A. Navys, M. Sėjūnas. Kaip įveikti Rusiją? (IV)

I dalis ČIA>; II dalis ČIA>; III dalis ČIA>

Neseniai Rusijoje įvyko svarbus susitikimas, kurio metu Maskva pasirašė 33 susitarimus su Afrikos šalimis dėl karinio-techninio bendradarbiavimo.

Rusijos ir Afrikos šalių ministrų konferencijoje dalyvavo 54 šalių delegacijos ir 45 ministrai iš Afrikos valstybių. Maskva šią konferenciją pavadino „Aukščiausiojo lygio Rusijos ir Afrikos susitikimu“.

Kodėl Kremlius nusitaikė į Afriką? Ekspansinė politika, prekyba, rinkos ir – kas itin svarbu teroristiniams Kremliaus planams Europai – migracijos srautų įtakojimas.

Dar, aišku, resursai, žaliavos. Ne tiek, kiek jų reikia pačiai Rusijai, kiek jai būtina apriboti jų patekimą į Europą (pvz., uraną, kuris būtinas atominėms jėgainėms) ar susimokėti įvairioms kriminalinėms, teroristinėms ir kiberišpuolius rengiančioms grupuotėms (auksas ir deimantai).

Na ir gal mažiau svarbus, bet kontroliuojamas pinigų plovimas ir jų srautų valdymas, nukreipiant į pilkame rūke veikiantį Azijos bankų sektorių.

Rusija Afrikos žemyne aktyviai veikia ne tik per BRICS platformą, bet ir per iki šiol žemyno valstybėse likusias „Wagner group“ grupuotes, kurios kontroliuoja atsilikusias ir režimų valdomus valstybių bruožus turinčius Afrikos darinius, galima sakyti, pseudovalstybes.

Sukarinta Kremliaus organizacija, buvęs karinės žvalgybos (GRU) įrankis, įsitvirtino daugelyje tokių darinių visoje Afrikoje ir padeda žemynui stiprinti ryšius su Rusija. Nesuklysime sakydami, kad taip vadinama „samdinių armija“ tapo Kremliaus įtakos ginklu, vykdančiu išskirtinai Maskvos nurodymus.

Apie jokį privatų „Wagner group“ interesą negali būti nei kalbos. Po grupuotės vadeivos Prigožino žūties, „Wagner group“ daliniai buvo įtraukti į Rusijos „Afrikos korpusą“ ir perduoti Rusijos gynybos ministerijos kontrolei. Pavadinimas „Afrikos korpusas“ sutampa su nacistinės Vokietijos laikų vokiečių ekspedicinių pajėgų pavadinimu, o „Wagner Group“ primena Adolfo Hitlerio mėgstamiausią kompozitorių Ričardą Vagnerį.

Neva privati sukarinta grupuotė, po kurios priedanga tiesiogiai veikia Maskva, Kremliui atriša rankas be skrupulų tvarkytis visoje Afrikoje, leidžiant laisvai lietis kraujui, prievartai, visuomenių bauginimui.

Rusijos samdiniai veikia ne tik kaip valstybinio terorizmo kadrai, „kariškiai“, bet dirba ir per diplomatines struktūras. Kremlius sėkmingai Afrikoje naudoja minkštąsias galias, skleisdamas prorusišką bei antivakarietišką propagandą.

Pavyzdžiui, Centrinės Afrikos Respublikos sostinėje Bangyje Maskva įsteigė „kultūros įstaigą“ – Rusų namus (taip, tokius pačius Rusų namus, kurie „neša“ kultūrą ir russkij mir Vilniuje!), tokiu būdu plėsdama kaimyninėse šalyse išmėgintų informacinių ir psichologinių operacijų mastą.

„Wagner Group“ įtaka Centrinės Afrikos Respublikoje akivaizdi. 2018 m. šalis pasirašė oficialų saugumo paktą su Rusija, o „Wagner“ samdiniai saugo prezidentą Faustiną-Archandžą Touaderą ir remia vyriausybines pajėgas. Teigiama, jog šalyje yra iki 2000 Rusijos kovotojų.

Mainais už paramą, Maskva per „Wagner group“ tinklui priklausančias bendroves eksploatuoja aukso kasyklą ir kerta vertingą atogrąžų medieną. Kremliaus teroristinė – karinė grupuotė palaiko glaudžius ryšius su Sudano karinėmis pajėgomis, saugoja vietos aukso kasyklas.

Maskvos tikslas Sudane – prekybos įtakos didinimas Raudonojoje jūroje, pasinaudojant karinėmis jūrų laivyno bazėmis.

Kiti „Wagner Group“ taikiniai – Malis, Burkina Fasas ir Nigeris, kurių valdžioje jau sėdi yra antivakarietiški diktatoriai. Vyriausiasis Burkina Faso perversmininkas, vyriausybės galva ir režimo vadas kapitonas Ibrahimas Traore (Ibrahim Traoré) yra nuolat apsuptas „Wagner Group“ samdinių.

Gera žinia ta, kad nepaisant Maskvos pastangų, Tarptautinių tyrimų tarnybos duomenimis, Rusija kol kas nėra dominuojanti galia Afrikos žemyne. Rusijos prekyba su Afrikos žemynu sudaro 18 mlrd. JAV dolerių, kai tuo tarpu JAV apimtys siekia 64 mlrd., o Kinijos net 254 mlrd.

Tačiau vertingų gamtinių išteklių, tokių kaip auksas, deimantai, uranas ir nafta išgavimo kontrolė išlieka Rusijos prioritetu. Nerimą Vakarams turėtų kelti didėjantys kariniai – ekonominiai Rusijos invazijos kontinente tempai: Maskvos ir Afrikos prekybos pajamos nuo 2013 m. padvigubėjo. Rusija naudoja maistą (grūdus, taip pat ir pavogtus iš Ukrainos) kaip politinio – karinio sverto įrankį.

Statistiniais duomenimis remiantis, beveik 30 proc. Afrikai reikalingų grūdų tiekiama iš Rusijos. Pagrindinės Maskvos prekybos partnerės – Egiptas, Alžyras ir Marokas (!) kartu sudaro apie 67 proc. visos Rusijos prekybos su šiuo žemynu. Į šias šalis Rusija eksportuoja kviečius, anglis, naftą, cukrų, daržoves.

Tai, kas matoma plika akimi Afrikoje, turint galvoje karinę, informacinę, diplomatinę ir ekonominę Rusijos invaziją į kontinentą, galima būtų pavadinti „naujuoju pasaulio padalinimu“. Rinkos, jų plėtimas, karinės – ekonominės įtakos didinimas yra pagrindiniai geopolitinio „pyrago“ pjaustymo svertai.

Ne mažiau aktyviai nei Rusija, naujas rinkas stengiasi užkariauti ir kita blogio ašies valstybė – Kinija. Prieš mėnesį Peru viešėjo Kinijos lyderis Si Dzinpingas, kur dalyvavo Kinijos finansuojamo megauosto atidaryme. Kinijos valstybinės žiniasklaidos teigimu, Kinijos COSCO Shipping kompanijos į šiaurę nuo Limos pastatytas 3,5 mlrd. dolerių vertės projektas yra numatytas kaip vartai, palengvinsiantys prekybą iš Lotynų Amerikos į Aziją.

Į komunistinės Kinijos įlervojimą į Pietų Ameriką jautriai reagavo JAV, kurios pareigūnai pareiškė, kad uostas statomas ir žvalgybos tikslais. Nors Pekinas deklaruoja, jog kinų investicijos yra šalies įsipareigojimai pasaulio pietų šalims, iš tiesų tokiais žingsniais spjaunama į vietinių visuomenių interesus.

Mažai kam rūpi žmogaus teisių pažeidimai ir Afrikos CAR, vykdyti „Wagner group“ žudymai ir kankinimai, niekas negina be darbo ir pajamų likusių Peru žvejų. Naivu būtų manyti, kad Kremliui rūpi Afrikos šalių žmonių likimas. Remiantis naujausiu Jungtinių Tautų tyrimu, nuo 2010 iki 2020 m. Afrikos migrantų skaičius padidėjo 30 proc., o 2020 m. bendras Afrikos migrantų skaičius siekė 40,6 mln.

Tai sudaro 14,5 proc. viso pasaulio migrantų skaičiaus. Karo ir bado pabėgėliai plūstantys į Europą tampa ne tik vietos valdžių problema. Tai – Kremliaus įrankis, kuriuo bandyta skaldyti ES, ir jis dar tikrai bus panaudotas.

Kaip su naujaisiais iššūkiais susidoros Vakarai?

Viltingai nuteikia naujojo NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte pastebėjimas, jog tiek Aljansui, tiek Vakarų civilizacijai egzistencinę grėsmę kelia Rusija, Šiaurės Korėja, Kinija ir Iranas, kurie kartu kariauja Ukrainos žemėje ir destabilizuoja padėtį ne tik Europoje, jų veikimas itin platus, apimantis ir Azijos bei Ramiojo vandenyno geografiją. Mes pridurtume – ir Afrikos.

Žinodami ir matydami, jog tiek Kinija, tiek Rusija savo grobuoniškoje invazinėje politikoje naudoja „visas įmanomas“ (pasak Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo – „liubyje“) priemones, manome, jog Vakarų lyderiams, vardan jų pačių saugumo, taip pat metas peržiūrėti ir prioritetus, ir aktyvaus veikimo priemones.

Itin dėkojame Medijų rėmimo fondui, nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, ponui Titui N. bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.