Trečiadienis, 27 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

I. Tumavičiūtė. Kaniūkų skerdynės naikintojo akimis – siaubingas pragaras

Irena Tumavičiūtė, www.aidas.lt, www.alkas.lt
2025-01-29 05:38:00
1k
PERŽIŪROS
6
Žydų partizanai

Žydų partizanai. Stovi iš kairės: Elchananas Magidas, Jakobas Preneris, Bluma Markovič, Aba Kovneris, Ruzka Korčak, Leibą Šapiršteinas, Vitka Kempner. Apačioje iš kairės: nenustatyta, Pesachas Mizerečas, Motlas Šamesas. | Jad Vašem (Yad Vashem) nuotraukų archyvo CO5/121 nuotr

Žinomas partizaninio karo teoretikas Karlas Šmitas (Carl Schmitt) yra suformulavęs pagrindinius skirtumus tarp partizanų ir teroristų: partizanai veikia priešo okupuotoje savo Tėvynės teritorijoje, siekdami su minimaliais nuostoliais išvyti okupantą ir kurti gyvenimą savo Tėvynėje.

Teroristai vykdo svetimos, trečiosios, valstybės įsakymus, sabotažo veiksmais žlugdydami ūkinę veiklą, provokuodami okupacinės valdžios baudžiamąsias akcijas. Vėliau teroristai pasitraukia iš kruvinųjų savo veiksmų teritorijos.

Kaniūkų kaimas šiandien | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.
Kaniūkų kaimas šiandien | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Vykdydami tokios trečiosios valstybės – stalininės Sovietų Sąjungos – įsakymus, 1943 m. rudenį ir 1944 m. žiemą teroristai ir diversantai ypač siautėjo Vilniaus krašte.

Sprogdindami elektros tiekimo linijas, kelius, vandentiekio įrenginius, telefono stulpus, iš pasalų žudydami pavienius nacionalsocialistinius okupantus ir įstaigų tarnautojus, banditai ne tik ligonines ir įmones, bet ir tūkstančius civilių gyventojų palikdavo be šviesos ir ryšio, išprovokuodavo žiaurias okupantų baudžiamąsias akcijas.

Ypač kentėjo Vilnijos ūkininkai – lietuviai, gudai, lenkai. Kaimus apsupdavo gaujos (nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų) ginkluotų banditų.

Per kelias valandas apiplėšę kaimą, kartais jie įkaitais paimtus valstiečius netgi priversdavo grobį nuvežti į miškus, kur buvo įsikūrusios gaujų buveinės.

„Užpuldami ūkininkus, žydai niekada nerizikuodavo: kad patektų į gyvenvietę ar iš jos išeitų, prasiskindavo kelią šūviais, kartais dėl to nužudydami ir civilius gyventojus, moteris ir vaikus“ ‒ iš Ričo Koheno (Rich Cohen) biografinės knygos apie Abą Kovnerį „Nachtmarsch“, p. 169).

Už kiekvieną jų diversinę akciją vokiečiai šaudydavo įkaitus, bausdavo ištisus kaimus. Valstiečiai, kurie nepristatydavo visos maisto gaminių prievolės, buvo griežtai baudžiami – jų buvo ir sušaudytų Paneriuose.

Stengdamiesi apsiginti nuo ginkluotų gaujų ir apsaugoti savo turtą, 1943 m. rudenį kai kurių kaimų valstiečiai ėmė kurti kaimų savisaugas.

Dėl to iš raudonųjų teroristų susilaukdavo baudžiamųjų akcijų. Apie sovietinių gaujų plėšikavimą, jų vykdytas baudžiamąsias akcijas žmonės kalbėdavo tik pašnibždomis. Iki pat Atgimimo.

Sovietų okupuotoje Lietuvoje likę teroristai atsiminimuose apie kruvinus savo darbus rašyti nedrįso, nes galėjo susilaukti savo aukų artimųjų linčo teismo.

Be to, stengėsi išsaugoti „partizanų“ įvaizdį. Dar daugiau – keli teroristinių akcijų dalyviai net kalbėjo apie vokiečių garnizono Kaniūkuose sutriuškinimą.

30 metų stebėjome, kaip teroristinių žygių dalyviai, pasidžiaugę ramaus gyvenimo rudeniu – Lietuvoje, Rusijoje, Amerikoje ar Izraelyje – iškeliauja Anapilin.

Daugelis teroristinių akcijų dalyvių žydų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos išvyko ieškoti geresnio gyvenimo į Vakarus.

Tarp jų buvo žmonių, kurie vėliau atvirai rašė apie tos žiemos įvykius, nemanydami, kad jų tekstai kada nors pasieks ir Lietuvą.

Skelbti atsiminimai padeda susidaryti tikresnį vaizdą apie raudonųjų teroristų „partizaninę“ kovą. Tie atsiminimai dažnai visiškai skiriasi nuo tų menkų duomenų, kurie išlikę jų autorių bylose Lietuvos ypatingajame archyve.

Pavyko gauti kauniečio Paulo Bagrianskio, buvusio Kauno geto kalinio, Izraelyje išleistus atsiminimus anglų kalba. Iš visų iki šiol skaitytų sovietinių teroristų atsiminimų Bagrianskio tekstas yra vienintelis, kuriame nėra nė žodžio apie „vokiečių garnizoną“, jis nejautė keršto paprastiems valstiečiams dėl nacistinės okupacijos nusikaltimų.

Galbūt tuo metu jis pagalvojo apie savo dukrelę, kurią jos gelbėtoja Bronė Budreikaitė „buvo ištraukusi per spygliuotą vielų tvorą“.

Pakrikštijusi mergaitę Irenos vardu, augino ją kaip savo dukterėčią Budreikaitę. Bronė ir dar trys Bagrianskytės gelbėtojos vėliau buvo įtrauktos į Pasaulio Tautų Teisuolių sąrašą.

Paului Bagrianskiui, kaip ir keliems kitiems Kaniūkų naikintojams, buvo nesmagu, kad teko dalyvauti šioje akcijoje, kad daugeliui jo bendražygių taip patiko žudyti, tyčiotis iš lavonų, patiko griauti, o labiausiai – gerti.

Bagrianskio aprašyta siaubinga scena, kaip buvo niekinami lavonai, primena sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų braižą, kai jie, traukdamiesi nuo buvusių sąjungininkų nacių, 1941m. birželio pabaigoje susidorojo su Rainių ir kitais lietuvių kankiniais, Vakarų Baltarusijos, Vakarų Ukrainos patriotais.

Kaniūkų žudynės | Vikipedijos nuotr.
Kaniūkų žudynės | Vikipedijos nuotr.

Pateikiame 1988 m. Paulo Bagrianskio paskelbtų atsiminimų apie Kaniūkus ištrauką [Pirsumim (Tel Aviv: Publications of the Museum of the Combatants and Partisans), no. 65–66 (December 1988): p. 120–24] (versta iš anglų kalbos):

Manęs nenustebino, kai 1944 m. balandžio mėn. (iš tikrųjų sausio – I.T.) mūsų partizanams buvo pranešta, kad eisime pamokyti Kaniūkų kaimą. Niekada nebuvau girdėjęs apie kaimą, vadinamą Kaniūkais. 

Mūsų 25 asmenų žydų būriui vadovavo Jakobas Preneris. Kituose būriuose – įvairių tautybių atstovų – dar buvo 125 partizanai. Visi šie būriai sudarė 150 asmenų gerai ginkluotą dalinį, kuris mums atrodė įspūdinga jėga. 

Be mūsų 25 žydų būrio, dalinyje buvo rusų, lietuvių, lenkų, ukrainiečių ir kitų tautybių atstovų, daliniui vadovavo rusas, nemokėjęs jokios kitos kalbos, išskyrus savo gimtąją. 

Manyta, jog visi supranta rusiškai. Bet iš tikrųjų daugelis lietuvių ir jaunesnieji žydai rusų kalbos nemokėjo. Net ir Jakobas Preneris rusiškai kalbėjo tik šiaip sau.

Prieš daliniui išvykstant karininkas rusiškai trumpai supažindino su žygio užduotimi. Daugelis kaimų, išsidėstę maždaug 20 km spinduliu aplink Kaniūkus, buvo nusprendę naktimis Kaniūkuose laikyti savo karves ir kiaules. 

Kaniūkai buvo gerai apsirūpinę – vokiečių ir Armijos Krajovos ginklais. Maisto atėję partizanai rasdavo tuos kaimus tuščius. Kaniūkų saugoti dažnai dar iš vakaro atvykdavo ir vokiečių. 

Daliniui vadovavęs karininkas pasakė, jog todėl ir eisime pamokyti Kaniūkų. Kai paklausėme, ko juos mokysime, karininkas pasakė, jog sužinosime, kai tam ateis laikas.

Žygiavome nuo vidurdienio iki vėlyvo vakaro, viename kaime sustojome pailsėti ir pavalgyti. Mane mūsų vadovybė paskyrė vertėju ir kurjeriu ryšiams su būriais palaikyti. Nors kelionė buvo ilga ir forsuota, nesijaučiau pavargęs ir negalėjau užmigti. 

Buvo gaila, jog negalėjau užmigti, nes kitą naktį laukė dalyvavimas akcijoje – reikėjo būti pailsėjus, kad galėtum būti budrus ir pasirengęs atlikti bet kurią užduotį. Po to dar laukė trečioji naktis – grįžimas į savo bazę, trečioji bemiegė naktis. 

Kalbu apie tai jau žvelgdamas į praeitį. Tada negalvojau apie „ rytdieną“ ir tada nelabai sukau sau galvą – miegoti  ar ne. Valandą ar dvi praleidau vadovybės būstinėje – su keliais karininkais studijavome žemėlapį. 

Ten būdamas supratau, jog mūsų tikslas – sunaikinti visą kaimą kartu su jo gyventojais. Paklausiau, kodėl ketinama taip nežmoniškai žiauriai pasielgti. Man buvo atsakyta, jog taip nusprendė aukščiausioji vadovybė. 

Mes negalime leisti, kad taip stipriai apsiginklavęs kaimas žlugdytų mūsų partizanų veiklą. Tegu tai bus pamoka kitiems kaimams – kad jie gerai pagalvotų prieš prašydami nacių ginklų ir prieš nuspręsdami mums priešintis.

Kitą dieną iš ryto išžygiavome. Apie antrą valandą po pietų nedideliame jaukiame kaimelyje sustojome „atsigaivinti“  ir porą valandų pailsėti. Kaimą supo aukštos senos pušys, aplink – miškas. 

Vienoje miško pusėje driekėsi laukai, tarp laukų – nedidelis upelis. Valstiečiai mums pasiūlė paprastų valgių – kiaušinių, balto sūrio, juodos duonos ir rūgpienio. 

Pasitaikydavo, kad šeimininkas pasmalsaudavo, kur mes išsirengėme. Atsakydavome, jog mums įsakyta susitikti ir vėliau prisijungti prie didelio kitų partizanų padalinio.

Apie ketvirtą valandą vėl pajudėjome, žygio tikslą pasiekėme prieš pat vienuoliktą valandą vakaro. Kiekvienas būrys gavo atskirus uždavinius, kiekvienam buvo paskirta jo [veiklos] teritorija.

 Lygiai vidurnaktį visi buvo nurodytose vietose ir laukė signalo pulti Kaniūkų kaimą. Vieni būriai turėjo padegti trobas, kiti – užtverti kelius iš kaimo. Ir lygiai dvyliktą kaimas suliepsnojo, ėmė sproginėti ginklų atsargos. 

Tvartuose siaubingai baubė karvės, žviegė kiaulės, žvengė arkliai. Keliems arkliams pavyko išsiveržti, jie šuoliavo kaip pasiutę iš degančio kaimo.

Liepsnose sproginėjo tūkstančiai vokiečių šovinių, kurių buvo kiekvienoje troboje, iš tvartų sklido baisūs degančių gyvulių garsai, girdėjosi bandančių pabėgti kaimo gyventojų šaudymas – šiame košmariškame pragare negalėjai atskirti žmonių riksmo ar balso. 

Ištisą valandą stovėjau su vadovaujančiu karininku ir keliais jo padėjėjais ant kalvos stebėdamas šį siaubingą pragarą. Tada gavau įsakymą susisiekti su savo būriu ir liepti jiems užimti naujas pozicijas. 

Priartėjęs prie savo būrio pamačiau, kaip vienas iš mūsiškių, vidutinio amžiaus moteriškės galvą prispaudęs prie didelio akmens, kitu akmeniu ją daužė. 

Kiekvieną smūgį lydėjo maždaug tokie žodžiai: čia už mano nužudytą mamą, čia – už užmuštą tėvą, čia – už mirusį brolį ir pan. Tai buvo maždaug 22 metų jaunuolis, su kuriuo visą laiką kartu dirbome pogrindyje. 

Šiaip jis buvo draugiškas ir ramus žmogus. Nesitikėjau, kad jis kada nors galėtų taip elgtis. Kas jį taip staigiai pakeitė? Aš nesureagavau. Tik Jakobui Preneriui pasakiau, kurias naujas pozicijas turi užimti jo būrys, ir grįžau pas vadą. 

Jis pasiuntė mane į kitą būrį – ir jam turėjau nurodyti naujas pozicijas. Eidamas turėjau kirsti “boljšaką” (vieškelį), kurį iš abiejų pusių gaubė seni medžiai. Kirsdamas kelią pastebėjau vyriškį, bandantį pabėgti iš kaimo. 

Galbūt jis mane pastebėjo pirmas, nes bėgdamas paleido į mano pusę šūvį. Supratęs, kad nepataikė, jis akimirkai sustojo manydamas, kad antrasis bandymas pavyks geriau. 

Bet dabar aš buvau pasiruošęs ir nuspaudžiau gaiduką pirmas. Iš vyro rankos iškrito ginklas. Jis lėtai susmuko ant kelių ir griuvo negyvas. 

Jeigu būčiau kirtęs kelią minute anksčiau ar vėliau, galbūt mudu būtume prasilenkę. Ir šiandien jis galėtų būti gyvas, kaip aš esu gyvas, jeigu ne tas minutės skirtumas. Kita vertus, aš būčiau žuvęs, jeigu jis būtų atidžiau nusitaikęs.

Kai priartėjau prie būrio, kuriam turėjau pranešti naują užduotį, išvydau siaubingai kraupų vaizdą. Dar ir šiandien, daugiau kaip po keturiasdešimties metų, sunku įsivaizduoti ar aprašyti, ką tada mačiau. 

Nedidelėje miško laukymėje tysojo pusračiu sumesti šeši įvairaus amžiaus moterų ir dviejų vyrų kūnai. Visi buvo nuogi, suversti ant nugarų. Apšviesti mėnulio pilnaties. 

Artėdamas pamačiau, kaip vienas vyras šaudė į kūnų tarpkojus. Jeigu kulka pataikydavo į nervą, kūnas sureaguodavo lyg būtų gyvas – kelias sekundes krūpteldavo ir virpteldavo. 

Moterų kūnai reaguodavo stipriau negu vyrų. Šiame žiauriame žaidime dalyvavo visi būrio vyrai [paryškinta autorės – I.T.] – kvatodami, su laukiniu įtūžiu. Iš pradžių stovėjau apstulbintas šio reginio, paskui man pasidarė nesveikai įdomu. 

Taip kelias minutes stovėjau spoksodamas, kai prie manęs prisiartino būrio vadas ir paklausė, ar nenorėčiau dalyvauti šiuose bandymuose. 

Tik tada prisiminiau, ko čia atėjęs, ir pasakiau, kokias naujas pozicijas jam nedelsiant reikia užimti. Bet jie neskubėjo ir tik po to, kai kūnai visiškai liovėsi reaguoti į kulkas, nuėjo užimti naujų pozicijų.

Kaimas buvo paskendęs raudonose liepsnose, vis dar girdėjosi sprogimai ir degančių gyvulių keliami garsai. Grįždamas į vadavietę mačiau gulinčius valstiečių, nušautų bandant pabėgti iš kaimo, kūnus.

 Tolėliau dideliu greičiu šuoliavo arklys, tikriausiai skubėdamas pasiekti kokią upę ar kūdrą, kad užgesintų degančią uodegą ir karčius. Iš pradžių man dingtelėjo mintis nušauti arklį ir taip nutraukti jo kančias. 

Bet prisiminiau, kad arkliai gerai gaudosi aplinkoje, todėl ir šis arklys šuoliavo trumpiausiu keliu prie vandens. Tikiuosi, jis spėjo išsigelbėti.

Maždaug antrą valandą po vidurnakčio Kaniūkų kaimas buvo visiškai sudegintas. Nesimatė nė vienos trobos, nebesigirdėjo nė garso. 

Matyt, bus sudegę visi žmonės – ir vaikai, ir moterys, ir vyrai, užmušti jų pačių saugotų sproginėjančių šovinių arba pribaigti mūsų vyrų, kai bandė pabėgti iš šio pragaro.

Galbūt keliems arkliams pavyko pabėgti ir išlikti, jeigu spėjo laiku pasiekti vandenį. Gali būti, kad vienam kitam gyventojui kaip nors pavyko pabėgti ir likti gyvam. 

Iš Kaniūkų kaimo liko tik pelenų ir negyvų kūnų prisiminimas. Kaimas gavo pamoką. Vadovaujantis karininkas surinko visus būrius, visiems padėkojo už gerai atliktą darbą ir įsakė rengtis grįžti į bazę. 

Žmonės buvo pavargę, bet jų veidai atrodė patenkinti ir laimingi, kad įvykdė užduotį. Tik nedaugelis suvokė, kokios baisios žudynės buvo įvykdytos per vieną valandą. Tie vienetai atrodė prislėgti ir nusiminę, apimti kaltės jausmo. Galbūt tik tie vienetai ir beprisimena Kaniūkų kaimą.

Į bazę grįžome vėlai naktį. Buvau pavargęs ir išsekęs, todėl, kaip ir daugelis, iškart užmigau. Kitą dieną sužinojome, jog kiti būriai už Kaniūkų sunaikinimą buvo sutikti kaip didvyriai, jie visą naktį gėrė, valgė ir dainavo. Jiems patiko žudyti, griauti, o labiausiai – gerti.

Po trijų savaičių iš centrinės partizanų būstinės Maskvoje buvo gautas pranešimas, kad reikia skirti papeikimą ir nubausti tuos, kurie rengė Kaniūkų kaimo sunaikinimą. Dar po trijų mėnesių įžengėme į Vilnių kartu su Raudonąja armija.

P.S. Skerdynių dalyvių bylose, saugomose Lietuvos Ypatingajame Archyve, nėra nė žodžio apie papeikimus, atvirkščiai ‒ jose užfiksuoti apdovanojimai.


2024-01-25 d. laidoje „Polis ant kalvos“ pokalbis su Lietuvos žurnalistų draugijos nare, germaniste Irena Tumavičiūte apie lygiai prieš 80 metus sovietinių partizanų įvykdytas civilių asmenų žudynes Kaniūkų kaime:

XFM.lt · Polis ant kalvos Sovietinių partizanų žudynėms Kaniūkuose – 80 m. | Irena Tumavičiūtė 2024-01-25
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Tumavičiūtė. Kaniūkų gyventojų žudikams negali būti senaties
  2. L. Baliukevičius-Dzūkas. Aš noriu ir stengiuosi eiti visiško pasiaukojimo keliu…
  3. A. Katutė. Pelenai neturi apaugti užmaršties žole
  4. V. Striužas. Sovietinių okupantų vykdyta prievartinė mobilizacija, žudynės ir represijos Švenčionių apskrityje
  5. V. Striužas. Triskart paniekintieji
  6. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Gruodžio 15-toji – legendinio Merkinės mūšio 75-tųjų metinių diena (video)
  7. L. Baliukevičius-Dzūkas. Molis
  8. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (IV). Partizanų tikslai ir užduotys
  9. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. Suvalkų trikampis (VI)
  10. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. Kryžkelėje (VII)
  11. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. Agentai ir provokatoriai (VIII)
  12. R. Survila. Už laisvės siekį – Magadanas
  13. G. Skamaročius. Dėl istorinės tiesos – senųjų vardų, vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo
  14. V. Rakutis. Pareiga saugoti Birželio sukilimo atminimą
  15. Z. Tamakauskas. Gyvosios atminties blyksniai

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. +++ says:
    1 metai ago

    Ar ne šito būrio kovotoją Grybauskaitė apdovanojo medaliu ? Ar stovi kaime paminklas žudynių aukoms ?

    Atsakyti
    • Taip, tą pačią says:
      1 metai ago

      Fania Brancovskaja, vadinama legendine, apdovanota Lietuvos valstybės ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Vienoje knygoje apie Vilnių puikuojasi pirmu numeriu, kaip labiausiai nusipelniusi vilnietė.

      Atsakyti
  2. Donald J Trump says:
    1 metai ago

    YouTube: Entire Room Of Muslim Leaders Go SILENT As Trump Reveals The TRUTH About Terrorism

    Atsakyti
  3. Kas, kas??? says:
    1 metai ago

    Užrašas po nuotrauka:
    „Žydų partizanai. Stovi iš kairės: Elchananas Magidas, Jakobas Preneris, Bluma Markovič, Aba Kovneris, Ruzka Korčak, Leibą Šapiršteinas, Vitka Kempner. Apačioje iš kairės: nenustatyta, Pesachas Mizerečas, Motlas Šamesas. | Jad Vašem (Yad Vashem) nuotraukų archyvo CO5/121 nuotr.”
    Partizanai??? Ne teroristai, diversantai, bet partizanai?

    Atsakyti
  4. Mark Solonin says:
    1 metai ago

    YouTube: Гитлер опередил Сталина на полтора часа ?

    Atsakyti
  5. Pagarba Autorei!!! says:
    1 metai ago

    Irena Tumavičiūtė. January 29th – confession of a participant in the Kaniūkai (Koniuchy, Koniuchi) massacre
    – pozicija.org/irena-tumaviciute-january-29th-confession-of-a-participant-in-the-kaniukai-koniuchy-koniuchi-massacre/
    Savo atkakliu, nepertraukiamu darbu Ji pasauliui akis atmerks!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Liūtis
Gamta ir žmogus

Gyventojai kviečiami pranešti apie pavojingus orų reiškinius

2026 05 26
Konteineris | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vilniuje – maistinio aliejaus rūšiavimo konteineriai

2026 05 26
Diskusija Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas inicijuoja vokiečių kalbos stiprinimo programą

2026 05 26
Kauno Rotušės aikštė
Lietuvoje

Baigtas Kauno Rotušės aikštės atnaujinimas

2026 05 26
Registrų centras
Lietuvoje

Liberalai prašo paaiškinimo paaiškinti dėl duomenų vagystės iš Regitrų centro

2026 05 26
Dronų aptikimo sistema
Lietuvoje

Palangos oro uoste – nauja bepiločių orlaivių aptikimo sistema

2026 05 26
Paukščiai
Gamta ir ekologija

Per 25 metus Lietuva neteko daugiau nei pusės įprastų kaimo paukščių

2026 05 26
Gruzdžiuose vaikai į teatrą eina bibliotekoje
Kultūra

Mažo miestelio biblioteka, tapusi reiškiniu Lietuvoje: Gruzdžiuose vaikai į teatrą eina bibliotekoje

2026 05 26
Kviečia nauja kūrėjų bendrystės šventė „Žalias kilimas“
Kultūra

Kviečia nauja kūrėjų bendrystės šventė „Žalias kilimas“

2026 05 26
KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius
Lietuvoje

KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius

2026 05 26
KTU mokslininkė apie dirbtinio proto įtaką bendravimui
Gamta ir žmogus

KTU mokslininkė apie dirbtinio proto įtaką bendravimui: jis tampa šių dienų psichologu?

2026 05 26
paroda „Ką papasakos lėlės… vaiko krikštas tautodailininkėe XIX – XX a. sandūroje“
Etninė kultūra

Vyks tautodailininkės V. Mickevičienės paroda „Ką papasakos lėlės… vaiko krikštas Lietuvos kaime XIX – XX a. sandūroje“

2026 05 26

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn
  • klaustukas apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • Kažin apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • +++ apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gyventojai kviečiami pranešti apie pavojingus orų reiškinius
  • Vilniuje – maistinio aliejaus rūšiavimo konteineriai
  • Prezidentas inicijuoja vokiečių kalbos stiprinimo programą
  • Baigtas Kauno Rotušės aikštės atnaujinimas

Kiti Straipsniai

Paukščiai

Per 25 metus Lietuva neteko daugiau nei pusės įprastų kaimo paukščių

2026 05 26
Diakritiniai ženklai

L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta

2026 05 26
Gruzdžiuose vaikai į teatrą eina bibliotekoje

Mažo miestelio biblioteka, tapusi reiškiniu Lietuvoje: Gruzdžiuose vaikai į teatrą eina bibliotekoje

2026 05 26
Kviečia nauja kūrėjų bendrystės šventė „Žalias kilimas“

Kviečia nauja kūrėjų bendrystės šventė „Žalias kilimas“

2026 05 26
KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius

KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius

2026 05 26
Romualdas Budrys

Mirė žymus muziejininkas, ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys

2026 05 26
KTU mokslininkė apie dirbtinio proto įtaką bendravimui

KTU mokslininkė apie dirbtinio proto įtaką bendravimui: jis tampa šių dienų psichologu?

2026 05 26
paroda „Ką papasakos lėlės… vaiko krikštas tautodailininkėe XIX – XX a. sandūroje“

Vyks tautodailininkės V. Mickevičienės paroda „Ką papasakos lėlės… vaiko krikštas Lietuvos kaime XIX – XX a. sandūroje“

2026 05 26
Tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

Vilniuje prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

2026 05 25
Privatus kiemas ir vasaros metu saugomas namų turtas

Vasarą lietuviai praranda turtą, kurio net nedraudžia: ką vagys žino apie jūsų kiemą

2026 05 25

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn
  • klaustukas apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • Kažin apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • +++ apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • +++ apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Aplinkosaugininkai pataria, kaip elgtis pastebėjus žiemą neišskridusius paukščius | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkosaugininkai pataria, kaip elgtis pastebėjus žiemą neišskridusius paukščius

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai