Vakarų Lietuvoje ruošiamasi potvyniui – jau net penkiose Kretingos rajono seniūnijose pirmosiomis metų dienomis dėl šios grėsmės paskelbta ekstremali padėtis. Draudikai dalijasi, kokių veiksmų imtis, norint sumažinti galimą žalą turtui, ką daryti nukentėjus bei kada potvynio nuostoliai yra kompensuojami.
„Potvynio rizika yra viena iš pagrindinių, kuri įeina į bet kurią pasirinktą būsto draudimo apsaugos apimtį. Tiesa, svarbu, kad teritorija nebūtų įtraukta į Aplinkos apsaugos agentūros sudarytą padidintos potvynių grėsmės ir rizikų žemėlapį – tuomet potvynio nuostoliai turtui nėra atlyginami“, – sako Mindaugas Balinskas, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas.
Pasak M. Balinsko, per vėlu draustis ir sužinojus apie kilusią potvynio grėsmę ar kai vanduo jau veržiasi per slenkstį – draudimo paslauga skirta tiems, kurie apsisprendžia valdyti rizikas iš anksto. Tačiau gresiant potvyniui, visiems svarbu imtis prevencinių priemonių žalai sumažinti.
Keturios pagrindinės taisyklės
Pirma, svarbu užtikrinti būsto sandarumą. Norint išvengti, kad vanduo kuo mažiau patektų į būsto teritoriją ir apgadintų jame esantį turtą, įsitikinkite, kad uždarytos visos vandeniui pralaidžios vietos – pagrindinės ir galinės būsto durys, langai, garažas, vartai. Esant galimybei, nukreipkite vandens srautą nuo namų lauko teritorijoje naudodami smėlio maišus. Taip pat atverkite kelią vandeniui nutekėti – atidarykite lietaus kanalizacijos angas ar groteles.
Antra, būtina apsaugoti save, kitus asmenis ir turtą. Norint išvengti gaisro pavojaus žmonių gyvybei, išjunkite elektrą bei visus elektronikos prietaisus. Juos suneškite į saugesnę vietą – viršutinius būsto aukštus ar bent jau aukštesnes, sunkiau vandens pasiekiamas vietas. Ten pat perkelkite ir vertingesnius daiktus, pakuokite juos į plastikinius maišus, o automobilius, esant galimybei, uždarykite garažuose ar perstatykite į aukštesnes vietas dar prieš potvynį.
Trečia – reikia turėti planą B. Pasirūpinkite, kad visi turimi mobilieji telefonai būti pakrauti, jei netyčia dingtų elektra – ryšys kritiniu atveju padės prisišaukti pagalbą. Iš anksto pasirūpinkite geriamojo vandens atsargomis, žvakėmis, maistu pasiekiamoje vietoje, jei potvyniui užklupus nepavyktų greitai ištrūkti iš namų.
Ketvirta, kreipkitės pagalbos kaip galima greičiau. Jei esate sudaręs draudimo sutartį, reikėtų kreiptis ne tik dėl nuostolių atlyginimo, bet kur kas anksčiau ir dėl žalos mažinimo priemonių taikymo. Bendrovė gali suteikti vertingų patarimų, taip pat aktualių priemonių vandens ištraukimui, drėgmės iš patalpų surinkimui.
Vis dėlto, kaip pastebi M. Balinskas, potvyniai Lietuvoje kartojasi ir vis dažnėja. Panaši padėtis beveik tuo pačiu metu buvo ir pernai. Šiuos reiškinius specialistai jau vadina klimato kaitos padariniais – nors kritulių kiekis panašus, tačiau jis kitokio pobūdžio nei įprasta šiam metų laikui. Todėl neturintiems būsto draudimo rekomenduojama atidžiai įsivertinti sąlygas ir apsvarstyti poreikį apsaugai, kad ateityje galimi nuostoliai nuosavam turtui būtų kuo minimalesni.
