Gruodžio 5 d., ketvirtadienio vakarą, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas kreipėsi į Tautą per televiziją, pabrėždamas skubų poreikį sudaryti naują vyriausybę. „Pasaulis, Europa juda į priekį, todėl mums reikia vyriausybės, kuri galėtų priimti sprendimus“, – sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad jo valdymo mandatas trunka penkerius metus ir kad jis „tai įgyvendins iki galo“, tai yra patvirtino savo įsipareigojimą eiti prezidento pareigas iki 2027 m.
„Nuo šiandien turi prasidėti nauja era, kai visi turėsime veikti dėl Prancūzijos ir kur reikės ieškoti naujų kompromisų. Todėl, kad planeta juda į priekį, nes iššūkių yra daug ir mes turime būti ambicingi vardan Prancūzijos. Negalime sau leisti susiskaldymo ar neveikimo“, – sakė E. Makronas.
Dabar mums reikia to paties susitelkimo Tautai – aiškaus kelio, darbų dėl švietimo, sveikatos, saugumo, darbo, progreso, klimato ir Europos.
„Visur, kur Tauta yra pažeista, turime ją atkurti; kur yra įtampa, turime grąžinti išmintį; kur yra susiskaldymas, turime siekti vienybės; kur yra neviltis, turime suteikti viltį“, – sakė E. Makronas.
E. Makronas pažymėjo, kad per artimiausias dienas paskirs naują ministrą pirmininką, pabrėždamas, jog šalis negali sau leisti būti „statiška“. Jis taip pat pabrėžė, kad Prancūzija ir toliau demonstruos savo gebėjimus pasauliui. Savo kalbą prezidentas užbaigė patriotiškai: „Tegyvuoja Respublika, tegyvuoja Prancūzija.“
Šis kreipimasis įvyko po to, kai trečiadienio vakarą Nacionalinė Asamblėja pareiškė nepasitikėjimą ministro pirmininko Mišelio Barnjė (Michel Barnier) mažumos vyriausybe. Tai pirmas toks įvykis nuo 1962 metų. M. Barnjė, buvęs Europos Sąjungos derybininkas dėl „Brexito“, premjero pareigas ėjo vos tris mėnesius. Prezidentūra pranešė, kad M. Barnjė su savo ministrais laikinai eis pareigas, kol bus paskirta nauja vyriausybė.
Tarptautinė spauda aktyviai aptaria šį neeilinį įvykį. „The New York Times“ pabrėžia gilėjančią Prancūzijos politinę poliarizaciją, o „The Guardian“ nurodo galimas ekonomines pasekmes.
Be to, silpna vyriausybė gali apsunkinti Prancūzijos vaidmenį Europos Sąjungoje, ypač sprendžiant svarbius bendrijos klausimus. Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) vertindamas įvykius Prancūzijoje pabrėžė, kad stipri ir stabili Prancūzija yra būtina Europos Sąjungos vienybei.
Politikos analitikas Fransua Eisburgas (François Heisbourg) įspėja, kad krizė gali sustiprinti radikalias politines jėgas, jei nebus rasta greitų sprendimų.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į didėjantį visuomenės nepasitenkinimą ekonominėmis reformomis, kuris dar labiau gilina politinį susiskaldymą ir įspėja, kad politinis nestabilumas gali neigiamai paveikti Prancūzijos ekonomiką, didinant investuotojų nepasitikėjimą ir lėtindamas ekonomikos augimą.
Skelbiame nežymiai sutrumpinta Prancūzijos prezidento kalbą. Visa kalba prancūziškai ČIA>>>
Kreipimasis į prancūzus
Prancūzės, prancūzai, mano brangūs tautiečiai,
Vakar Nacionalinė Asamblėja absoliučia dauguma balsavo prieš socialinio draudimo biudžetą, tuo pačiu pareikšdama nepasitikėjimą Mišelio Barnjė Barnier (Michel Barnier) vyriausybe. Šiandien ministras pirmininkas pateikė man savo ir savo vyriausybės atsistatydinimo prašymą, ir aš jį priėmiau. Noriu padėkoti Mišeliui Barnjė už jo atliktą darbą šalies labui, už jo atsidavimą ir atkaklumą. Jis ir jo ministrai veikė atsakingai, kai tuo tarpu daugelis to nesugebėjo padaryti.
Birželio 9-ąją aš kreipiausi į jus ir paskelbiau apie Nacionalinės Asamblėjos paleidimą. Šis sprendimas, mano akimis, buvo neišvengiamas. Pirmiausia dėl to, kad Europos Parlamento rinkimai suteikė ryškią persvarą „Nacionaliniam sambūriui“, kuris tapo kraštutinėmis jėgomis. Be to, daugelis politinių lyderių jau anksčiau skelbė apie planuojamą nepasitikėjimą rudenį.
Tačiau turiu pripažinti, kad šis sprendimas nebuvo visų suprastas. Daugelis jį kritikavo, ir žinau, kad kritikuoja iki šiol. Tai faktas, ir aš prisiimu atsakomybę. Tačiau niekas negali teigti, kad tokiu būdu nesuteikiau jums galimybės pasisakyti. Manau, kad tai buvo būtina.
Jūs, prancūzai, prisiėmėte atsakomybę ir masiškai balsavote birželio ir liepos mėnesiais vykusiuose parlamento rinkimuose. Šis balsavimas, taip pat tarpusavio susitarimai tarp partijų, sukūrė Nacionalinę Asamblėją be aiškios daugumos. Jokios partijos ar koalicijos, pasiūlytos rinkėjams, neturi pakankamos daugumos. Ši situacija reikalauja naujos politinės organizacijos. Tai precedento neturintis atvejis, bet tokia yra dabartis.
Tad vasaros metu aš intensyviai konsultavausi, pirmiausia siekdamas įtikinti politines jėgas dirbti kartu, kaip tai vyksta daugelyje mūsų kaimyninių šalių, o vėliau – pasirinkdamas ministrą pirmininką, kurio paskyrimas nekeltų cenzūros grėsmės nuo pat pradžių.
Todėl rugsėjo mėnesį mano pasirinkimas nukrypo į Mišelio Barnjė – patyrusį opozicijos politiką. Jis galėjo sutelkti plačią daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje ir Senate – nuo respublikonų dešinės iki centro, radikalų ir nepriklausomų teritorinių pajėgų.
Leidau ministrui pirmininkui valdyti, o parlamentui – priimti įstatymus.
Tačiau vakar vyriausybei buvo pareikštas nepasitikėjimas – nepaisant Mišelio Barnjė darytų nuolaidų visoms parlamento frakcijoms. Tai pirmas toks atvejis per 60 metų. Vyriausybė buvo nuversta dėl to, kad kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės jėgos susivienijo į antirepublikonišką aljansą.
Dar daugiau, kai kurios politinės jėgos, kurios dar neseniai valdė Prancūziją, nusprendė padėti šiam aljansui.
Žinau, kad kai kurie nori perkelti atsakomybę už šią situaciją man – tai daug patogiau. Tačiau jei aš visada prisiėmiau visą atsakomybę – tiek už sėkmes, tiek už klaidas – niekada neprisiimsiu kitų atsakomybės. Ypač tų parlamentarų, kurie sąmoningai pasirinko sužlugdyti Prancūzijos biudžetą ir vyriausybę likus vos kelioms savaitėms iki Kalėdų.
„Nacionalinio sambūrio“ deputatai balsavo už cenzūros rezoliuciją, kuri prieštaravo jų pačių programai, taip įžeisdami savo rinkėjus. Šiuo veiksmu jie pasirinko tik chaosą – vienintelį projektą, kuris vienija juos su kraštutine kaire.
[Apie tai kodėl jie taip pasielgė?]
Kodėl šie deputatai elgiasi taip? Jie negalvoja apie jus, apie jūsų gyvenimus, apie jūsų sunkumus, apie jūsų projektus. Būkime atviri. Jie galvoja tik apie vieną dalyką – apie prezidento rinkimus. Jie nori juos paruošti, paspartinti ir išprovokuoti.
Ir tam jie pasiruošę pasitelkti cinizmą bei sukelti chaosą, jei to reikės.
Mūsų Konstitucija yra aiški: nauji parlamento rinkimai negali būti skelbiami anksčiau nei po 10 mėnesių. Nacionalinė Asamblėja privalo vykdyti savo pareigą – dirbti ir tarnauti Prancūzijai.
[Apie valstybės tęstinumą ir naujos eros pradžią]
Prancūzija negali leisti sau sustoti. Pasaulis juda pirmyn, Europa juda pirmyn, ir mums reikia vyriausybės, kuri galėtų priimti sprendimus ir veikti.
Mandatas, kurį man demokratiškai patikėjote, yra penkerių metų kadencija, ir aš juo visiškai pasinaudosiu iki jo pabaigos. Mano pareiga – užtikrinti valstybės tęstinumą, tinkamą institucijų veikimą, šalies nepriklausomybę ir jūsų apsaugą. Aš tai darau nuo pat pradžių, būdams jūsų pusėje, per socialines krizes, Covid 19 epidemiją, karo sugrįžimą, infliaciją ir daugybę išbandymų, kuriais mes dalinomės.
Nuo šiandien turi prasidėti nauja era, kai visi turėsime veikti dėl Prancūzijos ir kur reikės ieškoti naujų kompromisų. Todėl, kad planeta juda į priekį, nes iššūkių yra daug ir mes turime būti ambicingi vardan Prancūzijos. Negalime sau leisti susiskaldymo ar neveikimo.
Štai kodėl per kelias artimiausias dienas paskirsiu ministrą pirmininką. Jam pavesta sudaryti bendrosios gerovės vyriausybę, kuri apimtų visas atsakingas politines jėgas arba bent jau užtikrintų, kad vyriausybė nebūtų nuversta. Ministras pirmininkas pradės konsultacijas ir sudarys siauresnę, veiksmingą vyriausybę, tarnausiančią jums.
Pirmasis prioritetas bus biudžetas. Iki gruodžio vidurio Parlamentui bus pateiktas specialus įstatymas, kuris, kaip numato mūsų Konstitucija, užtikrins viešųjų paslaugų ir šalies gyvenimo tęstinumą. Jis leis 2025 metais taikyti 2024 metų sprendimus. Tikiuosi, kad dauguma galės susitelkti ir priimti šį įstatymą.
Viešosios paslaugos veiks, įmonės galės dirbti, mūsų įsipareigojimai bus įvykdyti, o merai galės tęsti savo darbą. Dar kartą dėkoju jiems už atsidavimą Tautai.
Pradėjus naujus metus, ši vyriausybė parengs naują biudžetą. Tai būtina, kad apsaugotume prancūzus nuo automatinių mokesčių didinimų dėl infliacijos – aš neleisiu, kad prancūzai mokėtų už šį nepasitikėjimo balsavimą.
Taip pat šis biudžetas leis šaliai investuoti taip, kaip buvo numatyta: į mūsų kariuomenę, teisėtvarką, teismus ir pagalbą ūkininkams bei Naujosios Kaledonijos paramą.
[Apie darbus per artimiausius 30 mėnesių]
Kaip žinote, 2027 metais nebegalėsiu kandidatuoti į prezidentus. Todėl mano vienintelis prioritetas yra tai, kas svarbu mūsų Tautai – tai, kas svarbu jums.
Mes turime 30 mėnesių – iki mano kadencijos pabaigos. 30 mėnesių, kad vyriausybė galėtų veikti, kad Prancūzija taptų stipresnė ir teisingesnė. Inovacijos, gamyba, investicijos į technologinius ir aplinkosauginius pokyčius, mūsų vaikų ir jaunimo ugdymas, prevencija ir gydymas, apsauga.
Tuo metu, kai Europoje ir Artimuosiuose Rytuose vyksta karai, privalome toliau stiprinti savo kariuomenę ir pasirengti naujiems iššūkiams. Turime būti stipresni Europoje, kuri taip pat turi būti stipresnė, nepriklausoma ir pasiruošusi naujiems konfliktams bei spaudimams.
Šie 30 mėnesių turi būti naudingi šaliai. Ir tai turime daryti remdamiesi realybe, o ne fantazijomis ar melais. Nemanau, kad Prancūzijos ateitis slypi didesniuose mokesčiuose, daugiau biurokratijos ar lengvatose narkotikų prekybai. Vyriausybė turi vienyti, kad veiktų, ir veikti mūsų vaikų labui.
[Apie tikėjimą ateitimi]
Šį šeštadienį visam pasauliui švęsime Paryžiaus Notre Dame katedros atidarymą. Ji bus grąžinta prancūzams ir viso pasaulio katalikams.
Projektas, kuris atrodė neįmanomas, tapo įgyvendintas dėl aiškios vizijos ir žmonių sunkaus darbo. Tai parodo, ką mes, prancūzai, galime pasiekti, jei esame susitelkę.
Dabar mums reikia to paties susitelkimo Tautai – aiškaus kelio, darbų dėl švietimo, sveikatos, saugumo, darbo, progreso, klimato ir Europos.
Visur, kur Tauta yra pažeista, turime ją atkurti; kur yra įtampa, turime grąžinti išmintį; kur yra susiskaldymas, turime siekti vienybės; kur yra neviltis, turime suteikti viltį.
Mes tai padarėme, ir parodysime pasauliui, kad galime padaryti dar daugiau – dėl mūsų Respublikos, dėl Prancūzijos.
Tegyvuoja Respublika. Tegyvuoja Prancūzija!
” E. Makronas Tautai pažadėjo naujos eros pradžią…” Bet ar tauta nenubalsavo už Makarono eros pabaigą ?