidroelektrinių.

Istorijos tyrinėtojai mini, kad Šventosios pavadinimas nusako jos šventą reikšmę senajame lietuvių tikėjime.

Upės pavadinimas randamas XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose, o aplink ją žmonės gyveno nuo seno.

Antanas Baranauskas savo poemoje „Anykščių šilelis“ rašė:

Kas ten šnibžda? – Ė šnypščia iš kelmo piktoja,

Ėgi srove teškena upelė Šventoja.

Šventa upė neišvengė žmogaus piktadarybių

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyriausiasis žinovas Simas Aštrauskas sutinka, kad ekosistemos atžvilgiu Šventosios upę galima vadinti viena turtingiausių Lietuvos upių, nes per skirtingus šalies rajonus vingiuojanti upė savo aukštupyje jungia daugybę ežerų, o per visą savo ilgį kerta įvairaus tipo augavietes, vietomis išplatėja, vietomis susiaurėja, teka miškais, pievomis, derlingais ir smėlingais dirvožemiais.

Tačiau Šventoji neišvengė įvairaus laikmečio išbandymų.

Dalį gamtos turtų upės ekosistema prarado dėl žmogaus piktadarybių – taršos, užtvankų, kanalo į Nevėžį projekto.

„Sovietmečiu niekas per daug nekreipė dėmesio į pramonės taršą ir įtaką gamtai, nors kai kur ji buvo labai akivaizdi.

Niekas neviešino žinių ir nekvietė diskusijai.

Tad galima tik nuspėti, kad kiekvienas miestas ar miestelis, pro kurį teka Šventoji, savo laiku joje paliko savo įspaudą“, – dėsto S. Aštrauskas.

Paprašytas palyginti šiandienos ekologinę upės būklę su vyravusia praėjusiame amžiuje, ekologas mano, kad šiuo metu padėtis yra geresnė.

„Turbūt dar yra nemažai žmonių, prisimenančių, kaip upėse gyventojai skalbdavo skalbinius, kilimus, prausdavosi, prie upių plaudavo automobilius.

Pavyzdžiui, Anykščiuose, dar palyginti neseniai, buvo pasiektas 98 proc. prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų prisijungusių namų ūkių rodiklis, jau nekalbant apie nuotekų valymo įrenginių naudojimą.

Visi šie pavyzdžiai padeda suvokti, kaip viskas pasikeitė ir patiems padaryti išvadą“, – kalba S. Aštrauskas.

Bet tuo pačiu pašnekovas pripažįsta, kad yra sričių, kur proveržis vis dar menkas.

Kavarsko užtvanka ant Šventosios upės | gamta.lt nuotr.

Pasak S. Aštrausko, didelė dalis Šventosios upės yra išlikusi natūrali ir didžiausia problema jos ekosistemai yra užtvankos, kurios kaip stovėjo, taip ir stovi.

Todėl labai reikia visuomenės diskusijų ir ekspertų žodžio, kaip būtų galima spręsti užtvankų problemą.

Juk metų metais egzistavusią nuotekų problemą pavyko sėkmingai išspręsti – gyvenviečių nuotekų surinkimo sistemų plėtros projektai ir parama gyventojams, įsirengiantiems nuotekų valymo įrenginius, buvo veiksmingi ir turėjo naudą upės ekosistemai.

Užtvankos varžo ne tik Šventosios tėkmę, bet ir galimybes

Didelę naudą gamtai galėtų turėti ir užtvankų šalinimo projektai, kurie Europoje pastaraisiais metais smarkiai dažnėja.

Šie projektai atveria upes migruojančioms žuvims ir kitiems gyvūnams.

O juk kadaise Šventojoje neršdavo didingieji eršketai, savų migracijos kelių nepamiršta ir lašišos, šlakiai, unguriai.

Užtvankos žuvis atkerta nuo nerštaviečių, taip pat sulėtina tėkmę, o vagą nukloja nešmenys, dugnas ima dumblėti, krantai – pelkėti. Nyksta buveinės ir skursta biologinė įvairovė.

O kalbant apie Šventąją, šios upės potencialas yra gerokai didesnis negu dabartiniai jos turtai.

Žuvininkystės tarnyba į ją nuolat leidžia aštriašnipių eršketų jauniklių, kurie, tyrimų duomenimis, Kuršių marias pasiekia vidutiniškai po 40 parų.

Tačiau laikas, kada subrendę eršketai turėtų sugrįžti į upę – labai ilgas, maždaug 15–18 metų.

Kita vertus, Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjas Valdas Gečys savo knygoje „Žmonės ir Žuvys“ pabrėžia, kad „nors dvi ar kelios sugrįžusios subrendusios eršketų patelės (ir keli subrendę patinai) išnerštų ir padovanotų kelis milijonus ikrelių, toks kiekis pranoktų visų šalių keliolikos metų pastangas kartu sudėjus ir reikštų, kad aštriašnipiai eršketai vėl taptų Baltijos jūros ir Lietuvos upių gyventojais“.

Tad Šventoji turi galimybę tapti išskirtine viso Baltijos šalių regiono upe.

V. Gečio kolega Andrej Pilinkovskij priduria, kad pagrindinės eršketų populiacijos nykimo priežastys buvo nekontroliuojama verslinė žūklė, vandens kokybės pablogėjimas, užtvankų statyba ant „neršto upių“, upių hidrologiniai ir hidromorfologiniai pokyčiai ir nerštaviečių sunaikinimas dėl žmogaus ūkinės veiklos.

Tad kadaise klestėjusias, bet išnykusias rūšis tyrinėjantiems mokslininkams yra akivaizdi neigiama užtvankų įtaka, atkertanti žuvis nuo nerštaviečių bei sukelianti vandens lygio svyravimus ir maistinių medžiagų pokyčius.

Užtvanka Anykščiuose – labiau kenkia negu duoda naudos

Šiuo metu Šventosios upėje iš viso yra 4 užtvankos:

Kavarsko, Anykščių, Užpalių, Antalieptės.

3 iš jų yra hidroelektrinės:

Kavarsko ir Antalieptės.

Paprastiems žmonėms būtų sudėtinga atsakyti, kurios iš jų upei pakenkė labiausiai, tad atsakymų ieško mokslininkai – pernai Aplinkos ministerijos užsakymu parengta „Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu studija“ leidžia suprasti, kurios iš užtvankų visuomenei neduoda jokios naudos ir tik kenkia gamtai.

Tyrėjai nustatė, jog Anykščių užtvanka ant Šventosios patenka tarp dešimties didžiausią žalą gamtai darančių ir mažiausią socioekonominę vertę turinčių hidrotechnikos statinių ar jų liekanų.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus žinovai irgi yra pastebėję, kad turbūt didžiausią Šventosios upės ruožą migruojančioms žuvims blokuoja Anykščių užtvanka, kuri dėl neveiksmingo žuvitakio yra rimta kliūtis.

O Užpalių ir Antalieptės užtvankos labiau riboja ežero žuvų migraciją tarp ežerų.

Šventosios pavyzdys rodo, kad visos užtvankos keičia upę, ją suskaidydamos ir jos ruožus paversdamos labiau ežerų ekosistemomis nei upės.

Aštrauskas su kolegomis pastebi, kad mėginant atitaisyti gamtai padarytą žalą žuvivaisos programomis anksčiau išnykusios rūšys taip greitai neatsikuria.

Nors Šventosios upė žuvinama kiekvienais metais, rezultatai, tikėtina, pasimatys tik tolimoje ateityje.

Ekologas priduria, kad nemaža Šventosios upės dalis patenka į „Natura 2000“ teritoriją ir joje yra saugomos lašišų, upinių nėgių, kirtiklių ir kitų rūšių buveinės.

Dėl šio statuso ir jo ribojimų upėje sudaromos sąlygos saugomoms rūšims išlikti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ar pažintumėte Lietuvos upių perlą – tulžį? (video)
  2. Naujos žinios apie saugomus Lietuvos paukščius
  3. Lietuvos vandens telkinius papildė virš 6 milijonų vėgėlių
  4. Netikėta: Bražuolė taps pirmąja Lietuvos upe, išlaisvinta iš užtvankos gniaužtų
  5. Kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?
  6. Kas nuo kitų metų keisis Lietuvos ūkiuose?
  7. Ar pažįstate Lietuvos kūdrose gyvenančius mažus drakoniukus?
  8. Gamtininkai sunerimę – Punios šilas ir vėl bus kertamas
  9. Permainos gamtininkų darbe – retų paukščių apskaitai pasitelkė šiuolaikines technologijas
  10. Gamtininkai prašo netrikdyti kurtinių (video)
  11. Vairuotojai, būkite atsargūs: į kelius šliaužia žalčiai
  12. Šventosios upė papildyta nykstančiomis žuvimis – skersnukiais
  13. Nyksta kurtiniai – rečiausi mūsų sengirių gyventojai (video)
  14. Pakeista leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka
  15. Svarbiausi pokyčiai aplinkosaugos srityje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Kažin says:
    1 mėnuo ago

    Derėtų svarstyti, lyginti ir Kauno užvankos daromą žalą ir iš to gaunamos elektros naudą. Juolab, kad nuo Kauno iki Kuršių marių rengiamasi Nemuną paversti ištisa laivų variklių kriokykla. Nemunas kasamas už valstybės llėšas,, kai akivaizdu, kad su Pajūriu, Klaipėda viską išspręstų greitasis geležinkelis, o ne Nemuno vertimas variklių kriokykla.
    Taigi išgriovus Šventosios upės užvankas vargu ar kas pasikeistų ėmus kriokti Nemunu laivams.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      1 mėnuo ago

      Ar tik nepasikartos Šventosios jūrų uosto istorija?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

2023 06 04
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Atostogoms paruoškite ir elektros prietaisus

2023 06 04
Sodo darbai | pixabay.com, Miller Eszter nuotr.

Sodo darbai įsibėgėja: kaip išvengti nelaimių?

2023 06 03
Geniniai paukščiai | „Natura 2000” nuotr.

Kaip išsaugoti nykstančius genius

2023 06 03
Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“ | paneveziomuziejus.lt nuotr.

Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“

2023 06 03
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Kviečia etnokultūrinės vasaros stovyklos 2023

2023 06 03
Knygos „Kovok! Kazys Škirpa ir Lietuvos likimas Antrajame pasauliniame kare“ pristatymas | Rengėjų nuotr.

Knygos „Kovok! Kazys Škirpa ir Lietuvos likimas Antrajame pasauliniame kare“ pristatymas

2023 06 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Cigaretės | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Pagerėjusi sveikata – motyvacija mesti rūkyti

2023 06 05
Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.
Lietuvoje

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Dviračių takas Olandijoje | „Novaturo“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Kelionės dviračiais: 5 draugiškiausios šalys

2023 06 04
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad kelionė su gyvūnu nekeltų iššūkių

2023 06 04
Sąjūdžio 35-mečio minėjimo konferencija LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Minimos Sąjūdžio 35-osios metinės

2023 06 04
Polilsis gamtoje | pixabay.com, Mostafa Meraji nuotr.
Gamta ir žmogus

Gamtoje poilsiaukite be rūpesčių

2023 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ir... apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Zigmas Valančius apie Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar
  • Ar taip? apie Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
  • Petras apie H. Perelšteinui – 100: ką „Ąžuoliuko” legenda diriguotų šiandien?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pagerėjusi sveikata – motyvacija mesti rūkyti
  • Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
  • S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)
  • M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
1
Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.

„Pirmuosius akinius man uždėjo, kai buvau trylikos – jie buvo skirti žiūrėti į mokyklos lentą. -0,75 dioptrijų stiprumo, šlykščiai raudonais...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) Seinų netekimas sukėlė didžiulį visuomenės nusivylimą. Lietuvos kariai, piktindamiesi esama padėtimi, patys prašėsi siųsti juos į lenkų frontą. Lietuvos...

Skaityti toliau

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Birželio 16–18 dienomis vyksiančios Europos archeologijos dienos yra archeologijos mokslą ir archeologinį paveldą pristatantis tarptautinis renginys, kurį sumanė Prancūzija. Prie...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ir... apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Zigmas Valančius apie Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar
  • Ar taip? apie Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
  • Petras apie H. Perelšteinui – 100: ką „Ąžuoliuko” legenda diriguotų šiandien?
  • ir vėl cenzūra apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
Kitas straipsnis
Moksliniai tyrimai | lrv.lt nuotr.

Jaunųjų mokslininkų tyrimuose – Lietuvai svarbios temos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai