Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydami pradėti tyrimą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų susijusių su įmonės „Teltonika“ vadovo Arvydo Paukščio pareiškimu, jog jam finansiškai parėmus Prezidento Gitano Nausėdos perrinkimo kampaniją su įmonės projektu Liepkalnyje susiję darbai „ėmė lėtėti“, galimai atsirado dirbtinių kliūčių.
Dėl susidariusios padėties iškilo grėsmė, jog 3,5 mlrd. eurų vertės projektas Liepkalnyje bus stabdomas, o žalą dėl to patirs ne tik investuotojai, tačiau ir valstybė, netekusi didelę pridėtinę vertę kuriančio projekto. Viešojoje erdvėje paskelbti „Teltonika“ vadovo A. Paukščio duomenys leidžia įtarti, jog trukdymas projektui ir iš to atsirandanti žala buvo sąmoningai daroma konkrečių, publikacijose minimų politikų, siekiant pakenkti technologijų sektoriaus plėtrai.
„Vietinis verslas, kuris renkasi investuoti Lietuvoje, kurti darbo vietas ir mokėti mokesčius, turėtų jausti valstybės rūpestį ir palaikymą, o ne pagalius, kaišiojamus į ratus“, – sako Demokratų frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis. Pasak jo, į A. Paukščio išsakytus įtarimus, jog projektui galimai buvo kenkiama sąmoningai privalo reaguoti teisėsauga, nes tik situacijos išsiaiškinimas gali grąžinti susvyravusį visuomenės ir verslininkų pasitikėjimą.
Būtina įvertinti politikų veiksmus
Pasak Demokratų frakcijos seniūno būtina, jog teisėsauga įvertintų politikų ir verslininkų, apie kuriuos kalba A. Paukštys, tarpusavio ryšius, patvirtintų arba paneigtų, jog buvusios Vyriausybės sprendimas apriboti dvigubos paskirties prekių eksportą į trečiąsias šalis ir kuriamas neigiamas naratyvas apie konkrečią įmonę ir jos vadovą, A. Paukštį, yra susiję ir galimai nusikalstami.
Demokratų nuomone, viešumoje atskleisti duomenys, iškilę klausimai ir abejonės kenkia Lietuvos, kaip verslui ir investicijoms atviros ir draugiškos šalies įvaizdžiui, menkina gyventojų ir verslo pasitikėjimą politikais bei leidžia daryti prielaidas, jog „neteisingas“ politines pažiūras turintiems investuotojas gali būti keliamos dirbtinės kliūtys vystant šalies ekonomikai svarbius projektus.
„Inicijavome kreipimąsi į teisėsaugą, nes išgirstų duomenų tikimės pakaks tyrimui pradėti. Jeigu iš tiesų strateginis projektas buvo stabdomas sąmoningai kaltininkai turi būti įvardinti ir prisiimti atsakomybę. Priešingu atveju ši istorija visuomet mes šešėlį ir kels abejones investuotojams, norintiems vystyti verslą ir kurtis Lietuvoje“, – teigia Demokratų frakcijos seniūnas.
Pagal galiojančius teisės aktus teisėsaugos institucijos privalo reaguoti į bet kokius gautus duomenis apie galimai padarytą nusikalstamą veiklą ir atlikti visus reikalingus tyrimo veiksmus bei imtis įstatymo numatytų priemonių.
YouTube: Varlinas tiesiogiai – 2025 01 16 – Paskutinis pasispardymas
Gal derėtų ištirti ir politikų (Valdžios) ryšius su “verslu”, ar nėra jų pagrindu vykdomi galimai nusikalstami sprendimai ir veiksmai tiesti “Rail Baltica” maršrutu ne per sostinę Vilnių ir ne – gana arti nuo jūros bei uosto Klaipėdos esančius Šaulius, bet per Kazlų Rūdą, Panevėžį, Pasvalį, t.y. per derlingiausias Lietuvos žemes. Be to, akivaizdu, kad valstybiniai interesai bylotų, jog pirmiausiai greitoji “Rail Baltica” duotų ekonominės ir žmonių susisiekimo naudos sujugus Baltijos šalių ir Suomijos sostines. Tačiau, nesant jokios akivaizdžios būtinybės, buvo imtasi greitąja linija sujungti Kauną su Lenkijos siena. Tam išleista apie 400 mln ES lėšų, ją baigta tiesti 2016 metais. Regis, iki šiol ji nėra naudojama, be to, kaip girdėti, yra reikalingos lėšos, išpirkti žemę tiesinant jos per kreivas vėžes. Taigi, jau greitai dešimtmetis kaip apie jos naudą viešai nieko negirdėti. Kai – akivaizdu, jeigu pirmiausiai būtų imtasi “Rail Baltica” sujungti Baltijos šalių sostines, atitinkamai patvarkant esantį rusišką Vilnius- Šiauliai vėžės pylimą, šių šalių Nepriklausomybių šimtmečiui (2018 m.) galima buvo jau prieš kelis metus turėti europinį susisiekimą prie Baltijos. Rytų kaimynams būtų belikę tik su pavydu stebėti, o Lietuvai, Latvijai, Estijai žertis ekonominę ir kitokią naudą. Taigi kokie Valdžios politikų ryšiai lemė, kad Lietuvoje už ES lėšas, tiesiant “Rail Baltica”, regis, dirbta ne jos naudai. Kažkodėl Skverneliui, atseit, veikiančiam “Vardan Lietuvos” tai neparūpsta.
Mano požiūriu, tokias gamyklas reikėtų statyti ne Vilniuje, ne netoli Baltarusios sienos, bet kur saugiau- sakykime Šiaulių ar Kauno LEZ. O tarp Vilniaus ir Baltarusios, manau, reikėtų įrengti stiprią priešraketinės, prieštankinės gynybos liniją, o Vilnių apgaubti priešraketiniu skydu.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/16058/baltarusijos_lektuvas_iskrido_i_lietuvos_oro_erdve_
Miestai per LEZ’us kaip kokie invalidai gauna nuolatinę infrastruktūrinę valstybės paramą, mokestines lengvatas. Vilnius be jokių LEZ’ų gyvuoja duodamas apie 45 % šalies BVP, be to, apie 60 % Vilniuje surinktų pajamų mokesčio paimama į biudžetą išlaidoms Lietuvai išlaikyti. Strategiškai be Vilniaus, Klaipėdos vystymo Lietuvai, lietuviškumui išlikti yra svarbūs pirmiausiai ir Alytaus bei Šiaulių auginimai iki Kauno dydžio. Kaunas šiuolaikiniame pasaulyje Lietuvai jokios strateginės reikšmės neturi, taigi manau, kad jam duoti ir vis dar, regis, duodami LEZ’ai apskritai yra strateginė klaida. Taigi “Teltonikos” gamykla Vilniuje yra būtent ta vieta, ko Lietuvai reikia. Antai Lozoraičio prieš mirtį pabrėžta, – “saugokite sienas”, o tai ir reiškia lietuvybės vystymą pakraštinėse Lietuvos dalyse, ypač Pietryčių. Kaunas, būdamas šalies viduryje, būtent lengviau gyvuos esant stipriems pakraščiams. Karinė gynyba kitas klausimas, ji organizuotina taip, kad būtų patikimai ginama visa Lietuva, suprantama sostinės gynyba išskirtinai svarbi.
Mano nuomone, politika beveik viską- ekonomiką,finansus, žmones, kultūrą, grūsti į Vilnių yra, kaip čia švelniai pasakius, neprotinga ir žalinga valstybei. Beveik 70 proc. Lietuvos investicijų skiriama Vilniui. Vilnius sutraukia žmones iš regionų ir juk šie žmonės sukuria tą išliaupsintą Vilniaus BVP. Tai gal Vilnius turėtų mokėti kompensaciją tiems tuštėjantiems regionams,kurie išaugino ir išleido š Vilnių tuos žmones, kuriančius BVP Vilniui? O juk Vilniuje sutelktos visos valdžios institucijos- Seimas, Vyriausybė, ministerijos, departamentai, direkcijos, agentūros, institutai išlaikomi iš VISOS LIETUVOS biudžeto, ne iš Vilniaus, o tų valst. įstaigų mokami mokesčiai eina į Vilniaus biudžetą. Net Estija sugebėjo iškelti vieną -Švietimo ir mokslo ministeriją į Tartu, 186 km nuo sostinės Talino. Apie pusę Vokietijos ministerijų yra sostinėje Berlyne, kita pusė- Bonoje.Lietuvoje tai neįmanoma misija.Užtai tik užsimihus apie vienos ministerijos iškėlim iš Vilniaus , prasidėjo raudų chorai per visus kanalus. Kaip rodo istorija, iš Vilniaus įmanoma iškelti tik kalėjimus, LRT žurnalistai neverkė, kur kalėjimų darbuotojai ves vaikus į darželius, kaip kasdien važinės į darbą- nieka tai nerūpi. prasidėjo raudų chorai per visus kanalus. Vilniaus įmanoma iškelti tik kalėjimus, LRT žurnalistai neverkė, kur kalėjimų darbuotojai ves vaikus į darželius, kaip kasdien važinės į darbą- nieka tai nerūpi. prasidėjo raudų chorai per visus kanalus.
Patikslinu: net Estija sugebėjo iškelti vieną -Švietimo ir mokslo ministeriją į Tartu, 186 km nuo sostinės Talino. Apie pusę Vokietijos ministerijų yra sostinėje Berlyne, kita pusė- Bonoje. Lietuvoje tai neįmanoma misija. Užtai tik užsiminus apie vienos ministerijos iškėlimą iš Vilniaus , prasidėjo raudų chorai per visus kanalus. Kaip rodo istorija, iš Vilniaus įmanoma iškelti tik kalėjimus, LRT žurnalistai neverkė, kur kalėjimų darbuotojai ves vaikus į darželius, kaip kasdien važinės į darbą- niekam tai nerūpi .
Derėtų tiksliau kalbėti – investicijos Vilniuje nėra valstybės skiriamos. Vilnių pasirenka patys investuotojai, t.y. privatus kapitalas verslo asmenų iš Lietuvos ir užsienio. Tuo, kad sostinę Vilnių (70 %) ir kitas Lietuvos vietas pasirenka investitoriai turėtume tik džiaugtis, taip yra pasaulyje garsinama, kad Lietuva yra valstybė, o ne, tarkim, kad Lenkijos provincinė teritorija, jos užkampis. Valstybinių įstaigų mokesčių, kaip minėjau, Vilniui paliekama tik apie 40 %, kita dalis naudojama likusios Lietuvos dalies reikmėms. Taigi iš dirbančiųjų ministerijose surinktų mokesčių didžioji dalis (60 %) lieka ne Vilniuje. Matosi, kad nelabai susivokiama dalykuose, apie kuriuos bandoma kalbėti, prasikiša buvęs smetoniškumas dėl Vilniaus, netgi nepasitenkinimas, kad Vilnius tautos pastangomis yra tapęs lietuvišku. Piktinamasi, kad, atseit, iš Vilniaus neįmanoma iškelti ministerijų, o tik kalėjimus, nutylint, vieno iš buvusių lietuvybės židinių sovietmečiu sostinėje – Pedagoginio instituto – iškėlimą abejotinais interesai. Betgi valstybės sostinė ir reiškia vietą, iš kurios ji turi būti valdoma. Lietuvoje Konstitucijos nustatyta, kad ji yra Vilnius. Taigi samprotaujama Konstitucijai, valstybei priešingais interesais.