Brangūs tautiečiai,
Šiuo šventuoju laiku, kai Dangiškoji Šviesa stoja į lemtingą kovą prieš Tamsos tvirtoves, susivienykime širdyse ir sielose, atsiverkime protėvių palikimui ir dievų malonei. Kalėdos – tai metas, kai protėvių vėlių ir dievų galios grįžta į mūsų namus į mūsų širdis ir pripildo juos šviesos ir vilties.
Mielieji, brangieji!
Šiandien mes čia visi drauge!
Sykiu su protėviais iš tolybių
Ir dievais iš aukštybių!
Pajuskime praamžės protėvių dvasios dvelksmą, atsklindantį iš laikų, kai miškai buvo šventovės, o upės visų mūsų Motinos Žemės gyslos. Aukštybių dievai mums siunčia savo šviesą ir malonę, kad kiekvienas galėtume skleisti gerumą ir darną pasaulyje.
Šiandien laikas sustoja,
Dievai ir protėviai mums moja.
Iš grūšelės nukritusi kibirkštėlė
Uždega mumyse kūrybos ugnelę,
Uždega mumyse tikėjimą,
Sustiprina pasitikėjimą!
Šventame laike, pasinerkime į ramybę ir susikaupimą aplink šventinę ugnelę, apie savo namų židinį. Kibirkštėlė – tai nauja pradžia, tai kūrybinė galia, tai tikėjimas savo jėgomis ir pasitikėjimas bendruomene, kuris mus stiprina ir veda į priekį.
Gabija ugnele, Gabija šventoji,
Sukurta žibėkie,
Sujunki mumis, stiprinki mumis!
Gabija, mūsų šventoji ugnis, dega kiekvieno namuose, kiekvieno širdyje. Ji sujungia mus tautinei tapatybei, stiprina mūsų bendruomenę ir meilę vienų kitiems. Te Gabijos šviesa apgaubia mus, teikdama šilumą ir saugumą per šventes ir visus metus.
Tegu šios Kalėdos atneša mums dvasinį atgimimą!
Linkiu jums meilės širdyse, džiaugsmo akyse ir skalsos namuose. Romuva per amžius telkė ir telks tautą į vieną didelę šeimą – taikai, vienybei ir dvasios stiprybei.
Ženkime su pasitikėjimu į ateitį, būkime atkaklūs ir drąsūs, kurkime tvirtesnę ir gražesnę Lietuvą.
Su meile ir pagarba,
Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė
